Naujausios
Kad sodas žydėtų, laikas sėti gėles
Sėklų krautuvėlės bendraturtė Emilija Batūrienė pataria, kokių gėlių sėklų jau galima pasisėti į dėžutes, kad vasarą galėtume džiaugtis žiedais.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Serenčiai
E. Batūrienė sako, kad bene populiariausios gėlynų gėlės – vienmečiai žemaūgiai serenčiai. Ji rekomenduoja CARMEN veislės serenčius. Jie žydi rausvai rudos spalvos žiedais, 25 centimetrų aukščio. Sėjami į dėžutę arba tiesiai į žemę. E. Batūrienė atkreipia dėmesį, kad serenčių sėkloms sudygti būtina bent 15 laipsnių šiluma. Į nuolatinę vietą sodinami 20 centimetrų atstumu vienas nuo kito.
Juos E. Batūrienė pataria auginti atviroje, saulėtoje vietoje, nors jie gali augti ir pavėsyje. Serenčiai gerai auga purioje, derlingoje dirvoje. Šie augalai nebijo sausrų, tačiau yra reiklūs trąšoms. Serenčiai yra gana atsparūs kenkėjams bei ligoms.
SERENČIAI: Gvazdikiniai serenčiai CARMEN žydi rausvai rudos spalvos žiedais. Išauga iki 25 centimetrų aukščio.
Lobelijos
Dar viena populiari gėlė – paprastoji lobelija. Ji gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose terasose ar balkonuose. Paprastosios lobelijos užauga iki 10 centimetrų aukščio, žydi tamsiai mėlynais su balta akute žiedais nuo birželio iki pat stipresnių šalčių.
Lietuvoje paprastosios lobelijos auginamos kaip vienmetis augalas, tačiau, pastebi pašnekovė, jei žiemai jas perkeltume į šildomas patalpas, jos taptų daugiametėmis.
Pasak E. Batūrienės, kadangi pradžioje lobelija auga labai lėtai, sėti ją reikėtų kiek galima anksčiau. Lobelijos sėklos smulkios, sėti geriausia maišant su smėliu.
Geriausiai tinka lengvi ir purūs žemės mišiniai. Sėklos neužberiamos žemėmis, tik lengvai prispaudžiamos. Indeliai pridengiami stiklu arba polietileno plėvele ir pastatomi į šiltesnę vietą. Optimali dygimo temperatūra 18–20 laipsnių, daigai pasirodo po 12–14 dienų. Siekiant išvengti pelėsio, sėjinukai turi būti periodiškai vėdinami.
Laistyti pašnekovė pataria purškiant. Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams, daigai išsodinami 2–2,5 centimetro vienas nuo kito. Jei sudygsta tankiai, išsodinama šūsneliais po 3–5 augaliukus į atskirus indelius.
Lobelijos mėgsta saulėtą vietą, bet neblogai auga ir pusiau saulėtoje vietoje. Dirva turi būti derlinga ir puri. Balandžio mėnesį lobelijas galima išnešti į lauką, tačiau šaltesnėmis dienomis ir naktimis reikėtų uždengti. Į nuolatinę vietą lobelijos sodinamos gegužės–birželio mėnesiais.
Karštomis ir sausomis dienomis lobelijas, ypač auginamas vazonuose, reikėtų laistyti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Tręšti galima tik jau grunte pasodintas lobelijas (2–3 kartus per vasarą).
LOBELIJOS: Paprastosios lobelijos gražiai atrodo pakabinamuose krepšiuose terasose ar balkonuose, tačiau tinka gėlių kompozicijoms ir gėlynuose.
Sprigės
Ne tik darželiams, bet ir balkonams puikiai tinka sprigės. E. Batūrienė rekomenduoja Valero spriges „Mr F's Mixed F1“. Tai įvairių spalvų sprigių mišinys. Šios sprigės užauga iki 25 centimetrų aukščio. Žiedai 3–4 centimetrų skersmens, tuščiaviduriai. Gerai auga ir žydi pusiau paunksnėse, šiaurės pusėje. Sodinamos gėlynuose, želdynuose, balkonuose, vazonuose. Žydi gausiai ir ilgai.
Prieš šalnas pernešus į kambarį žydi toliau. Žydėjimo metu rekomenduojama tręšti kompleksinėmis trąšomis. Geriausiai auga apsaugotose nuo vėjų vietose.
Sprigės dauginamos auginiais ir sėklomis, kurios sėjamos vasario–kovo mėnesiais į purią dirvą. Pasėjus sėklas, jas reikia užberti plonu žemių sluoksniu. Kad neišsausėtų, indą reikia pridengti plėvele arba stiklu, o jei drėgmės pritrūksta, laistyti purkštuvu.
Šviesioje ir šiltoje patalpoje sėklos sudygsta per 4–10 dienų. Daigai pikuojami po 3–4 savaičių, kai susiformuoja pirmųjų tikrųjų lapelių pora. Vėliau auginami vazonėliuose iki persodinimo į nuolatinę vietą. Sprigių daigelius lauke pašnekovė pataria sodinti tik praėjus šalnų pavojui.
Dirva turi būti drėgna, laidi vandeniui ir trąši. Labai saulėta vieta sprigėms kenkia ir būna dažna nudegimų priežastimi. Laistomos gausiai, nes išdžiūvus žemei, nustoja žydėti ir numeta lapus. Tręšti E. Batūrienė pataria kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis.
SPRIGĖS: Valero sprigėms patinka šviesi paunksnė, užuovėja. Žydi nuo birželio iki šalnų.
Petunijos
Gėlynų, balkonų ir terasų puošmena – svyrančios didžiažiedės petunijos. Šios grupės petunijos išsiskiria iš kitų gausiu žydėjimu, dideliais žiedais. Augalai augimo metu nusvyra 30–40 centimetrų. Žydi gausiai ir ilgai. Sėklos smulkios, sudygsta per 17–20 dienų esant 18–20 laipsnių temperatūrai.
Daiginant sėklos substratu neužberiamos, tik lengvai įspaudžiamos. Kad sudygtų, dirvos paviršius turi būti nuolat drėgnas.
Petunijoms reikia daug žemės: 5 litrų vienam augalui. Į 10 litrų talpos vazoną galima sodinti dvi petunijas. Jas reikia nuolat tręšti. Kol gėlės jaunos, joms reikia trąšų, kurių sudėtyje yra azoto. Vėliau jau reikalingas fosforas ir kalis. Tinka ir kompleksinės trąšos su mikroelementais. Jei trūksta geležies, ima geltonuoti lapeliai.
Suaugusias petunijas reikia tręšti kas 5 dienas. Gėlių žydėjimo laikotarpiu reikėtų tręšti ne mažiau kaip 1 kartą per 2 savaites. Daigų svarbu neperlaistyti, o suaugusias gėles jau galima lieti gausiai.
E. Batūrienė atkreipia dėmesį, kad nužydėjusius žiedus būtina nugnaibyti, tada petunijos gausiau žydi.
Petunijos mėgsta saulėtas, gerai apšviestas vietas. Jei auga šešėlyje, lapų bus gausiau, o žiedų sumažės, augalai praras savo dekoratyvumą. Labiausiai petunijoms patinka pietinė ar petvakarių pusė.
PETUNIJOS: Didžiažiedės petunijos mėgsta saulės apšviestas vietas. Jas rekomenduojama auginti balkonuose, ant palangių, kabamuose vazonuose.
Jurginai
Vasariniai hibridiniai jurginai FIGARO – vienmečiai, žydi pilnaviduriais įvairiaspalviais žiedais, užauga iki 35 centimetrų aukščio. Tinka auginti gėlynuose, balkonuose, vazonuose. Vasariniai jurginai sėjami į dėžutes, kol sudygs, pridengiami polietilenu arba stiklu. Sudygsta per maždaug 14 dienų. Balandžio mėnesį išpikuojami 5 centimetrų atstumu arba į atskirus indelius. Lauke galima sodinti, kai jau nebėra šalnų pavojaus. Žydi nuo liepos iki šalnų.
Šie augalai dirvai nereiklūs. Mėgsta saulėtą vietą. Sausą vasarą reikia laistyti.
JURGINAI: Vasariniai hibridiniai jurginai FIGARO – pilnaviduriai, įvairių spalvų, nereiklūs, žydi visą vasarą.
Raudonžiedžiai šalavijai
E. Batūrienė sako, kad vėl populiarėja raudonžiedžiai šalavijai, dar vadinami salvijomis. Pašnekovė siūlo BLAZE OF FIRE veislės šalavijus. Tai – vienmetės 25–30 centimetrų aukščio ryškiai raudonais žiedais gėlės. Tinka įvairiems vienmečių gėlių gėlynams, lysvelėms, dideliems plotams, apvadams, balkonams apželdinti.
Raudonžiedžiai šalavijai – ilgos vegetacijos augalai, pražysta tik 3 mėnesiai po sėjos, todėl pašnekovė ragina nedelsti ir kuo greičiai pasisėti jų į dėžutes. 20–25 laipsnių temperatūroje sėklos sudygsta per 8–14 dienų.
Daigai pikuojami į lengvą žemių mišinį 3 centimetrų atstumais. Į lauką persodinami po šalnų. Raudonžiedžiai šalavijai mėgsta saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, lengvą, nepertręštą, gana drėgną ir nerūgščią dirvą.
ŠALAVIJAI: Raudonžiedžiai šalavijai (arba salvijos) BLAZE OF FIRE tinka ne tik gėlynams, bet ir balkonams.
Kininiai ratiliai
Ponia Emilija rekomenduoja dekoratyvių PRINZESS SILVIA veislės kininių ratilių. Šios veislės ratilių žiedai dideli, rutuliški, stiebai stiprūs, tiesūs. Užauga iki 60 centimetrų aukščio. Mėgsta saulėtą vietą. Tinka gėlynams apsodinti ir puokštėms.
Sėjami kininiai ratiliai kovo–balandžio mėnesį į dėžutes arba balandžio–gegužės mėnesį tiesiai į dirvą. Sudygsta po 12–14 dienų. Pasėjus rečiau, daigų nereikia pikuoti. Į nuolatinę vietą persodinami gegužės pabaigoje. Sodinami kas 40 centimetrų. Pasak E. Batūrienės, ratiliai nebijo persodinimo, juos galima persodinti net žydinčius.
Ratiliai mėgsta šviesą, atsparūs šalnoms. Gerai auga atviroje, saulėtoje vietoje, lengvoje trąšioje dirvoje. Kai auga ir krauna pumpurus, ratilius reikia papildomai tręšti, per sausras – laistyti, nes prasčiau žydi.
RATILIAI: Kininiai ratiliai PRINZESS SILVIA žydi dideliais žiedais, o stiebai stiprūs ir tiesūs, todėl puikiai tinka puokštėms.
Žemuogės
Sode ponia Emilija rekomenduoja pasisodinti žemuogių. Žemuogės FRAGARIA VESCA sode gali augti keletą metų. Dera iki pat šalnų. Uogos stambios, raudonos, gražios formos, malonaus aromato. Galima auginti ir balkono loveliuose ar auginti kambaryje kaip nokinančias uogas vazonines gėles. Ūsų neišaugina.
Maždaug kovo viduryje žemuoges galima sėti į daigų indelius. Kadangi žemuogių sėklos yra labai smulkios, jos tik prispaudžiamos, bet žeme neužberiamos.
Sėjinukai, kai išleidžia pirmus tikrus lapelius, išpikuojami į mažus vazonėlius, o gegužės viduryje sodinami į lysvę. Pasak pašnekovės, derlius būna didesnis, jei pirmieji žiedai nuskinami.
ŽEMUOGĖS: Žemuoges FRAGARIA VESCA galima auginti ne tik sode, bet ir balkone, ir net kaip kambarinę uogas vedančią gėlę.
Sėklų katalogų nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SĖKLOS: Sėklų krautuvėlės savininkė Emilija Batūrienė pataria, kokių gėlių sėklų įsigyti, kad visą vasarą sodą, balkoną ar terasą puoštų žiedai.