Naujausios
Gumbinės begonijos
Giedrius RUMĖ
Gėlininkas
Begoninių šeimos begonijų gentis didelė: jai priklauso iki tūkstančio rūšių. Tai šiltų kraštų augalas, natūraliai išplitęs Amerikos, Azijos bei Afrikos atogrąžinio bei subtropinio klimato rajonuose. Begonijos visai nepanašios į mūsiškius vietinius augalus: mėsingais, drėgmės pritvinkusiais stiebais, dažniausiai dideliais, egzotiškos išvaizdos lapais, sodrių, ryškių spalvų žiedais.
Gamtoje yra ir vos 3–4 cm aukščio individų. Vieni panašūs į krūmus, kiti – ilgos lianos. Įvairiaspalviai ne vien begonijų žiedai: jų lapai – tai formų ir spalvų fejerverkai. Ir begonijų lapai, ir stiebai išpuošti suktais, įdomių formų plaukeliais (kai kurių rūšių plaukuoti net žiedai!). Begonijų žiedai skirtingų lyčių, netaisyklingi. Vyriškieji sudaryti vos iš keturių žiedlapių. Moteriškuose jų gali būti vienu kitu daugiau. Gražiai pilnavidurės būna vien kultūrinės begonijos.
Nors visos begonijų rūšys įdomios, didesnio gėlininkų dėmesio susilaukė vos viena kita. Antroje devynioliktojo šimtmečio pusėje anglų ir belgų gėlių augintojai pradėjo kryžminti tarpusavyje iš Pietų Amerikos atvežtas laukines rūšis (beje, jei Olandija laikoma tulpių kraštu, tai Belgija ir šiandien pagrįstai gali vadintis begonijų šalimi: dauguma naujų veislių sukuriama būtent čia; čia taip pat plyti ir didžiausi pramoniniai šių augalų plotai).
Taip gimė šiuolaikinės gumbinės begonijos (Begonia x tuberhybrida), kurios, kitaip nei protėviai, per ilgus dešimtmečius sukaupė savyje visas teigiamas daugelio skirtingų rūšių savybes. Jų žiedai dideli, kartais net iki 15–20 cm skersmens, gerokai gausesni, neretai labai pilnaviduriai, tauresnių formų. Patys augalai kompaktiškesni, labiau prisitaikę prie naujų aplinkos sąlygų. Tiesa, net ir po tiek pasikeitimų, naujosios begonijos išliko tokios pat šilumamėgės – net ir stipresnė šalna gali joms smarkiai pakenkti.
Didžiausio populiarumo susilaukė stambiažiedės pilnavidurės gumbinės begonijos. Iš pirmo žvilgsnio daugelio jų žiedai labiau primena bijūną ar net rožę. Išvesta daugybė stulbinančio grožio veislių. Čia savo trigrašį prikišo ir prancūzai, sukūrę pirmąsias begonijas su smulkiai dantytais (crispa) žiedlapių krašteliais.
Žiedlapių atspalviai kartais tokie pribloškiantys, jog neįmanoma jų aprašyti. Tiesa, mes dažniausiai auginame paprastesnes begonijas. Retesnė veislė daugiau kainuoja, o verslininkai, pataikaujantys mūsų šykštumui, dažniausiai veža į Lietuvą vien pigų niekalą.
Visiška stambiažiedžių priešingybė – smulkiažiedės gumbinės begonijos (B. x tuberhybrida Multiflora), dažniausiai tuščiaviduriais, rečiau pilnaviduriais, vos 3–5 cm skersmens žiedeliais. Šios begonijos kompaktiškos, neaukštos, lyg prisiglaudę prie žemės.
Auga sparčiai ir žydi nepaprastai gausiai – stambiažiedėms nėra ko su jomis varžytis. Puikus pasirinkimas tinginiams ir šykštuoliams: pasisodinę vos kelis gumbus, ištisą vasarą grožėsitės gausiai žydinčia begonijų lysvele. Tiesa, veislių pasirinkimas labai ribotas, Lietuvoje auginama vos viena kita.
Sukryžminus tarpusavyje stambiažiedes bei smulkiažiedes, buvo sukurta nauja hibridų grupė su 6–8 cm skersmens žiedais. Naujosios begonijos ne tokios gremėzdiškos, kaip stambiažiedės, tačiau gausiai žydi. Gana populiarios ir svyrančios gumbinės begonijos. Jų stiebai plonesni, ilgesni, labiau lapuoti. Žiedai smulkūs ar vidutinio dydžio, dažniausiai vidutiniškai pilnaviduriai. Tinka auginti pakabinamuose gėliapuodžiuose ar balkonų loveliuose.
Pramoninėje gėlininkystėje gumbinės begonijos veisiamos iš sėklų. Kadangi begonijų sėklos labai smulkios, panašios į dulkeles (viename grame jų nuo 40 iki 45 tūkstančių), o daigeliai būna pernelyg gležni ir jautrūs, nepatyrusiam gėlininkui šis procesas pernelyg sudėtingas ir ilgas (kad begonija pražystų vasaros pradžioje, sėklas reikia išberti jau pirmosiomis sausio dienomis ar net anksčiau). Pasitenkinkime nusipirkę begonijų gumbų parduotuvėje ar įsigiję iš labiau įgudusių augintojų turguje. Dauguma tokių augalų yra išauginti iš neaiškios kilmės bei kokybės sėklų ir skirtos vien nereikliems pirkėjams.
Jei norite ko nors išties gražaus ir išskirtinio, begonijų gumbų ieškokite ne Lietuvoje. Suprantama, vegetatyviai padaugintas augalas kainuos ne litą ar du, kaip esame įpratę, bet kelias dešimtis (jei ne daugiau).
Nors daugelis esame įsitikinę, jog apie begonijų auginimą žinome viską, neretai klystame. Tikime, kad jei jau gėlė atkeliavo iš troškių atogrąžų, tai tikriausiai geriausiai jausis kepinama saulės. Saulėkaitoje, o ypač sausu oru, begonijų lapai sparčiai išgarina visą drėgmę ir pradeda vysti, o kartais net apdega. Perkaitusios begonijos suserga miltlige, žiedai greitai glemba.
Kitas kraštutinumas irgi netiks: pavėsyje augalai ištįs ir menkai žydės. Lengvame pusšešėlyje ar išskaidytoje saulės šviesoje (kai spinduliai skverbiasi pro retas medžių šakas) jos kuo puikiausiai vešės.
Giedriaus RUMĖS nuotr.
GĖLĖ: Smulkiažiedės gumbinės begonijos (B. x tuberhybrida Flamboyand).