Kas žinotina apie kiaušinius?

Kas žinotina apie kiaušinius?

Kas ži­no­ti­na apie kiau­ši­nius?

Kiau­ši­niai yra vie­nas ge­riau­sių mais­to pro­duk­tų. Pa­gal sa­vo ko­ky­bę jie skirs­to­mi į A, ar­ba „švie­žius“, ir B kla­ses.

A kla­sės kiau­ši­nių lukš­tas ir po juo esan­ti ode­lė – šva­rūs, ne­pa­žeis­ti, bal­ty­mas – šva­rus ir skaid­rus. Pa­ša­li­nis kva­pas ir pa­ša­li­nės me­džia­gos – ne­leis­ti­nos. Par­duo­tu­vė­se ga­li bū­ti par­duo­da­mi tik A kla­sės kiau­ši­niai.

A kla­sės, ar­ba „švie­ži“, kiau­ši­niai tu­ri bū­ti su­rū­šiuo­ti, pa­ženk­lin­ti ir su­pa­kuo­ti per 10 die­nų nuo pa­dė­ji­mo da­tos. Žo­džiai „ekst­ra“ ar­ba „ekst­ra švie­ži“ ga­li bū­ti var­to­ja­mi kaip pa­pil­do­ma ko­ky­bės nuo­ro­da ant A kla­sės kiau­ši­nių pa­kuo­čių iki de­vin­tos die­nos po kiau­ši­nių pa­dė­ji­mo.

Jei­gu kiau­ši­nių rū­šia­vi­mo me­tu jie nea­ti­tin­ka A kla­sei ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų (pvz., kiau­ši­nio lukš­tas šiek tiek de­for­muo­tas), jie pri­ski­ria­mi B kla­sei.

B kla­sės kiau­ši­niai nau­do­ja­mi mais­to pra­mo­nės įmo­nė­se, ga­mi­nan­čio­se žmo­nių mais­tui skir­tus ga­mi­nius (pvz., kiau­ši­nių mil­te­lius), ir ne mais­to pra­mo­nės įmo­nė­se, ga­mi­nan­čio­se kiau­ši­nių ga­mi­nius, ku­rie nė­ra skir­ti žmo­nių mais­tui. Vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se B kla­sės kiau­ši­nių nau­do­ti ne­ga­li­ma.

A kla­sės kiau­ši­niai skirs­to­mi ir į svo­rio ka­te­go­ri­jas: XL – la­bai di­de­li (73 g ir di­des­ni), L – di­de­li (63–73 g), M – vi­du­ti­niai (53–63 g), S – ma­ži (iki 53 g). Svo­rio ka­te­go­ri­jos tu­ri bū­ti pa­žy­mė­tos ant kau­ši­nių pa­kuo­čių. Ga­li­ma fa­suo­ti ir skir­tin­gų A kla­sės dy­džių kiau­ši­nius. Ta­da ant pa­kuo­čių tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta, jog tai – „skir­tin­gų dy­džių kiau­ši­niai“.

Kiau­ši­nių ženk­li­ni­mas

Žmo­nių mais­tui skir­ti kiau­ši­niai pri­va­lo bū­ti pa­ženk­lin­ti. Ženk­li­ni­mo išim­tys tai­ko­mos tik smul­kiems ūki­nin­kams, sa­vo ūky­je au­gi­nan­tiems ne dau­giau kaip 50 viš­tų. To­kiais kiau­ši­niais daž­niau­siai pre­kiau­ja­ma tur­ga­vie­tė­se.

Ant kiau­ši­nio tu­ri bū­ti žy­me­nys, ku­riuos su­da­ro skai­čių ir rai­džių se­ka.

* Pir­ma­sis skai­čius reiš­kia de­dek­lių viš­tų lai­ky­mo bū­dą:

1 – lais­vai lai­ko­mų viš­tų kiau­ši­niai (viš­toms su­da­ry­tos są­ly­gos bū­ti lau­ko ap­tva­ruo­se).

2 – ant krai­ko lai­ko­mų viš­tų kiau­ši­niai (viš­toms su­da­ry­tos są­ly­gos lais­vai vaikš­čio­ti pa­sta­to vi­du­je).

3 – nar­vuo­se lai­ko­mų viš­tų kiau­ši­niai.

0 – eko­lo­gi­nis ūki­nin­ka­vi­mas (tai­ko­mi eko­lo­gi­nio ūki­nin­ka­vi­mo rei­ka­la­vi­mai).

* Vi­du­ri­nė žy­mens da­lis iš rai­džių nu­ro­do ša­lies ko­dą, kur lai­ko­mos de­dek­lės viš­tos. Lie­tu­vo­je pa­dė­ti viš­tų kiau­ši­niai tu­ri ženk­lą LT. Lie­tu­vai ta­pus Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­re, kiau­ši­niai įve­ža­mi ir iš ki­tų ES vals­ty­bių.

* Tre­čio­ji žy­mens da­lis nu­ro­do viš­tų de­dek­lių lai­ky­mo vie­tos ve­te­ri­na­ri­nio pa­tvir­ti­ni­mo nu­me­rį, ku­ris reiš­kia, kad lai­ky­mo vie­ta kont­ro­liuo­ja­ma kom­pe­ten­tin­gos tar­ny­bos.

Ver­ta ži­no­ti

Viš­tų kiau­ši­niai tu­ri ap­val­ka­lą ap­link lukš­tą, na­tū­ra­liai ap­sau­gan­tį kiau­ši­nį nuo mik­ro­bų pa­te­ki­mo į vi­dų. Kiau­ši­nius prieš var­to­ji­mą bū­ti­na plau­ti. Ne­tin­ka­mai pa­ruo­šę ar var­to­da­mi ža­lius kiau­ši­nius, žmo­nės ga­li su­si­rgti sal­mo­ne­lio­ze – žmo­nių ir gy­vū­nų in­fek­ci­ne li­ga, ku­rią su­ke­lia Sal­mo­nel­la rū­šies bak­te­ri­jos.

Vir­tų kiau­ši­nių ga­lio­ji­mo ter­mi­nas pri­klau­so nuo lukš­to ti­po, kiau­ši­nio pa­ruo­ši­mo bei lai­ky­mo. Kiau­ši­nio lukš­to sto­ris ir stip­ru­mas pri­klau­so nuo viš­tų veis­lės bei pa­ša­rų, ku­riais le­si­na­mos viš­tos. Kiau­ši­nio lukš­te yra mik­ros­ko­pi­nių po­rų, ypač jo bu­ka­ja­me ga­le, to­dėl viš­tų kiau­ši­nio lukš­tas iš dalies ap­sau­go nuo pa­ša­li­nių me­džia­gų pa­te­ki­mo juos ver­dant, kai pa­žei­džia­ma ap­sau­gi­nė plė­ve­lė. Vir­ti kiau­ši­niai su­gen­da grei­čiau, jei jų lukš­tai yra pa­žeis­ti ir mik­ro­bai ga­li grei­čiau pa­tek­ti į kiau­ši­nio vi­dų. To­dėl vir­tą kiau­ši­nį pa­ta­ria­ma su­var­to­ti per 24 va­lan­das, ne vė­liau kaip per 3 pa­ras nuo iš­vi­ri­mo.

Per­kant kiau­ši­nius, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į ga­lio­ji­mo da­tą (kiau­ši­nių ga­lio­ji­mo ter­mi­nas – 28 die­nos). Re­ko­men­duo­ja­ma kiau­ši­nius lai­ky­ti už­da­ro­je tal­po­je, +5°C – +18°C tem­pe­ra­tū­ro­je. Ža­li kiau­ši­niai ne­tu­ri lies­tis su ki­tu mais­tu.

Var­to­ti rei­kė­tų tik švie­žius kiau­ši­nius. Kiau­ši­nio švie­žu­mą ga­li­ma pa­tik­rin­ti pa­nar­di­nus jį į šal­to van­dens stik­li­nę – švie­ži kiau­ši­niai grei­tai nu­grimz­ta, o se­ni – iš­ky­la į pa­vir­šių. Taip yra dėl oro ki­še­nės kiau­ši­ny­je – kuo ji di­des­nė, tuo kiau­ši­nis se­nes­nis. Po są­ly­čio su ža­liais kiau­ši­niais, bū­ti­na kruopš­čiai plau­ti ran­kas ir vir­tu­vės įran­kius. Ge­rai iš­vir­tus kiau­ši­nius rei­kia lai­ky­ti šal­dy­tu­ve.

Ve­ly­koms ruo­šia­mi kiau­ši­niai tu­rė­tų bū­ti da­žo­mi tik mais­ti­niais da­žais.

Pa­gal VMVT inf.

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

PA­TA­RI­MAS: Vir­tą kiau­ši­nį pa­ta­ria­ma su­var­to­ti per 24 va­lan­das, ne vė­liau kaip per 3 pa­ras nuo iš­vi­ri­mo.