Kaip elgtis, radus paukščio jauniklį?

Kaip elg­tis, ra­dus paukš­čio jau­nik­lį?

Va­sa­ros pra­džio­je dau­gu­ma pe­rin­čių paukš­čių su­si­lau­kia jau­nik­lių, to­dėl į Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­ją skam­bi­na daug žmo­nių, klaus­da­mi, kaip glo­bo­ti su­ras­tus paukš­čiu­kus.

Ga­na daž­nai už­val­do no­ras pa­si­rū­pin­ti iš pir­mo žvilgs­nio pa­lik­tais paukš­čiu­kais, ta­čiau taip pa­sielg­ti reik­tų tik la­bai iš­skir­ti­niais at­ve­jais. Vi­sų pir­ma, reik­tų at­min­ti, kad lais­vė­je gi­męs paukš­tis tu­ri lais­vė­je ir gy­ven­ti. To­dėl ra­dus paukš­čio jau­nik­lį reik­tų tei­sin­gai įver­tin­ti si­tua­ci­ją.

– Jei su­ras­ta­s paukš­čiu­kas yra be aki­vaiz­džių su­žei­di­mo po­žy­mių, ap­si­plunks­na­vęs, sa­va­ran­kiš­kai ju­da (ne­svar­bu, kad ne­ma­to­te jo skren­dančio), tuo­met pa­li­ki­te ten kur su­ra­do­te – jo tė­vai tik­rai ne­pa­li­ko li­ki­mo va­liai.

Kai ku­rių rū­šių paukš­čių jau­nik­liai liz­dus palieka dar ne vi­siš­kai mo­kė­da­mi skrai­dy­ti, to­dėl juos tė­vai nu­si­ve­da į kiek įma­no­ma sau­ges­nę vie­tą ir jais rū­pi­na­si, kol šie taps sa­va­ran­kiš­ki.

Ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad paukš­čiu­kai ap­tin­ka­mi jiems ne­sau­gio­je ap­lin­ko­je – ša­lia jud­rių ke­lių, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se, vie­to­se, ku­rio­se gau­su šu­nų ar ka­čių. To­kiu at­ve­ju pa­tar­ti­na paukš­tį per­kel­ti į kuo ar­čiau ra­di­mo vie­tos esan­čią sau­gią vie­tą – už­kel­ti paukš­tį ant me­džio apa­ti­nių ša­kų, per­neš­ti į tan­kes­nius krū­mus ar miš­ke­lį, kur jie ga­lės pa­tys pa­si­slėp­ti.

– Jei su­ras­ta­s paukš­čiu­kas dar pli­kas ir sa­va­ran­kiš­kai la­bai ma­žai ju­da, ap­si­dai­ry­ki­te jo liz­do ir įkel­ki­te į jį. Svar­bu, kad liz­de bū­tų to­kie pat paukš­čiu­kai, kaip ir jū­sų ras­tie­ji. Jei jis suar­dy­tas ar iš­kri­tęs, įkel­ki­te at­gal ar įren­ki­te kuo pa­na­šes­nį ki­tą. Na­muo­se to­kio am­žiaus jau­nik­lius išau­gin­ti yra ne­pap­ras­tai sun­ku.

– Jei su­ras­ta­s paukš­čiu­kas yra aki­vaiz­džiai su­žeis­tas, gam­to­je jis grei­čiau­siai neiš­gy­vens. To­kiu at­ve­ju reik­tų paim­ti paukš­tį ir kreip­tis į spe­cia­lis­tą – ve­te­ri­na­rą ar gy­vū­nų glo­bė­jų aso­cia­ci­ją, ku­rio­je dir­ba ve­te­ri­na­rai.

– Jei ra­do­te iš liz­do iš­kri­tu­sį gand­riu­ką, ga­li bū­ti, kad jis iš­kri­to iš liz­do ne­ty­čia ar­ba bū­na spe­cia­liai iš­mes­tas tė­vų, nes yra ser­gan­tis. Ta­čiau at­skir­ti, ar tai ne­ty­čia iš­kri­tęs jau­nik­lis, ar iš­mes­tas tė­vų, ne­re­tai bū­na ga­na sun­ku. To­kiu at­ve­ju, jei tik jau­nik­lis nė­ra aki­vaiz­džiai su­žeis­tas, rei­kia pa­ban­dy­ti jį įkel­ti at­gal į liz­dą. Ir jei po ku­rio lai­ko šis vėl at­si­durs ant že­mės, ta­da rei­kia elg­tis kaip su su­žeis­tu paukš­čiu – skam­bin­ti vi­są pa­rą Gy­vū­nų glo­bė­jų aso­cia­ci­jos tel.: 8 686 44828.

Kaip elg­tis, ra­dus su­žeis­tą paukš­tį?

Su­žeis­tą paukš­tį nu­neš­ki­te ap­žiū­rė­ti ve­te­ri­na­rams. Ne­pa­si­ta­rę su ve­te­ri­na­ru ne­siim­ki­te pa­tys gy­dy­ti, mai­tin­ti ar gir­dy­ti to­kio paukš­čio taip pat ne­ga­li­ma. Daž­nai nu­tin­ka, kad ne­tei­sin­gas gy­dy­mo bū­das, le­sa­las ar jo pa­tei­ki­mo me­to­das tam­pa paukš­čio žū­ties prie­žas­ti­mi.

Paukš­tį lai­ky­ki­te šil­tai, minkš­tu po­pie­riu­mi ar me­džia­ga iš­klo­to­je dė­žu­tė­je, už­deng­to­je orui pra­lai­džia me­džia­ga. Dė­žu­tę su paukš­čiu lai­ky­ki­te ra­mio­je ap­lin­ko­je, pa­tar­ti­na tam­so­je. Ta­da paukš­tis ap­si­ra­mins nuo pa­tir­to iš­gąs­čio. Skam­bin­ki­te vi­są pa­rą Gy­vū­nų glo­bė­jų aso­cia­ci­jai tel. 8 686 44828.

Pa­gal Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­jos inf.

EPA-EL­TA nuo­tr.

JAU­NIK­LIAI: Lais­vė­je gi­męs paukš­tis tu­ri lais­vė­je ir gy­ven­ti. To­dėl ra­dus paukš­čio jau­nik­lį reik­tų tei­sin­gai įver­tin­ti si­tua­ci­ją.