Naujausios
Gyvenimas šalia mažų gamtos stebuklų
Grafikos ir dizaino magistrė Gitana Urmonienė jau daugiau kaip mėnuo dirba vyriausiąja etnokultūros specialiste Kelmės rajono Šaukėnų amatų centre. Iš Biržų krašto kilusią moterį į Šaukėnus atvedė troškimas patekti į gamtos prieglobstį. Pašonių kaime nupirko ir naujam gyvenimui prikėlė seną sodybą. Tarsi padėką už tai Gitana Šaukėnuose gavo darbo – tokio artimo universitete įgytai specialybei, kokio niekuomet neturėjo.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Šaukė gamta
Šiaulių universitete braižybos ir dailės bakalauro bei grafikos ir dizaino magistro studijas baigusi Gitana Visockaitė-Urmonienė ketverius metus dirbo mokykloje gimtajame Biržų mieste.
Kai ištekėjo už šiauliečio Šarūno Urmono, persikėlė gyventi į apskrities centrą. Tačiau darbo pagal specialybę negavo. Dirbo technike, projektuotojo pagalbininke, administratore, sekretore, vadybininke.
Tačiau ir ji, ir vyras Šarūnas nuolat ilgėjosi gamtos. Vyras fotografuoja, filmuoja, Gitana kuria buičiai pritaikomas grožybes. Kūrybingi žmonės nusprendė ieškoti sodybos gamtos prieglobstyje. Dairėsi Tytuvėnų ir Šaukėnų apylinkėse.
Vyras į Šaukėnus dažnai atvažiuodavo su savo draugais šiauliečiais kinematografininkais į miestelyje vykstančius mėgėjiškų filmų festivalius. Akį traukė apylinkių grožis.
Troba su kokline krosnimi
Prieš septynerius metus Urmonai aptiko seną medinę trobą Pašonių kaime. Sodybėlė apleista. Joje gyveno sena moteriškė.
Urmonai nupirko kaimo namelius, statytus dar 1948 metais. Teko prikelti juos naujam gyvenimui. Nuardė medinių lentų apdailą. Po ja rado visiškai sveikus rąstus. Namelį apšiltino. Atgaivino jo išorę.
Ėmėsi vidaus. Atnaujino elektros instaliaciją. Įrengė porą kambarių ir virtuvę, atskirą kambarį dukrai mansardoje.
Gitana sako, jog namo vidaus labai nekeitė. Net radiatorių nekabino. Paliko seną koklinę krosnį, kuri šildo visas pirmojo aukšto patalpas. Krosnies šiluma sveikesnė. Be to, jos gali ir nekurti, jeigu kur išvažiuoji ar sodyboje negyveni. O radiatoriai tuoj pat susprogtų.
Sodybą naujieji šeimininkai praturtino nedideliu surenkamu nameliu. Jį naudos kaip pagalbines patalpas. Ten eksponuos dukros Gintarės tapytus paveikslus, vyro fotografijas ir pačios Gitanos grafikos darbus, nėrinius bei kitus rankdarbius.
Dar vienas Urmonų rūpestis – sutvarkyti sodybos aplinką. Aplink trys hektarai erdvės. Pakalnėje, kur tvyrojo pelkė, iškasė tvenkinį.
Pasodino berželių ir maumedžių giraitę. Išartoje dirvoje užveisė bruknių, spanguolių, šilauogių, aviečių plantacijas.
Kur veisiasi stirnos ir kiškiai
Iš pradžių į Pašonių kaimą tik laisvalaikio praleisti atvažiuodavusi šiauliečių šeima prieš kelerius metus pradėjo čia gyventi nuolat. Šiauliuose esančiame bute jau tik svečiai, nors į darbą tekdavo važinėti kasdien.
Buvusio Lenkijos prezidento B. Komorovskio motinos giminės žemėje įsikūręs Pašonių kaimas dabar visiškai ištuštėjęs. Anksčiau jis buvo gyvybingas, stovėjo 25 trobos. Dabar – vos penki namai. Bet juose likusi tik viena iš senųjų gyventojų.
Užtai čia, per daug nesislėpdama pievoje, netoli namų stirna atsivedė ir augino stirniuką. Garaže apsigyveno mažas kiškiukas. Šie maži stebuklai tiesiog užbūrė Urmonų šeimą. Norėjosi vis būti ir būti šitame kaime.
„Norisi sutvarkyti visus pakampius, – pasakoja ponia Gitana. – Žemė tampa tokia sava, kai po maumedžiu randi išdygusį kazlėką. Kai beržyne aptinki lepšį ar raudonikį. Nors esu aukštaitė ir ne visus žemaitiškus žodžius suprantu taip, kaip turėčiau suprasti, man čia gera.“
Prozišką ir sausą darbą mieste dirbusi moteris čia tikėjosi rasti ir puikią erdvę kūrybai. Aptraukė porėmius drobe. Nusipirko aliejinių dažų. Tapys.
Galbūt panaudos senas tulpėmis siuvinėtas savo mamos užuolaidas. Stalą uždengs staltiesėmis su kutais. Pakabins kryželiu siuvinėtus savo paveikslus...
Menui neabejinga visa Urmonų šeima. Gitanos mama piešė ir gražiai siuvinėjo. Vyro tėvas buvo fotografas. Urmonų dukra Gintarė mokosi S. Sondeckio menų gimnazijoje.
Etnokultūros specialistė
Neseniai Gitaną Urmonienę aplankė dar viena sėkmė. Visi iš kaimų važiuoja į miestą darbo ieškoti. O jai kaip tik pasiūlytas darbas kaime.
Šaukėnuose įkūrus Amatų centrą reikėjo etnokultūros specialisto. „Pirmąsyk gyvenime dirbu tokį artimą mano sielai darbą, – džiaugiasi ponia Gitana. – Ir dar čia pat, niekur važinėti nereikia.“
Drauge su Šaukėnų kultūros ir amatų centro direktore Sofija Blažiene Gitana jau surengė pirmąją Šaukėnų krašto kūrėjų darbų parodą. Vedė edukacinę pamokėlę „Visos žemės spalvos“. Ruošiasi sakralinės muzikos festivaliui.
„Turiu visą maišą savo nėrinių, tikiuosi ateityje surengti jų parodą,“ – ateities planais dalijasi G. Urmonienė.
Asmeninės nuotr.
GAMTA: Gitaną Urmonienę pakerėjo gamta. Todėl iš Šiaulių persikėlė gyventi į kaimą.
SODYBA: Urmonai nupirko kuklią sodybėlę ir ją prikėlė naujam gyvenimui.
NĖRINIAI: Gitana Urmonienė labai mėgsta nerti vąšeliu. Jos rankų darbo staltiesės ir servetėlės puošia namus.
DIPLOMAS: Siuvinėtas ir karpytas patalynės komplektas – tai diplominis Gitanos Urmonienės darbas.