Naujausios
Nors daugelis šeimininkų mano, kad jų augintinis prie karščio prisitaiko natūraliai, realybė yra kiek kitokia. Šunys ir katės kūno temperatūrą reguliuoja ne taip efektyviai kaip žmonės, todėl karštomis dienomis jų organizmas gali perkaisti gerokai greičiau.
Kodėl karštis gyvūnams pavojingesnis nei atrodo?
Skirtingai nei žmonės, šunys ir katės beveik neprakaituoja. Didžiąją dalį šilumos jie pašalina kvėpuodami, todėl esant dideliam karščiui šis mechanizmas tampa nepakankamai efektyvus.
Kai organizmas nebesugeba atvėsti, kūno temperatūra pradeda pavojingai kilti. Dėl to gali sutrikti vidaus organų veikla, kraujotaka ir nervų sistema. Negydomas šilumos smūgis kai kuriais atvejais gali baigtis net gyvūno žūtimi.
Ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus augintiniai, gyvūnai, turintys širdies ar kvėpavimo sistemos sutrikimų, taip pat trumpasnukių veislių šunys, tokie kaip mopsai, prancūzų buldogai ar anglų buldogai.
Pirmieji perkaitimo požymiai
Veterinarijos specialistai rekomenduoja atidžiai stebėti augintinio elgesį karštomis dienomis. Dažniausiai organizmas pirmiausia siunčia gana aiškius signalus.
Perkaitimą gali išduoti labai intensyvus alsavimas, padidėjęs seilėtekis, vangumas, nenoras judėti ar ieškoti pavėsio. Kai kurie gyvūnai tampa neramūs, sunkiau orientuojasi aplinkoje arba pradeda svirduliuoti.
Situacijai blogėjant gali prasidėti vėmimas, viduriavimas, sutrikti koordinacija, atsirasti sąmonės sutrikimų. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytojus.
Automobilis karštą dieną gali tapti spąstais
Veterinarai kasmet primena apie vieną pavojingiausių vasaros klaidų – augintinio palikimą automobilyje.
Net jei lauke temperatūra atrodo pakankamai komfortiška, automobilio salonas įkaista labai greitai. Vos per keliolika minučių temperatūra jame gali pakilti iki gyvybei pavojingo lygio.
Praverti langai ar trumpas apsipirkimas situacijos neišsprendžia. Net ir kelios minutės gali būti kritiškai svarbios, ypač mažesniems ar trumpasnukiams gyvūnams.
Veterinarijos gydytojai pabrėžia, kad augintinio niekada nereikėtų palikti automobilyje vieno, net jei atrodo, kad išvykstama labai trumpam.
Pasivaikščiojimai turi būti planuojami kitaip
Vasarą keičiasi ne tik žmonių, bet ir augintinių dienotvarkė. Karščiausiomis valandomis, dažniausiai nuo vėlyvo ryto iki vakaro, fizinis aktyvumas turėtų būti ribojamas.
Veterinarai rekomenduoja ilgesnius pasivaikščiojimus planuoti anksti ryte arba vakare, kai oras būna vėsesnis. Dienos metu geriau rinktis trumpesnius išėjimus į lauką ir vengti intensyvių žaidimų.
Svarbu prisiminti ir kitą dažnai pamirštamą pavojų – įkaitusią dangą. Asfaltas ar trinkelės saulėje gali įkaisti tiek, kad nudegintų augintinio letenų pagalvėles.
Paprastas būdas tai patikrinti – kelioms sekundėms pridėti delną prie dangos paviršiaus. Jei ją sunku išlaikyti, greičiausiai ji per karšta ir augintiniui.
Vanduo vasarą tampa gyvybiškai svarbus
Karštuoju metų laiku augintiniai netenka daugiau skysčių, todėl šviežias vanduo turi būti lengvai prieinamas visą dieną.
Jeigu planuojama ilgesnė išvyka ar pasivaikščiojimas, verta pasirūpinti nešiojamu vandens dubenėliu arba gertuve, skirta gyvūnams.
Veterinarai pastebi, kad dehidratacija gali vystytis greičiau, nei daugelis įsivaizduoja. Pirmieji požymiai dažnai būna vangumas, sumažėjęs apetitas ir mažesnis aktyvumas.
Ar reikėtų kirpti augintinio kailį?
Atėjus vasarai daugelis šeimininkų svarsto, ar reikėtų kuo trumpiau nukirpti augintinio kailį. Tačiau specialistai teigia, kad vieno atsakymo nėra.
Kai kurių veislių kailis veikia kaip natūrali apsauga nuo aplinkos temperatūros svyravimų ir tiesioginių saulės spindulių. Todėl pernelyg trumpas kirpimas kartais gali net padidinti perkaitimo ar odos nudegimų riziką.
Dėl konkretaus augintinio priežiūros geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju arba profesionaliu gyvūnų kirpėju.
Nepamirškite ir kačių
Nors dažniausiai kalbama apie šunis, karštis pavojingas ir katėms. Ypač toms, kurios gyvena butuose, į kuriuos didžiąją dienos dalį šviečia saulė.
Katės dažnai ieško vėsesnių vietų pačios, tačiau šeimininkai turėtų pasirūpinti, kad gyvūnas visada turėtų galimybę pasitraukti į pavėsį ir lengvai pasiekti vandens dubenėlį.
Jeigu katė tampa neįprastai vangi, atsisako maisto ar pradeda greitai kvėpuoti, reikėtų nedelsti ir kreiptis į veterinarijos specialistus.
Kaip elgtis įtarus šilumos smūgį?
Jeigu augintinis perkaito, svarbiausia veikti greitai, tačiau nepanikuoti. Gyvūną reikėtų kuo skubiau perkelti į pavėsį arba vėsią patalpą ir duoti vandens.
Veterinarai nerekomenduoja gyvūno staiga merkti į ledinį vandenį ar naudoti itin šaltų kompresų. Staigus temperatūros pokytis gali sukelti papildomų komplikacijų.
Net jei atrodo, kad augintinio būklė pagerėjo, po stipresnio perkaitimo vis tiek verta pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, nes kai kurie organizmo pažeidimai išryškėja tik po kurio laiko.
Vasaros malonumai turi būti saugūs
Vasara daugeliui augintinių yra aktyviausias metų laikas – daugiau pasivaikščiojimų, išvykų ir laiko gamtoje. Tačiau kartu tai laikotarpis, kai gyvūnų organizmui tenka papildomas krūvis.
Veterinarijos gydytojai primena, kad dažniausiai perkaitimo atvejų galima išvengti laikantis paprastų taisyklių: pasirūpinti vandeniu, vengti karščiausių dienos valandų, nepalikti augintinio automobilyje ir stebėti pirmuosius perkaitimo požymius.
Pastebėjote, kad augintinis sunkiai pakelia karštį, tampa vangus ar elgiasi neįprastai? Nelaukite, kol simptomai sustiprės. Pasikonsultuokite su veterinarijos specialistais ir pasirūpinkite saugia augintinio vasara.
Registracija ir daugiau informacijos: https://haciko.lt/
Užs. Nr. 594973