Istoriko įžvalgos verslininkams: lietuviško verslo kodo nėra

Is­to­ri­ko įžval­gos vers­li­nin­kams: lie­tu­viš­ko vers­lo ko­do nė­ra

Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų Ge­ne­ra­li­nė­je asamb­lė­jo­je iš­rink­tas rū­mų pre­zi­den­tas, jo pa­va­duo­to­jai ir ta­ry­ba. Ap­do­va­no­tos per­nai ge­rų re­zul­ta­tų pa­sie­ku­sios įmo­nės ir or­ga­ni­za­ci­jos. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vu­siems re­gio­no vers­li­nin­kams apie lie­tu­viš­ką­ją ta­pa­ty­bę ir vers­lą pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas Alf­re­das Bumb­laus­kas.

Si­mo­na KVE­DE­RY­TĖ

si­mo­na.k@skrastas.lt

Pre­zi­den­tu iš­rin­ko penk­tą kar­tą

Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų (ŠPPAR) pre­zi­den­tu li­ko Vid­man­tas Ja­per­tas, aso­cia­ci­jos „Ju­po­ja“ di­rek­to­rius. Jis iš­ren­ka­mas penk­tą­jį kar­tą.

Vi­cep­re­zi­den­to po­stuo­se li­ko bend­ro­vės Neaus­ti­nių me­džia­gų fab­ri­ko ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Sta­nis­lo­vas Gru­šas ir įmo­nės „Šiau­lių van­de­nų“ va­do­vas Jo­nas Mat­ke­vi­čius. Nau­ja vi­cep­re­zi­den­te ta­po bend­ro­vės „Gu­ber­ni­ja“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Vi­jo­le­ta Du­naus­kie­nė.

Ta­ry­bo­je li­ko 15 na­rių. Pen­ki jų – nau­ji. Tai bend­ro­vės „Gra­fų bal­dai“ di­rek­to­rius Žyd­rū­nas Gri­nius, „Bal­tik vai­ras“ va­do­vas Žil­vi­nas Du­bo­sas, „Cher­ry Ser­vers“ di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Lau­ru­tis, „Lau­re­ma“ di­rek­to­rė Jū­ra­tė Kas­pe­ra­vi­čie­nė, „Age­se­ta“ va­do­vė Gra­ži­na Juod­kie­nė.

ŠPPAR kar­tu su „Sod­ros“ Šiau­lių te­ri­to­ri­niu sky­riu­mi įver­ti­no ir at­rin­ko įmo­nes, mo­kan­čias sa­vo dar­buo­to­jams di­džiau­sius at­ly­gi­ni­mus: III laips­nio dip­lo­mas „Di­džiau­sią vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą mo­kan­ti įmo­nė“ skir­tas UAB „Nir­li­ta“, II laips­nio – UAB „Stat­ga“, pa­grin­di­nė no­mi­na­ci­ja skir­ta UAB „El­ga“.

„Lie­tu­vos ma­ža­sis eks­por­to pri­zas“ ati­te­ko UAB IN­TERS­CA­LIT, ap­do­va­no­tos sėk­min­go vers­lo įmo­nės: UAB „Lau­re­ma“, UAB „Bo­de­sa“, AB „Šiau­lių van­de­nys“.

III laips­nio bron­zos „Dar­bo žvaigž­de“ įver­tin­tas Čes­lo­vas Kas­pu­tis, UAB „Šiau­lių ener­gi­ja“ di­rek­to­rius, „Dar­bo žvaigž­dės me­da­liais“ ap­do­va­no­ti Vid­man­tas Če­kas, UAB SDG Šiau­lių sky­riaus di­rek­to­rius, Da­rius Ja­ku­baus­kas ar­chi­tek­tas, pro­jek­tų va­do­vas.

Ap­do­va­no­ti ama­ti­nin­kai: Vik­to­ras Rai­bu­žis, tau­to­dai­li­nin­kas iš Plun­gės ra­jo­no, Rai­mon­da ir Vy­tau­tas Ra­ma­naus­kai, to­ši­nin­kai iš Ma­žei­kių ra­jo­no, ke­ra­mi­kas Al­gi­man­tas Ta­ma­šaus­kas iš Šiau­lių ra­jo­no.

Pa­dė­kos ženk­lu ap­do­va­no­ti Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas, Ak­me­nės ra­jo­no me­ras, Da­rius Ur­la­kis, UAB „Stat­ga“ mar­ke­tin­go va­do­vas.

„Te­be­sa­me kai­mie­čiai“

Ren­gi­nio pa­bai­go­je is­to­ri­kas A. Bumb­laus­kas ve­dė dis­ku­si­ją „Lie­tu­viš­ko­ji ta­pa­ty­bė ir vers­las“. Is­to­ri­ko ma­ny­mu, lie­tu­viš­ko­je ta­pa­ty­bė­je vers­lo ko­do nė­ra. Žmo­nės nė­ra iš­mo­ky­ti vers­lau­ti.

„Keis­ta, bet ki­lo di­de­lis skan­da­las, kai vie­na dok­to­ran­tė pa­ra­šė, kad pir­mie­ji lie­tu­vių et­ni­niai vers­li­nin­kai bu­vo knyg­ne­šiai. Vi­si sa­kė: kaip taip ga­li bū­ti? Knyg­ne­šiai – šven­tas da­ly­kas, mal­dak­ny­ges ne­šio­jo. Ne tik jas“, – sa­kė A. Bumb­laus­kas.

Anot is­to­ri­ko, mes te­be­sa­me kai­mie­čiai – bau­džiau­nin­kai.

„Jei­gu kai­mie­čiai, va­di­na­si, ne mies­tie­čiai. Jei­gu ne mies­tie­čiai, va­di­na­si, ne­vers­lūs. Jei ne­vers­lūs, va­di­na­si, ne­si­mo­der­ni­zuo­jan­ti ir nei­no­va­ty­vi vi­suo­me­nė. Tai di­džiu­lė pro­ble­ma“, – aiš­ki­no A. Bumb­laus­kas.

Mo­der­nė­ti truk­do lie­tu­viš­kos tra­di­ci­jos, is­to­riš­kai su­si­for­ma­vu­si sa­vi­mo­nė. Jo ma­ny­mu, tar­pu­ka­rio Lie­tu­va sto­jo­si ant ko­jų. Pa­žan­gą 1940 me­tais su­nai­ki­no ko­mu­niz­mas.

„Da­bar vėl ju­da­me į prie­kį, bet ne taip spė­riai, kaip no­rė­tų­si. Mū­sų vi­suo­me­nė mo­der­ni­zuo­ja­si per lė­tai. Neaiš­ku, kaip pro­ce­są bū­tų ga­li­ma pa­sku­bin­ti. Rei­kia vi­sų – vi­suo­me­nės, po­li­ti­kų, vers­li­nin­kų – pa­stan­gų“, – sa­kė is­to­ri­kas.

For­mu­lė – 4Ž

Kaip for­ma­vo­si lie­tu­viš­ko­ji ta­pa­ty­bė? A. Bumb­laus­kas iš­ve­dė for­mu­lę. Ją su­da­ro Vy­tau­tas Di­dy­sis, bau­džiau­nin­kų kul­tū­ra ir 4Ž.

„Pir­miau­sia, Vy­tau­to Di­džio­jo lai­kai. Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė. Krikš­čio­ny­bė. Vals­ty­bės nuo jū­ros iki jū­ros idė­ja. Su­kū­rė­me im­pe­ri­ją. Ta­čiau vi­sa Lie­tu­vos met­ri­ka ko­kia kal­ba pa­ra­šy­ta? 660 kny­gų – gu­diš­kai, vė­liau len­kiš­kai. Nė vie­no po­pie­rė­lio lie­tu­vių kal­ba. Vy­tau­tas li­ko ir yra daug po­pu­lia­res­nė is­to­ri­nė as­me­ny­bė už ki­tus Vy­tau­tus – Lands­ber­gį ir vi­sus ki­tus“, – sa­kė A. Bumb­laus­kas.

Jo tei­gi­mu, Vy­tau­to Di­džio­jo for­muo­tą lie­tu­viš­ku­mą žy­miai ko­re­ga­vo so­viet­me­tis. Ta­pa­ty­bė vir­to 4Ž: Žo­dis, Že­mė, Žal­gi­ris, Žy­dai.

„Žo­dis – bū­ti­nai za­na­vy­kiš­kas. Šiau­rės su­val­kų. Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja tai­so ne lie­tu­viš­ką kal­bą, ra­šo­mą­ją, o ta­ri­mą. Nors me­tus ski­ria­me tar­mėms. Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos ideo­lo­gi­ja yra prie­šin­ga tar­mėms. To­dėl ši „Ž“ yra lie­tu­vių ar­ba Ša­kių Griš­ka­bū­džio za­na­vy­kiš­kos tar­mės dik­ta­tū­ra“, – aiš­ki­no is­to­ri­kas.

Že­mė, anot A. Bumb­laus­ko, kiek­vie­nam lie­tu­viui yra ypač svar­bi. Lie­tu­vio ta­pa­ty­bės diag­no­zė: pa­so­din­ti ąžuo­lą, pa­sta­ty­ti na­mą, užau­gin­ti sū­nų. Vi­sus tris dar­bus vie­ni­ja že­mės idė­ja.

„Juk sa­ko­ma: jei muš­tis, tai ne­bent dėl že­mės. Lie­tu­viui nė­ra ki­to­kios ver­ty­bės. Taip bu­vo vi­so so­viet­me­čio lai­ku. Svar­bus že­mės ūkis, kai­mie­tiš­kas gy­ve­ni­mo bū­das. Ne mies­tie­tiš­kas, ne ino­va­ty­vus. Va­di­na­si, ne vers­lus. Vers­las šiai ta­pa­ty­bės sam­pra­tai nė­ra rei­ka­lin­gas“, – dės­tė A. Bumb­laus­kas.

Tre­čia „Ž“ – Žal­gi­ris. Tai, is­to­ri­ko tei­gi­mu, ne gar­su­sis 1410 me­tų mū­šis. Jį pri­si­me­na ne kiek­vie­nas. Žal­gi­rio mū­šis daž­nam lie­tu­viui ne toks svar­bus kaip 1944 me­tais įkur­ta Kau­no „Žal­gi­rio“ spor­to drau­gi­ja.

„Ši spor­to drau­gi­ja pa­da­rė savo, kai su Ar­vy­du Sa­bo­niu nu­ga­lė­jo Mask­vos CSKA. Tai bu­vo vie­nas lie­tu­vių tau­tos at­gi­mi­mo ženk­lų“, – pri­mi­nė A. Bumb­laus­kas.

Ko­dėl jis ket­vir­ta „Ž“ įvar­di­ja žy­dus? Is­to­ri­kas ma­no, kad san­ty­kis tarp lie­tu­vių ir žy­dų bu­vo ir li­ko pro­ble­miš­kas. Tai liu­di­ja dau­gy­bė so­viet­me­čio nu­lem­tų as­pek­tų. Tai ryš­ku ir ku­ria­muo­se anek­do­tuo­se, ei­lė­raš­čiuo­se. „Mums tai po­kštas, o žy­dams? Bai­su“, – sa­kė A. Bumb­laus­kas.

„Man da­bar­ti­nė lie­tu­vių ta­pa­ty­bė ne­pa­tin­ka. Vi­si sa­ko, kad Bumb­laus­kas ne­my­li Lie­tu­vos. Taip, to­kios ne­my­liu. Ne­my­liu 4Ž, bau­džiau­nin­kų kul­tū­ros“, – sa­kė is­to­ri­kas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

VERS­LAS: Dis­ku­si­ją ve­dęs is­to­ri­kas Alf­re­das Bumb­laus­kas sa­ko, kad lie­tu­viš­ko­je ta­pa­ty­bė­je vers­lo ko­do nė­ra.

Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų ar­chy­vas.

PRE­ZI­DEN­TAS: Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tu penk­tai ka­den­ci­jai iš­rink­tas aso­cia­ci­jos „Ju­po­ja“ di­rek­to­rius Vid­man­tas Ja­per­tas.