Naujausios
Kaklaskarės – tarsi iš seno paveikslo
XIX amžiuje išpopuliarėjusi kaklaskarė populiari ir šiandien. Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkė Birutė Masiliūnaitė pataria, kaip ją susirišti skirtingais mazgais. Kaklaskarė tinka ir vyrams, ir moterims.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Išpopuliarino vyrai
„Kiekvienas kaklaskarės mazgas turi savo pavadinimą“, – sako edukacinę programą „Dvaro mada ir gyvenimas“ vedanti Dailės skyriaus muziejininkė Birutė Masiliūnaitė.
Pasak muziejininkės, prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas buvo išleidęs knygą, kurioje nurodė apie keturias dešimtis kaklaskarės rišimo būdų. Būtent tiek buvo privalu mokėti tų laikų dendžiui. Mazgų būta įmantriausių, o vieną iš jų atrišti buvo įmanoma tik žirklėmis.
Vyrai kaklaskarės mazgus per dieną pakeisdavo net tris kartus.
Populiarūs tradicinių kaklaskarių audiniai – šilkas, šilkas su nėrinukais, raukinukais. Audinio spalvos buvo derinamos prie liemenės, švarko.
Socialinę padėtį ir įtaką parodydavo kaklaskarę puošiantys smeigtukai, segtukai su deimantu, perlu.
Lietuva nedaug atsilikdavo nuo Vakarų Europos madų. Jei Vakaruose kaklaskarės išpopuliarėjo XVIII amžiaus pabaigoje-XIX pradžioje, į Lietuvą ši mada atėjo XIX amžiaus antroje pusėje.
Ch. Frenkelio vilos portretų salėje kabo ne vienas paveikslas, kuriuose didikai dailininkams pozavo ryšėdami kaklaskarę. Tarp jų – Jeronimas Pšeciševskis, Adolfas Pšeciševskis, Edvardas Hutten-Čapskis.
Pamažu vyrų išpopuliarintą kaklaskarę perėmė moterys.
B. Masiliūnaitė pažymi, kad kaklaskarių mada po truputį grįžta. „Tik dabar vyrai nebemoka susirišti ir jiems gėda tai prisipažinti. Ko gero, dažniausiai kaklaskarę ryši žurnalistas, keliautojas Algimantas Čekuolis“, – atkreipė dėmesį muziejininkė.
B. Masiliūnaitės teigimu, į madą grįžta ne tik kaklaskarės. Užsienyje vis populiarėja ir vėduoklės.
Klasikinis askotas
Pačiu paprasčiausiu ir vyriškiausiu mazgu B. Masiliūnaitė vadiną askotą (Ascot) – klasikinį kaklaskarės mazgą.
Askotas žinomas nuo 1771 metų. Jo pavadinimas kilęs nuo garsiojo Askoto žirgyno Anglijoje.
Askoto mazgu kaklaskarę mėgsta ryšėti aktorius Bredas Pitas, futbolininkas Deividas Bekhemas.
Autentiškumo šiam mazgui suteikia akcentas, parodantis ir socialinį statusą – perlo ar deimanto sąsaga.
Kaip surišti askoto mazgą?
Kaklaskarę apvyniojame aplink kaklą. Vienas kaklaskarės galas turi būti ilgesnis už kitą. Ilgesnįjį galą du kartus apsukame aplink trumpesnįjį ir ištraukiame per viršų kaip kaklaraištį. Kaklaskarės viršutinėje dalyje įsegame perlą, deimantą ar kitą kokia segę (priklausomai nuo savininko turtingumo.)
ASKOTAS: Grafas Edvardas Hutten-Čapskis pasipuošęs kaklaskare, surišta askoto mazgu.
Klastotė
Kaklaskarės viduryje surišame laisvą mazgą. Užsidedame kaklaskarę ant kaklo. Mazgo vientisa pusė – priekyje. Nugaros pusėje kaklaskarės galus sukeičiame. Priekyje per mazgo vidurį perkišame į priešingas puses kaklaskarės galus.
KLASTOTĖ: Po Jeronimo Pšeciševskio kaklu – klastotės mazgas.
Vėduoklė
Kaklaskarės viename gale surišame laisvą mazgą. Užsidedame ant kaklo. Surištas mazgas yra arčiau kaklo. Ilgąją kraštinę sulankstome kaip armonikėlę. Armonikėlės vieną galą prakišame pro mazgą (truputį) ir užtvirtiname, tempdami mazgą.
Rožė (iš skarelės)
Skaros priešingus galus surišame dvigubu mazgeliu (uodegėlės turi būti trumpos). Likusius du priešingus galus perkišame per mazgą (sukeisdami galus). Lengvai papurtome. Užsidedame ant kaklo ir surišame kaklo nugarinėje pusėje.
Tinka užsirišti ant rankinės, rankos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.