Gruzino tapyba ant lapų turi paslapčių

Gru­zi­no ta­py­ba ant la­pų tu­ri pa­slap­čių

Kaip ta­py­ti ant tra­pių ir ne­sta­bi­lių au­ga­lų la­pų? Dai­li­nin­kas ir in­ži­nie­rius, iš­ra­dė­jas Za­za Akh­me­te­li iš Gru­zi­jos iš­ra­do uni­ka­lų bū­dą – la­pą su­tvir­ti­nan­tį grun­tą. Iš ko jį pa­ga­mi­no, lai­ko pa­slap­ty­je, ta­čiau lei­džia ap­žiū­rė­ti dar­bus – Šiau­lių uni­ver­si­te­te ati­da­rė pir­mą­ją sa­vo pa­ro­dą. Jo­je eks­po­nuo­ja­mi kū­ri­niai – ant au­ga­lų la­pų nu­ta­py­tos gy­ve­ni­mo aki­mir­kos.

Si­mo­na KVE­DE­RY­TĖ

si­mo­na.k@skrastas.lt

Su la­pu – kaip su mo­te­ri­mi

Z. Akh­me­te­li Šiau­lių uni­ver­si­te­te ati­da­ry­to­je pa­ro­do­je „Gy­ve­ni­mas ant la­po“ eks­po­nuo­ja apie pus­šim­tį sa­vo dar­bų. Tai ant įvai­rių au­ga­lų la­pų nu­ta­py­ti pa­veiks­lai – pei­za­žai, Eu­ro­pos, Gru­zi­jos, Uk­rai­nos, Ru­si­jos mies­tų frag­men­tai, žmo­nės, gy­vū­nai.

Dai­li­nin­kas sa­ko, kad pie­šia vis­ką, kas pa­tin­ka. Ke­liau­da­mas po Eu­ro­pos mies­tus fo­tog­ra­fuo­ja. La­biau­siai pa­vy­ku­sių nuo­trau­kų vaiz­di­niai nu­gu­la ant la­pų. Dar­buo­se įam­žin­ti ir Šiau­liai – „Ge­le­ži­nė la­pė“, „Auk­si­nis ber­niu­kas“.

„Pieš­ti ant la­po tik­rai nė­ra leng­va. Rei­kia di­de­lio kruopš­tu­mo, švel­nu­mo, at­sar­gu­mo, ne­sup­lė­šy­ti ir ne­su­ga­din­ti la­po. Su juo bū­ti­na elg­tis ly­giai taip pat kaip ir su mo­te­ri­mi“, – juo­ka­vo au­to­rius.

Iš vi­so Z. Akh­me­te­li tu­ri su­kau­pęs apie pu­sant­ro šim­to dar­bų. Pu­sė jų li­ko Bul­ga­ri­jo­je, So­fi­jo­je. Čia spa­lio mė­ne­sį su­pla­nuo­ta ant­ro­ji dai­li­nin­ko pa­ro­da. Šiau­lių uni­ver­si­te­te ati­da­ry­ta eks­po­zi­ci­ja – pir­mo­ji jo kar­je­ro­je.

Dai­li­nin­kas ant la­pų ta­po ga­na se­niai. Juo­kau­ja, kad ne­beat­si­me­nąs ka­da pra­dė­jo. Idė­ja ki­lo Pran­cū­zi­jos-Is­pa­ni­jos pa­sie­ny­je.

„Ke­liau­da­mas pa­žvel­giau į me­džius. Pa­ma­čiau kaip drėg­nas la­pas at­spin­di vaiz­dą. Pa­ma­niau, kad pui­ku bū­tų iš­ban­dy­ti ta­py­bą ant me­džio la­pų“, – pa­sa­ko­jo dai­li­nin­kas.

Iš­ra­do ypa­tin­gą tech­ni­ką

Z. Akh­me­te­li sa­ko, kad ta­py­ti ant au­ga­lų la­pų nė­ra taip leng­va kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio. Au­ga­lų la­pai rei­ka­lau­ja ypa­tin­go pa­ruo­ši­mo – jis trun­ka nuo tri­jų iki še­šių mė­ne­sių. Ne vi­si la­pai iš­lai­ko vi­sas sta­di­jas – ko­ne še­ši iš de­šim­ties su­plyš­ta, suai­žė­ja.

Pir­mas žings­nis – au­ga­lų, gė­lių ar me­džių la­pų pa­rin­ki­mas. Pats juos ren­ka – ke­liau­da­mas pa­ma­to tin­ka­mus ir juos par­si­ga­be­na. Ta­py­bai tin­ka bet ko­kios au­ga­lo rū­šies la­pai, svar­biau­sia, kad jie bū­tų tvir­ti, svei­ki, neįt­rū­kę ar neįp­ly­šę, ne­šla­pi.

„Kar­tą Bul­ga­ri­jo­je pri­si­rin­kau di­fen­ba­chi­jos la­pų. Ta­čiau jie ne­ti­ko. Pa­ruo­ši­mo me­tu pasidarė la­bai plo­ni ir ne­tin­ka­mi ta­py­bai“, – pri­si­mi­nė dai­li­nin­kas.

Jis su­rink­tus la­pus apie mė­ne­sį ar il­giau džio­vi­na tarp pa­pras­tų po­pie­riaus la­pų, pri­sle­gia­mų sun­kiais daik­tais. Po­pie­rių rei­kia pa­keis­ti – kad jis kuo ge­riau su­ger­tų drėg­mę.

Vė­liau la­pai imp­reg­nuo­ja­mi. Tai pa­de­dan­čių pa­da­ry­ti bū­dų dai­li­nin­kas ieš­ko­jo pust­re­čių me­tų. Eks­pe­ri­men­ta­vo. Ga­liau­siai ra­do tech­no­lo­gi­ją, lei­džian­čią la­pams iš­lik­ti elas­tin­giems, il­gaam­žiams ir iš­sau­go­ti sa­vo struk­tū­rą.

Z. Akh­me­te­li su­kū­rė spe­cia­lų grun­tą – jo pa­slap­ties iš­duo­ti ne­pa­no­ro. Pra­si­ta­rė, kad ma­sė yra pa­ga­min­ta iš nat­ū­ra­lių me­džia­gų. Ja me­ni­nin­kas la­pus grun­tuo­ja, po to vėl juos džio­vi­na tarp la­pų. Pro­ce­dū­rą kar­to­ja ke­lis kar­tus. Vė­liau la­pus ly­gi­na. Ga­liau­siai jie tu­ri tap­ti elas­tin­gi – vy­nio­ja­mi ir iš­vy­nio­ja­mi ne­lūž­ti. Be to, svar­bu, kad po to­kio pa­ruo­ši­mo la­pų struk­tū­ra lik­tų ma­to­ma – bū­tų aiš­ki kiek­vie­na gys­le­lė. Ta­da ant jų ga­li­ma pieš­ti alie­ji­niais ir ak­ri­li­niais da­žais, gua­šu, ak­va­re­le.

„Kar­tais da­žais pa­den­giu ne vi­są la­po pa­vir­šių. Jei jo spal­va tin­ka prie su­ma­ny­to pa­veiks­lo – at­ski­rus frag­men­tus pa­lie­ku ma­to­mus, juos įkom­po­nuo­ju į kū­ri­nį“, – aiš­ki­no dai­li­nin­kas.

Dai­li­nin­kas pa­brė­žia, kad ruo­šia ke­lių rū­šių grun­tą – jis pri­klau­so nuo da­žų ti­po. Pa­vyz­džiui, vi­siš­kai ki­to­kia kon­sis­ten­ci­ja rei­ka­lin­ga ak­va­re­li­niams da­žams. Jiems rei­ka­lin­gas la­po pa­vir­šius ruo­šia­mas su­dė­tin­giau, il­giau, bran­giau.

Dai­li­nin­kas ir in­ži­nie­rius-iš­ra­dė­jas

Z. Akh­me­te­li sa­ko, pa­na­šių dar­bų ant au­ga­lų la­pų yra ma­tęs Eu­ro­po­je, ta­čiau ak­va­re­le ta­py­tų kū­ri­nių – ne. Dar į jo pa­na­šus ne­bent ja­po­nų nau­do­ja­mas bū­das. Jie pa­veiks­lus la­puo­se iš­pjaus­to.

„Ži­no­ma, apie grun­to su­dė­tį la­pui pa­ruoš­ti ma­nęs tei­ra­vo­si ir ma­no pa­veiks­lus pir­kę žmo­nės iš Gru­zi­jos, Vo­kie­ti­jos, Ame­ri­kos, Ja­po­ni­jos, Aust­ra­li­jos. Pa­pa­sa­ko­jau ne dau­giau nei jums ar ki­tiems. Man pa­čiam tech­ni­ką gal­būt pa­vy­ko su­kur­ti, nes tu­riu ne­ma­žai fi­zi­kos ir che­mi­jos ži­nių. Bai­giau elekt­ro­tech­ni­kos ko­le­džą“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Vy­ras – ne tik dai­li­nin­kas, bet ir iš­ra­dė­jas, in­ži­nie­rius. 2005 me­tais už­pa­ten­ta­vo iš­ra­di­mą „Vi­daus de­gi­mo va­rik­lio karš­to mi­ši­nio ant­ri­nis pa­nau­do­ji­mas“.

Z. Akh­me­te­li spė­ja, kad mei­lę dai­lei įskie­pi­jo ma­ma dai­li­nin­kė. Vy­ras ta­po nuo vai­kys­tės. Lan­kė dai­lės mo­kyk­lą, įsto­jo į dai­lės ko­le­džą. Jo ne­bai­gė, nes pri­trū­ko lai­ko – tuo pa­čiu me­tu daug spor­ta­vo, už­siė­mė dvi­ra­čių spor­tu, Ry­tų ko­vų me­nais.

Vy­ras da­bar po Eu­ro­pą ke­liau­ja kaip lais­vas dai­li­nin­kas, ta­čiau ta­py­bai lai­ko šiuo me­tu tu­ri ne­daug. Mat da­bar kaip in­ži­nie­rius eks­pe­ri­men­tuoja že­mės ūkio sri­ty­je.

„Ma­ne do­mi­na že­mės ap­dir­bi­mas. Šiuo me­tu dir­bu su šilt­na­mio ap­švie­ti­mu. Ban­dau ras­ti bū­dą, kaip šilt­na­my­je nau­do­jant dirb­ti­nę švie­są išau­gin­ti au­ga­lus be che­mi­ka­lų. Jei pa­vyk­tų tai pa­da­ry­ti, že­mės ūkis pa­si­stū­mė­tų į prie­kį. Da­bar to­kių ša­lių kaip Lie­tu­va ūki­nin­kai pa­ti­ria sun­ku­mų, nes trūks­ta na­tū­ra­lios švie­sos“, – sa­kė Z. Akh­me­te­li.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

IŠ­RA­DI­MAS: Dai­li­nin­kas ir in­ži­nie­rius Za­za Akh­me­te­li sa­ko, kad ta­py­ba ant au­ga­lų la­pų ne­bū­tų įma­no­ma be spe­cia­laus jų pa­ruo­ši­mo – jo per ke­le­rius me­tus su­kur­to grun­to, su­tvir­ti­nan­čio la­po pa­vir­šių.

PA­RUO­ŠI­MAS: Dai­li­nin­kas gru­zi­nas Za­za Akh­me­te­li at­rink­tus svei­kus ir tvir­tus la­pus, džio­vi­na, grun­tuo­ja, vėl džio­vi­na, ly­gi­na – pa­ruo­ši­mas trun­ka nuo tre­jų iki še­šių mė­ne­sių.

VAIZ­DAI: Dai­li­nin­kas Za­za Akh­me­te­li iš Gru­zi­jos sa­ko ant au­ga­lų la­pų ta­pan­tis vis­ką, kas pa­tin­ka – ant jų su­gul­dė ir Šiau­lių sim­bo­liais ta­pu­sius „Ge­le­ži­nę la­pę“ bei „Auk­si­nį ber­niu­ką“.