
Naujausios
Jauną įmonę išgarsino „Saldišiaus“ vardas
Kelmės rajone įregistruotą uždarąją akcinę bendrovę „Saldišius“ apdovanojo Valstybinė kalbos inspekcija. Jau aštunti metai inspekcija renka gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus.
Iš 10 000 pernai Lietuvoje įregistruotų įmonių „Saldišius“ pateko į gražiausiųjų įmonių vardų penkioliktuką.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pavadinimas atspindi klientą
Valstybinė kalbos inspekcija šiemet aštuntąjį kartą rinko gražiausius lietuviškų įmonių pavadinimus. Tai savotiška dovana vasario 21-ąją švenčiamai Gimtosios kalbos dienai.
„Mūsų įmonės pavadinimas orientuotas į klientą, – redakcijai sakė „Saldišiaus“ pavadinimą įmonei sugalvojusi viena iš savininkių Jovita Kamaitytė-Grušeckienė. – Į mūsų parduotuvę ateina būtent saldumynų mėgėjai. Pagal klientų pomėgį pavadinome ir bendrovę.“
Praėjusių metų rugpjūčio pirmąją dvi šiaulietės Daiva Sindriūnienė ir Jovita Kamaitytė-Grušeckienė Šiauliuose atidarė saldumynų parduotuvę „Dvi braškės“. Bendrovei buvo sugalvojusios pavadinimą iš dviejų žodžių. Tačiau paaiškėjo, jog ilgas pavadinimas bus nepatogus rašant sąskaitas. Pradėjo ieškoti kito varianto.
Ponia Jovita idėjų ieškojo Lietuvių kalbos žodyne. Rado tris tinkamus žodžius, susijusius su saldumynais: saldinis, saldišius, saldūnas.
Parduotuvės savininkėms labiausiai patiko žodis „saldišius“, primenantis senovinius amatus. Nesitikėjo, jog kada nors šis pavadinimas bus pastebėtas ir net apdovanotas.
Kalbos inspekcija išrinko 15 gražiausių praėjusiais metais įregistruotų mažųjų bendrijų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių pavadinimų. Tarp jų – „Atgiję raštai“, „Juokiasi puodas“, „Pasaka tikiu“, „Vyšnių sodai“, „Vyrai virtuvėje“, „Rami galva“ iš Vilniaus, „Debesynas“, „Mikim“, „Protingieji kurmiai“, „Švaros vilkai“ iš Kauno, „Pilnatvė“ iš Anykščių, „Čiulba ulba“ iš Birštono, „Šarkos drabužinė“ iš Jonavos, „Kadagio dūmas“ iš Kaišiadorių ir „Saldišius“.
Neatsiejama nuo Šaukėnų
Nors veiklą „Saldišiaus“ savininkės vykdo Šiauliuose, jų bendrovė įregistruota Šaukėnų seniūnijos Pavainiškės kaime. Šiame kaime gyvena Jovitos Kamaitytės-Grušeckienės močiutė Kristina Lileikienė. Pati Jovita augo Vilniuje, tačiau visos vasaros prabėgdavo pas močiutę.
Iš šito krašto kilęs ir ponios Jovitos vyras Aurimas, todėl baigusi taikomosios matematikos mokslus Vilniaus universitete, moteris apsigyveno Šiauliuose, arčiau Šaukėnų.
Svajonių verslas
Dirbdama vadybinį darbą Šiauliuose ponia Jovita susipažino su kita vadybininke ir prekybininke Daiva Sindriūniene.
Abi dažnai pasvajodavo apie savą verslą. Domėjosi galimybėmis, taupė pinigus. Daiva parašė projektą Darbo biržai. Gavo paramos.
D. Sindriūnienė turėjo prekybininkės patirties. Ilgą laiką ji prekiavo drabužiais mugėje. Kai išėjo motinystės atostogų, verslą laikinai nutraukė. Po atostogų prie jo negrįžo. Ieškojo samdomo darbo.
Tačiau padirbėjus paaiškėjo, jog samdomas darbuotojas ne visuomet gali realizuoti savo idėjas. O jeigu ir įgyvendina, darbdaviai už tai nelinkę daugiau mokėti. Todėl dažnai moterų sambūriuose viena kitą ragindavo: „Kuriam verslą.“
Praėjusių metų rugpjūčio pirmąją, įveikusios visas biurokratines kliūtis, dvi draugės pagaliau atidarė savo parduotuvę. Ją pavadino „Dvi braškės“.
„Ryžtis nebuvo lengva, – pasakoja ponia Jovita. – Tačiau jeigu nebūtume pabandžiusios, taip ir nežinotume, ar įmanoma. Senatvėje savęs klaustume, kodėl nebandėme. Spėliotume, kaip būtų klostęsis likimas.“
Moterys sako, jog tai – labai moteriškas jų svajonių verslas. Į darbą eina kaip į šventę. Darbus skirstosi taip, kad konkrečią idėją įgyvendintų ta, kuri geriausiai išmano.
Rinkosi išskirtinumą
Apie pelną po pusės metų verslo gyvavimo moterys dar nekalba, tačiau yra įsitikinusios, jog eina teisingu keliu. Prekiauja saldumynais, kurių nėra didžiuosiuose prekybos centruose.
Saldumynus verslininkės importuoja iš Austrijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos, Ispanijos ir kitų užsienio šalių. Užsakydamos saldumynus kooperuojasi su dar keliomis panašia veikla užsiimančiomis verslininkėmis.
Sutartys sudarytos su originalius saldumynus gaminančiomis nedidelėmis šeimų įmonėlėmis. Pavyzdžiui, viena šeimos įmonėlė Vokietijoje gamina net 32 rūšių šokoladinius kremus. Jie populiarūs Vokietijoje. Parduotuvės „Dvi braškės“ klientai juos taip pat labai pamėgo.
Verslininkės lankosi parodose. Ten taip pat semiasi naujų idėjų. Ieško naujovių interneto platybėse.
„Masinės gamybos produktai mums netinka“, – įsitikinusi ponia Daiva. Jais prekiauja didieji prekybos centrai, todėl konkuruoti sunkiau.
Verslininkės kasdien mąsto, ką dar originalaus pasiūlius klientui. Jų parduotuvėje saldumynai pateikiami ir kaip dovana. Dažniausias pirkėjas – vidutines ir didesnes pajamas turintis žmogus.
Moterys svajoja apie verslo plėtrą. Panašias saldumynų parduotuves norėtų atidaryti ir kituose miestuose.
Jeigu nebūtume pabandžiusios, taip ir nežinotume, ar įmanoma.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IŠMONĖ: Verslininkės Jovita Kamaitytė-Grušeckienė ir Daiva Sindriūnienė savo įmonę pavadino labai senu ir retu lietuvišku žodžiu „Saldišius“.
PRADŽIA: „Saldišiaus“ įkūrėjos Jovita Kamaitytė-Grušeckienė ir Daiva Sindriūnienė savo verslo ėmėsi prieš pusmetį.