Kaip apsaugoti savo augintinius nuo nemalonumų žiemą

Kaip ap­sau­go­ti sa­vo au­gin­ti­nius nuo ne­ma­lo­nu­mų žie­mą

Že­ma ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra, snie­gas, vė­jas, li­jund­ra ar šlapd­ri­ba ga­li kel­ti rim­tų grės­mių au­gin­ti­niui. Nie­ka­da ne­pa­li­ki­te sa­vo au­gin­ti­nių il­gą lai­ką lau­ke, ypač kai ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra yra že­ma.

Trum­pap­lau­kiai, la­bai jau­ni ar­ba se­ny­vo am­žiaus šu­nys bei ka­tės nie­ka­da ne­tu­rė­tų lik­ti lau­ke be prie­žiū­ros. Žie­mą ve­džio­jant le­pes­nius šu­nis pa­tar­ti­na juos ap­reng­ti.

Šuns dra­bu­žė­lis bū­ti­nai tu­ri deng­ti vi­są kū­ną iki pat uo­de­gos bei pil­vo apa­čią. Pa­si­vaikš­čio­ji­mo su au­gin­ti­niu me­tu nuo­lat ste­bė­ki­te, ar ant jo le­te­nų nė­ra su­si­da­riu­sių snie­go ka­muo­liu­kų, juos rei­kė­tų kuo sku­biau pa­ša­lin­ti nuo le­te­nų, nes jie ga­li su­kel­ti nu­ša­li­mus.

Po pa­si­vaikš­čio­ji­mo lau­ke vi­sa­da ap­žiū­rė­ki­te šuns pė­das, au­sis ir uo­de­gą – ar nė­ra nu­ša­li­mų. Jei­gu įta­ria­te nu­ša­li­mus, vi­sa­da pa­si­tar­ki­te su ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ju. Drus­ka ir ki­tos che­mi­nės me­džia­gos, ku­rios nau­do­ja­mos tirp­dy­ti snie­gą ir le­dą, ga­li dir­gin­ti au­gin­ti­nio pė­dų pa­gal­vė­les, to­dėl vi­sa­da po pa­si­vaikš­čio­ji­mo nu­va­ly­ki­te au­gin­ti­nio le­te­nas drėg­nu rankš­luos­čiu, kol jū­sų au­gin­ti­nis ne­pra­dė­jo jų lai­žy­ti ir šios dir­gi­nan­čios me­džia­gos ne­pa­te­ko jam į bur­ną.

Ke­liau­dami per šal­čius nie­ka­da ne­pa­li­ki­te au­gin­ti­nio vie­no au­to­mo­bi­ly­je, nes žie­mą lau­ke sto­vin­čio au­to­mo­bi­lio vi­dus la­bai grei­tai at­šą­la ir ja­me li­kęs gy­vū­nas ga­li mir­ti­nai su­šal­ti. Jei šuo yra lai­ko­mas lau­ke (pvz., vol­je­re), pir­miau­sia rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti jam pa­to­giu na­me­liu, ku­ris jį ap­sau­go­tų nuo drėg­mės, šal­čio ir blo­go oro.

Šuns na­me­lis tu­rė­tų bū­ti pa­kan­ka­mai di­de­lis, kad šuo ga­lė­tų pa­to­giai tu­pė­ti ir gu­lė­ti, ta­čiau ir ne per di­de­lis, kad ga­lė­tų ge­rai iš­lai­ky­ti šuns kū­no ši­lu­mą. Grin­dys tu­ri bū­ti pa­kel­tos ke­le­tą cen­ti­met­rų nuo že­mės ir pa­deng­tos drėg­mę su­ge­rian­čia me­džia­ga. Šuns na­me­lio lan­da tu­rė­tų bū­ti at­suk­ta į prie­šin­gą vė­jo kryp­čiai pu­sę ir už­deng­ta drėg­mei ne­pra­lai­džia me­džia­ga. Vi­sa­da re­gu­lia­riai pa­tik­rin­ki­te sa­vo au­gin­ti­nio van­dens du­be­nė­lį ir įsi­ti­kin­ki­te, kad van­duo yra švie­žias ir neuž­ša­lęs.

Nau­do­ki­te plas­ti­ki­nius mais­to ir van­dens du­be­nė­lius, o ne pli­ko me­ta­lo, nes, kai oro tem­pe­ra­tū­ra yra že­ma, au­gin­ti­nis lie­žu­viu ga­li pri­si­lies­ti prie in­do ir lie­žu­viui pri­li­pus su­si­ža­lo­ti.

Gy­vū­nams, ku­rie žie­mą pra­lei­džia daug lai­ko lau­ke, rei­kia dau­giau mais­to, to­dėl ir mai­tin­ti juos rei­kia ati­tin­ka­mai, nes iš­lai­kant kū­no ši­lu­mą eik­vo­ja­ma dau­giau ener­gi­jos. Pa­sik­laus­ki­te ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo ar spe­cia­lis­to pa­ta­ri­mo dėl jų tin­ka­mos mi­ty­bos. Re­gu­lia­riai už­siim­ki­te šuns prie­žiū­ra. Pur­vi­nas ir su­li­pęs kai­lis ne­su­lai­ko pa­kan­ka­mai ši­lu­mos.

Žie­mą, kai lau­ke spau­džia šal­tu­kas, gy­vū­nai, ypač ka­tės, kar­tais nuo šal­čio ga­li slėp­tis po au­to­mo­bi­lio va­rik­lio gaub­tu, to­dėl vai­ruo­to­jams pa­tar­ti­na prieš už­ve­dant au­to­mo­bi­lį jį ap­žiū­rė­ti, ar kur nors ja­me ne­pa­sis­lė­pęs gy­vū­nas. Taip bus iš­veng­ta ne­ma­lo­nių at­si­ti­ki­mų, o taip pa­si­slė­pęs gy­vū­nas liks svei­kas.

Pa­gal Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to inf.

EPA-EL­TA nuo­tr.

Žie­mą ve­džio­jant le­pes­nius šu­nis pa­tar­ti­na juos ap­reng­ti.