
Naujausios
Gydytojai taikosi ir prie autobusų
Kelmės rajono Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojai pasirašė Lietuvos medikų sąjūdžio peticiją, kurioje ginami medikų ir pacientų interesai.
Šeimos gydytojai Tytuvėnuose pacientus priima tą pačią dieną. Tačiau tenka taikytis ne tik prie pacientų poreikių, bet ir prie iš kaimų atvykstančių bei išvykstančių autobusų grafiko. O vidutinis gydytojo atlyginimas į rankas 700–1100 eurų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pas šeimos gydytoją – tą pačią dieną
Vidurdienis Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centre. Prie gydytojų kabinetų – tik vienas kitas pacientas. Jauna tytuvėniškė Aida sako, jog pas šeimos gydytoją nereikia registruotis iš anksto. Susirgai – eini į polikliniką, registruojies ir, šiek tiek palaukęs, patenki pas gydytoją.
Į savo receptų knygelę įsikniaubusi garbaus amžiaus moteris patvirtina tą patį.
Gydytojai sako, jog pats pikas jau praėjo. Sunkiausia būna rytą, kai iš kaimų suvažiuoja ligoniai. Pavyzdžiui, iš Pašiaušės krašto autobusas atvažiuoja aštuntą ryto. Devintą valandą išvažiuoja atgal.
Pacientai per valandą turi suspėti ateiti iki poliklinikos, pasikonsultuoti su gydytoju, gauti receptus, užsukti į vaistinę, nusipirkti vaistų, o kartais dar ir į veterinarijos vaistinę vaistų susirgusiam paršeliui, jei lieka kokia minutė – dar ir į prekybos centrą.
Autobusas iš šio krašto važiuoja tik du kartus per savaitę. Taigi, sergantys žmonės turi laukti ne eilėje pas šeimos gydytoją, o autobuso.
„Jeigu ligoniams duotume talonus, jie turėtų nakvoti autobusų stotyje, – svarsto Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro ir ligoninės direktorius Jonas Daujotis. – Gydytojai kaip įmanydami stengiasi padėti tiems kaimo žmonėms. Atsiprašo kitų Tytuvėnų mieste gyvenančių pacientų ir pirmiausia priima atvykstančius iš kaimų. Nė vienam nepasako: „Atvažiuosi kitą pirmadienį“.
15 minučių – pacientui tik nusirengti ir apsirengti
Tytuvėnų medikai nesiskundžia per dideliais krūviais. Išskyrus tuos atvejus, kai ligonis privalo spėti į autobusą, kiekvienam pacientui skiriama tiek laiko, kiek reikia. Už durų laukiantys pacientai nepyksta, nes žino, jog „daktaras ne kavą geria“.
Tačiau biurokratinis požiūris į gydytojo ir paciento santykį, manymas, jog vienam pacientui pakonsultuoti užtenka 15 minučių, pasak medikų, nebetelpa į jokius rėmus.
Vyresnio amžiaus žmogus penkiolika minučių sugaišta vien nusirengdamas ir apsirengdamas. O kol papasakoja, kaip jaučiasi? Gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, paklausyti plaučius, parašyti siuntimus tyrimams. Jeigu liga aiški, išrašyti kokius septynis receptus. Jei siunti pas specialistą, padaryti kardiogramą ir kraujo tyrimus. Ar įmanoma visa tai atlikti per 15 minučių?
O jeigu močiutė dar nori papasakoti apie Anglijoje gyvenančius savo vaikus ir anūkus?
„Žinoma, gydytojas gali atšauti: „Man tavo anūkai neįdomūs, sakyk, kas skauda“. Bet kontaktas su ligoniu tuo ir bus baigtas“, – apie kolegų darbo peripetijas pasakoja J. Daujotis.
Tytuvėniškių medikų nuomone, vienam pacientui būtina skirti bent po pusvalandį. Kai kuriems galbūt prireiks ir daugiau laiko. Pavyzdžiui, jeigu reikia nustatyti specialiuosius poreikius arba sutvarkyti dokumentus dėl neįgalumo nustatymo. Kai kuriems užteks ir penkiolikos minučių – taip laiko sąnaudos išsilygins.
Per darbo dieną gydytojas galėtų priimti 7–8 pacientus. Nes, pacientui išėjus iš kabineto, mediko darbas nesibaigia. Tenka baigti pildyti korteles, kurios paprastai pastumiamos į šoną, kad nebūtų trukdomi kiti pacientai.
Daug laiko atima profilaktinės programos. Dėl vienų ligų pacientą reikia tirti kas metai, dėl kitų – kas dveji arba kas penkeri metai. Gydytojas privalo sekti – tirtas ar netirtas pacientas. Jeigu siuntimas išrašytas bent viena diena anksčiau negu priklauso, iš gydymo įstaigos atskaitomi pinigai.
Daug gydytojų laiko atima elektroninių receptų sistema. Vienas pacientas pastebėjo: „Kol mieste daktaras išrašė vieną elektroninį receptą, jūs per tą laiką ranka išrašėte penkis.“
Gydytojo laiką kartais trukdo ir piktybiški pacientai, kurie ateina ne pagalbos, o, prisiskaitę įvairiausių instrukcijų, vaidina labai išmanančius ir tiesiog diskutuoja arba reiškia nepasitenkinimą.
„Pacientas gali rinktis gydytoją, o gydytojas negali rinktis paciento. Gal reikėtų keisti tvarką?“ – svarstė tytuvėniškiai medikai.
Gydytojas turi auginti vištas ir burokus
Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centre ir ligoninėje dirba keturi šeimos gydytojai ir odontologė. Vidutinis gydytojo atlyginimas į rankas 700–1100 eurų. Gydytojai po ketvirtį etato dar turi ligoninėje.
„Niekur neišvažiuojant, užsiauginant savo burokų prasimaitinti užtenka", – ironizuoja gydytojai.
Visi jie panašaus amžiaus, artėja prie pensijos. Prisimena, kai studijavo jų vaikai, tekdavo laikyti mėsines vištas, kad turėtų ką įdėti jiems valgyti. Viena gydytoja ir karvę buvo įsitaisiusi.
„Išsimokęs dešimt metų, 40 metų dirbęs ir mokėjęs mokesčius, gydytojas gauna 300 eurų pensijos, – apie medikų socialines garantijas kalba gydytoja Janina Kascėnienė. – Peticijos tuščioje vietoje negimsta.“
Tytuvėniškių medikų nuomone, apmokėjimo už prisirašiusius pacientus sistema nevisiškai teisinga. Pavyzdžiui, Tytuvėnuose prisirašę tik 4000 gyventojų. Apie 300 iš jų neapdrausti. Kiekvienam gydytojui tenka maždaug po tūkstantį pacientų. Buvusi pediatrė Aušra Pelenienė aptarnauja kiek daugiau negu kolegos, nes gydo ir vaikus.
Už kiekvieną prisirašiusį pacientą ligonių kasos moka vidutiniškai apie 42 – 110 eurų per metus. Sumos kiekvienai amžiaus grupei – skirtingos. Daugiausia lėšų skiriama už prisirašiusius vaikus, mažiausia – už pensininkus. Kadangi pensininkų mieste ir aplinkiniuose kaimuose labai daug, vadinasi, Ligonių kasų skiriamos lėšos – mažesnės. Iš tų lėšų Pirminės sveikatos priežiūros centras turi išgyventi. Natūralu, jog gydytojams išeina ne per didžiausi atlyginimai.
Šiandieniniai pagal paskyrimą į Tytuvėnus atėję dirbti medikai dirba ir už tokius pinigus. Tačiau jauni neateis jų pakeisti, jeigu liks senoji apmokėjimo už darbą sistema.
Juolab kad gyventojų mažėja. Per metus Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centras prarado 200 prisirašiusiųjų pacientų.
Autorės nuotr.
Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai (iš dešinės) Janina Kascėnienė, dirbanti jau 39 metai, Kristina Norkienė, čia paskirta 1983 metais, Aušra Pelenienė bei Audrius Strelčiūnas, dirbantys nuo 1982-ųjų ir direktorius Jonas Daujotis (dešinėje) visą gyvenimą dirbo tik vienoje darbovietėje – Tytuvėnų poliklinikoje ir ligoninėje.
Keturiasdešimt metų Tytuvėnuose dirbanti odontologė Ieva Daujotienė ir jos padėjėja Irena Buivydienė džiaugiasi, jog dantims gydyti dabar turi daug tobulesnę aparatūrą negu anksčiau.
Laukiančių pacientų popietę nedaug.
Prieš kelerius metus Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centras aptarnavo 7 tūkstančius žmonių, dabar – tik 4 tūkstančius.