
Naujausios
Kalėdinės floristinės kompozicijos kuriamos ir iš česnako
Šiaulių universiteto bibliotekoje veikia socialinių mokslų daktarės Irenos Burneckienės floristinių kompozicijų, fitodizaino darbų paroda „Projekcija į Kalėdas“. Originaliose kompozicijose galima atrasti ir netikėtų medžiagų – česnako lukštų, apverstų česnako šaknų, krapų.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
I. Burneckienei floristika nesvetima jau daugelį metų. Parodoje apsilankė viena pirmųjų jos mokytojų – latvių floristė, dizainerė iš Rygos universiteto Inta Valdena. Pas ją šiaulietė sėmėsi žinių stažuotėje Rygoje. Vėliau Šiaulių universitete buvusiame Menų fakultete sukurta specialybė „Taikomoji dailė ir verslas“, susijusi su floristika. Buvo periodas, kai aktyviai I. Burneckienei teko dirbti ir kūrybinėje, ir mokslinėje srityje.
„Dvejus metus esu senjorė, studentų nebeturiu. Parodą teko ruošti sudėtingomis sąlygomis: nėra nei studijos, nei specialios vietos. Paroda norėjau pasitikrinti save – ar aš esu, ar ne. Nusprendžiau, kad esu, dar turiu parako“, – sakė I. Burneckienė.
30 darbų parodai moteris kūrė, augalus rinko, džiovino, komponavo nuo birželio mėnesio. Šypteli, jog didelis iššūkis teko ir jos sutuoktiniui, kadangi kūrybiniu darbo kambariu buvo paversta namų virtuvė.
Pasak jos, vienam autoriui toks darbų skaičius yra didelis, tačiau ji nenorėjo, kad darbai kartotųsi, būtų kažkuo panašūs – stengėsi naudoti skirtingas medžiagas, kompozicijas, objektus. Daugelis darbų yra ažūriški, trapūs, lengvi, džiovinti augalai derinti su neaugalinės kilmės priedais.
„Anksčiau kildavo ginčių, ar gerai, kad floristikos medžiaga trumpaamžė. Manau, trumpaamžiškumas yra privalumas – praėjo šventės, dekoracijas nuėmei ir be jokio sąžinės graužimo gali išmesti ar, geriausiu atveju, atidėti dar metams“, – pasakojo I. Burneckienė.
Kūrėjos nuomone, kūrybiškai panaudoti ir grožį sukurti galima iš bet ko. Tai nebūtinai turi būti brangu – reikia ne viską pirkti parduotuvėje.
Kompozicijoms puikiai tinka džiovinti natūralūs laukų augalai, tačiau juos reikia rasti, mokėti paruošti ir pritaikyti. Parodos darbams I. Burneckienė naudojo medį, šakas, medžio žieves, lapus, riešutus, džiovintus augalus, uogas, net daržoves. Kompozicijoje priderinti net česnako lukštai, apverstos ir oranžine spalva nudažytos česnakų šaknys, eglutėmis paversti pasidabruoti krapai.
Daug kruopštaus darbo reikalavo menininkės atrastas naujas būdas, kaip iš lamzdelių supinti tinklelį – technologijos mokėsi internete, žiūrėdama videopamokas, gamino apie mėnesį.
Niūrių darbų parodoje nėra – I. Burneckienė stengėsi, kad jie būtų spalvingi, nuotaikingi, teigiamai veiktų emocijas, atspindėtų Kalėdų, pirmojo sniego lengvumą, blizgesį, žiemos šaltį.
Parodoje galima atrasti idėjų, pavyzdžių, kaip sukurti šventinius akcentus, nors ne viskas, kas tinkama parodoje, gali tikti interjerui.
Kuriant šventinį akcentą savo interjerui, menininkė siūlo atkreipti dėmesį į kambario erdvę, spalvas, objekto turinį. Kalėdoms nebūtina rinktis tradicinę raudoną, sidabru ar auksu žibančias spalvas.
Parodoje eksponuojama kompozicija „Aguonos rūke“ – medžio šakelės, suderintos su raudonai dažytomis aguonomis, rūko efektas sukurtas iš metalinės transformatoriuje rastos vielutės.
Menininkė pažymi, jog šventiniuose floristikos akcentuose turėtų būti netikėtumo, naujumo. Nereikėtų orientuotis į vazą primerktus sausuolius – tai daug kur matyta, todėl neįdomu. Originalumą galima pasiekti per naujas technologijas, medžiagas, neišbandytas formas, spalvas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Floristinių kompozicijų, fitodizaino darbų parodą „Projekcija į Kalėdas“ surengusi socialinių mokslų daktarė Irena Burneckienė sau parodė, jog tapusi senjore dar turi idėjų, kūrybinio parako.
Floristinėmis kompozicijomis autorė norėjo sukelti pozityvias emocijas, gerą nuotaiką.
Kompozicijose netikėtumo, ažūriško lengvumo efektą sukuria česnakų lukštai, eglutėmis tapę apversti ir nudažyti krapai.