Grafikė piešia žmonių nesusikalbėjimą

Grafikė piešia žmonių nesusikalbėjimą

Baltas puodelis jaunai grafikei Laurai Baltijutei kur kas labiau įkvepiantis už spalvotą. Tai – baltas popieriaus lapas, jame galima kurti bet ką. Savo kūrinius mergina ne tik eksponuoja galerijose. Vienetiniai rankų darbo piešiniai atsiduria ant marškinėlių, užuolaidų, puodelių ar atvirukų.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Grafika kuriama žmogui

„Dažnai nejaučiu ribos tarp darbo ir laisvalaikio“, – sako L. Baltijutė, šiemet Šiaulių universitete baigusi visus grafikos studijų etapus – bakalaurą ir magistrantūrą.

„Dabar prieš akis atsiveria visas gyvenimas. Labai norėčiau, kad jis sietųsi su kūryba“, – šypteli. Per studijų laikotarpį ji jau spėjo pristatyti šešias personalines parodas, ruošiasi septintajai gimtajame krašte Radviliškyje.

Kruopštumo ir pedantiškumo reikalaujanti grafika L. Baltijutę traukė nuo vaikystės. Daug smulkių detalių, kurias reikia pastebėti, yra gamtoje. Gamta – ją supo Grinkiškyje.

Laura džiaugiasi, jog tėvai, matydami ryžtingas akis, neperkalbėjo rinktis menininkės kelią: „Džiaugiuosi, kad visuomet sutinku palaikančių žmonių. Galbūt tuomet galiu sakyti, kad esu tame kelyje, kuriame ir turiu būti? Nėra jokio neigimo. Vadinasi, likimas viską palankiai sudėliojo“.

Pasak kūrėjos, jai savotiškai pasisekė, jog atrado savitą grafikos braižą, stilistiką.

Menininkė vilki marškinėliais, dekoruotais pačios sukurtu grafikos piešiniu. Pasak Lauros, šilkografinė spauda leidžia nesudėtingai piešinius tiražuoti, tačiau jai mielesnis piešimas rankomis. Taip marškinėliai tampa unikalūs. Visi marškinėliai su piešiniais turi savo pavadinimą, yra su skirtinga idėja, žinute.

„Piešiant ranka sukuri vienetinį, nebeatkartojamą dalyką – antro tokio nebebus. Tokiu būdu nuoširdumas įsideda kitaip“, – paaiškina. Žvelgiant iš praktinės pusės, marškinėliai nenusiplauna skalbiant, nes piešimui naudoja specialius tekstilinius dažus.

Pirminę idėją, ką norėtų matyti ant marškinėlių, kartais padiktuoja patys žmonės. Vieni įsivaizduoja, kad tai galėtų būti jų Zodiako ženklas. Į kūrybinį procesą užsakovai paprastai beveik nesikiša, nes jau iš anksto žino menininkės braižą.

„Grafika turi būti greta žmogaus, ne vien galerijose, kaip meno kūrinys“, – sako L. Baltijutė.

Ji nelaukia, kol pas ją kažkas ateis, neužsidaro studijoje, darbų nelaiko stalčiuje. Mieliau kūrinius perkelia ant atvirukų, puodelių, kitų įprastų ir neįprastų objektų.

Grafika dekoruotos užuolaidos

Neseniai L. Baltijutės darbais susižavėję vilniečiai užsakė išskirtinį interjero elementą – grafiniais darbais dekoruotas užuolaidas. Tai buvo pirmasis toks kūrinys, tačiau menininkei jis sukėlė azartą ir norą ateityje jį tobulinti, ieškoti naujų variacijų.

Originaliomis užuolaidomis žmonės norėjo tipišką, niūroką kambarį pagyvinti ir suteikti jam išskirtinumo. Kambarys tapo subtilesnis, šmaikštesnis, gaivališkesnis, kūrybiškesnis, nuo užuolaidų žvelgė fantasmagoriniai paukščiai. „Tokios užuolaidos – kitoks požiūris į kasdienybę“, – įsitikinusi Laura.

Kasdienybėje žmonės nesusikalba

Jaunos grafikės darbuose vyrauja personažai, kurių prototipai yra žmonės. Pernai ji sukūrė grafikos darbų kolekciją tema „Kasdienybės dialogai“, ją įkvėpė žmonėms kasdieniniame gyvenime būdingas nesusikalbėjimas.

„Bendrauti nėra taip lengva, kaip atrodo. Nors esame apsupti socialinių tinklų, dažnai pasijuntame vieniši, kažko trūksta, neramu. Mes greičiau vienas kitą laikysime keistu personažu, vadinsime vienas kitą keistuoliais“, – svarsto L. Baltijutė.

Jos pastebėjimu, žmonės, nesusikalbėdami vieni su kitais, tampa panašūs į personažus, skrajojančius ne realybėje, o savo savitame pasaulyje. Grafikos darbuose smailianosiai personažai šiek tiek panašūs į gyvūnus, į kaukes, perteikti per ironišką prizmę.

Pasak grafikės, žodžiais ne visada aiškiai perteikiamos mintys, o kasdienybė susidaro iš daugybės dviprasmių sakinių. Ne tik dialogai, bet ir įvairiausi šūksniai laiptinėse, balkonuose, autobusų stotelėse, kavinėse formuoja pasaulį, kuriuo dažnai nustojame stebėtis. Nustojame įsiklausyti į save.

„Stebėdama aplinką, pamatau temas kūrybai, tarp jų laviruoju. Kasdien veikia vidinis varikliukas. Nuoširdžiai darau kas man miela, neturiu noro kažkam įtikti“, – patikina.

Grafika su literatūra

Kartkartėmis ekspresyviai taškytis spalvomis menininkei nesinori – šalia grafikos ji mieliau renkasi literatūrą. L. Baltijutei patinka rašyti, ji kuria eilėraščius, prozos tekstus. „Kasdienybėje susirenki vaizdus, kaip teksto siužeto liniją, paskui tai pereina ir į grafiką“, – svarsto.

Kurti menininkei geriau baltoje, švarioje erdvėje be nereikalingų pašalinių daiktų. Ji – kaip baltas popieriaus lapas. „Baltas puodelis man labiau patinka, – perbraukia kakavos puodelio kraštą. – Jame gali pamatyti, ką nori.“

L. Baltijutė svarsto, jog studijų metais prisijaukintas miestas Šiauliai jai, kaip kūrėjai, nėra per maža erdvė, nesinori migruoti į kitą miestą ar šalį. Migracijai pasitarnauja šiuolaikinės technologijos, kurias išnaudojus, kompiuteris aprėpia visą pasaulį.

„Galbūt kiti desperatiškai galvoja, kad didelis miestas patenkina visas svajones ir viską dovanoja. Aš taip nemanau. Po žingsnelį galima eiti į priekį, kuo aiškiau suprantant, ką gali. Tuomet ir pasaulis pas tave ateina“, – įsitikinusi jauna menininkė.

„Kartą einant gatve priėjo mergina ir sako: „Ačiū tau! Už tavo pieštą atviruką, kurį gavau dovanų“. Pagalvojau: „Vau!“ Gal reikia didesnio miesto, nes kartais kontaktas – per artimas? O gal tai likimo siųstas ženklas, kad žmonės reaguoja į mano kūrybą.“

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

UNIKALUMAS: Grafikė Laura Baltijutė savo grafikos kūrinius perkelia ant marškinėlių ranka – drabužis tampa unikalus ir nepakartojamas.

Asmeninės nuotr.

UŽUOLAIDOS: Grafikos piešiniais išpieštos užuolaidos tipinio kambario interjerui suteikė kūrybiškumo ir gyvybės.

ATVIRUKAI: Menininkės pieštus atvirukus žmonės dovanoja draugams įvairiomis progomis.

PUODELIS: Savo kūrinius menininkė priartina prie žmonių perkėlusi ant puodelių.