Kalėdinės floristinės kompozicijos kuriamos ir iš česnako

Ka­lė­di­nės flo­ris­ti­nės kom­po­zi­ci­jos ku­ria­mos ir iš čes­na­ko

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je vei­kia so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rės Ire­nos Bur­nec­kie­nės flo­ris­ti­nių kom­po­zi­ci­jų, fi­to­di­zai­no dar­bų pa­ro­da „Pro­jek­ci­ja į Ka­lė­das“. Ori­gi­na­lio­se kom­po­zi­ci­jo­se ga­li­ma at­ras­ti ir ne­ti­kė­tų me­džia­gų – čes­na­ko lukš­tų, ap­vers­tų čes­na­ko šak­nų, kra­pų.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

I. Bur­nec­kie­nei flo­ris­ti­ka ne­sve­ti­ma jau dau­ge­lį me­tų. Pa­ro­do­je ap­si­lan­kė vie­na pir­mų­jų jos mo­ky­to­jų – lat­vių flo­ris­tė, di­zai­ne­rė iš Ry­gos uni­ver­si­te­to In­ta Val­de­na. Pas ją šiau­lie­tė sė­mė­si ži­nių sta­žuo­tė­je Ry­go­je. Vė­liau Šiau­lių uni­ver­si­te­te bu­vu­sia­me Me­nų fa­kul­te­te su­kur­ta spe­cia­ly­bė „Tai­ko­mo­ji dai­lė ir vers­las“, su­si­ju­si su flo­ris­ti­ka. Bu­vo pe­rio­das, kai ak­ty­viai I. Bur­nec­kie­nei te­ko dirb­ti ir kū­ry­bi­nė­je, ir moks­li­nė­je sri­ty­je.

„Dve­jus me­tus esu sen­jo­rė, stu­den­tų ne­be­tu­riu. Pa­ro­dą te­ko ruoš­ti su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis: nė­ra nei stu­di­jos, nei spe­cia­lios vie­tos. Pa­ro­da no­rė­jau pa­si­tik­rin­ti sa­ve – ar aš esu, ar ne. Nusp­ren­džiau, kad esu, dar tu­riu pa­ra­ko“, – sa­kė I. Bur­nec­kie­nė.

30 dar­bų pa­ro­dai mo­te­ris kū­rė, au­ga­lus rin­ko, džio­vi­no, kom­po­na­vo nuo bir­že­lio mė­ne­sio. Šyp­te­li, jog di­de­lis iš­šū­kis te­ko ir jos su­tuok­ti­niui, ka­dan­gi kū­ry­bi­niu dar­bo kam­ba­riu bu­vo pa­vers­ta na­mų vir­tu­vė.

Pa­sak jos, vie­nam au­to­riui toks dar­bų skai­čius yra di­de­lis, ta­čiau ji ne­no­rė­jo, kad dar­bai kar­to­tų­si, bū­tų kaž­kuo pa­na­šūs – sten­gė­si nau­do­ti skir­tin­gas me­džia­gas, kom­po­zi­ci­jas, ob­jek­tus. Dau­ge­lis dar­bų yra ažū­riš­ki, tra­pūs, leng­vi, džio­vin­ti au­ga­lai de­rin­ti su neau­ga­li­nės kil­mės prie­dais.

„Anks­čiau kil­da­vo gin­čių, ar ge­rai, kad flo­ris­ti­kos me­džia­ga trum­paam­žė. Ma­nau, trum­paam­žiš­ku­mas yra pri­va­lu­mas – praė­jo šven­tės, de­ko­ra­ci­jas nuė­mei ir be jo­kio są­ži­nės grau­ži­mo ga­li iš­mes­ti ar, ge­riau­siu at­ve­ju, ati­dė­ti dar me­tams“, – pa­sa­ko­jo I. Bur­nec­kie­nė.

Kū­rė­jos nuo­mo­ne, kū­ry­biš­kai pa­nau­do­ti ir gro­žį su­kur­ti ga­li­ma iš bet ko. Tai ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti bran­gu – rei­kia ne vis­ką pirk­ti par­duo­tu­vė­je.

Kom­po­zi­ci­joms pui­kiai tin­ka džio­vin­ti na­tū­ra­lūs lau­kų au­ga­lai, ta­čiau juos rei­kia ras­ti, mo­kė­ti pa­ruoš­ti ir pri­tai­ky­ti. Pa­ro­dos dar­bams I. Bur­nec­kie­nė nau­do­jo me­dį, ša­kas, me­džio žie­ves, la­pus, rie­šu­tus, džio­vin­tus au­ga­lus, uo­gas, net dar­žo­ves. Kom­po­zi­ci­jo­je pri­de­rin­ti net čes­na­ko lukš­tai, ap­vers­tos ir oran­ži­ne spal­va nu­da­žy­tos čes­na­kų šak­nys, eg­lu­tė­mis pa­vers­ti pa­si­dab­ruo­ti kra­pai.

Daug kruopš­taus dar­bo rei­ka­la­vo me­ni­nin­kės at­ras­tas nau­jas bū­das, kaip iš lamz­de­lių su­pin­ti tink­le­lį – tech­no­lo­gi­jos mo­kė­si in­ter­ne­te, žiū­rė­da­ma vi­deo­pa­mo­kas, ga­mi­no apie mė­ne­sį.

Niū­rių dar­bų pa­ro­do­je nė­ra – I. Bur­nec­kie­nė sten­gė­si, kad jie bū­tų spal­vin­gi, nuo­tai­kin­gi, tei­gia­mai veik­tų emo­ci­jas, at­spin­dė­tų Ka­lė­dų, pir­mo­jo snie­go leng­vu­mą, bliz­ge­sį, žie­mos šal­tį.

Pa­ro­do­je ga­li­ma at­ras­ti idė­jų, pa­vyz­džių, kaip su­kur­ti šven­ti­nius ak­cen­tus, nors ne vis­kas, kas tin­ka­ma pa­ro­do­je, ga­li tik­ti in­ter­je­rui.

Ku­riant šven­ti­nį ak­cen­tą sa­vo in­ter­je­rui, me­ni­nin­kė siū­lo at­kreip­ti dė­me­sį į kam­ba­rio erd­vę, spal­vas, ob­jek­to tu­ri­nį. Ka­lė­doms ne­bū­ti­na rink­tis tra­di­ci­nę rau­do­ną, si­dab­ru ar auk­su ži­ban­čias spal­vas.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­ma kom­po­zi­ci­ja „Aguo­nos rū­ke“ – me­džio ša­ke­lės, su­de­rin­tos su rau­do­nai da­žy­to­mis aguo­no­mis, rū­ko efek­tas su­kur­tas iš me­ta­li­nės trans­for­ma­to­riu­je ras­tos vie­lu­tės.

Me­ni­nin­kė pa­žy­mi, jog šven­ti­niuo­se flo­ris­ti­kos ak­cen­tuo­se tu­rė­tų bū­ti ne­ti­kė­tu­mo, nau­ju­mo. Ne­rei­kė­tų orien­tuo­tis į va­zą pri­merk­tus sau­suo­lius – tai daug kur ma­ty­ta, to­dėl neį­do­mu. Ori­gi­na­lu­mą ga­li­ma pa­siek­ti per nau­jas tech­no­lo­gi­jas, me­džia­gas, neiš­ban­dy­tas for­mas, spal­vas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Flo­ris­ti­nių kom­po­zi­ci­jų, fi­to­di­zai­no dar­bų pa­ro­dą „Pro­jek­ci­ja į Ka­lė­das“ su­ren­gu­si so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rė Ire­na Bur­nec­kie­nė sau pa­ro­dė, jog ta­pu­si sen­jo­re dar tu­ri idė­jų, kū­ry­bi­nio pa­ra­ko.

Flo­ris­ti­nė­mis kom­po­zi­ci­jo­mis au­to­rė no­rė­jo su­kel­ti po­zi­ty­vias emo­ci­jas, ge­rą nuo­tai­ką.

Kom­po­zi­ci­jo­se ne­ti­kė­tu­mo, ažū­riš­ko leng­vu­mo efek­tą su­ku­ria čes­na­kų lukš­tai, eg­lu­tė­mis ta­pę ap­vers­ti ir nu­da­žy­ti kra­pai.