Kelias į vartotojo širdį ir į jo „Facebook“ paskyrą

Ke­lias į var­to­to­jo šir­dį ir į jo „Fa­ce­book“ pa­sky­rą

Lie­tu­vos mar­ke­tin­go aso­cia­ci­jos (Li­MA) kon­fe­ren­ci­ja „Dė­me­sio stra­te­gi­ja“, vy­ku­si Šiau­liuo­se, bu­vo re­kor­di­nė da­ly­vių skai­čiu­mi – apie du šim­tai rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tų dis­ku­ta­vo, kaip su­vi­lio­ti ir iš­lai­ky­ti iš­le­pin­to var­to­to­jo dė­me­sį. Iš­šū­kių dau­gė­ja, nes atei­na nau­ja var­to­to­jų kar­ta, ku­ri ne­tu­ri daug pi­ni­gų, bet no­ri juos iš­leis­ti kuo ge­riau. Ar­tė­ja die­na, kai va­liu­ta taps lai­kas ir pa­tir­tis.

Le­ta MA­ČIU­LY­TĖ

redakcija@skrastas.lt

Ge­ros is­to­ri­jos paieš­kos

Vie­na iš pa­grin­di­nių min­čių, skam­bė­ju­sių Li­MA kon­fe­ren­ci­jos me­tu – var­to­to­jas ne­be­ti­ki tra­di­ci­ne rek­la­ma, be to, jis ne­pa­jė­gia ap­do­ro­ti di­džiu­lio jos kie­kio. „Mil­le­nium“ kar­ta ap­skri­tai ne­no­ri rek­la­mi­nių teks­tų. Rin­ko­da­ra tam­pa vis la­biau per­so­na­li­zuo­ta – as­me­ni­niai pa­siū­ly­mai konk­re­čiam var­to­to­jui.

Mar­ke­tin­go spe­cia­lis­tai ver­čia­si per gal­vą, ku­ria, mo­de­liuo­ja, dai­ro­si vie­ni į ki­tus ir į už­sie­nio pa­vyz­džius, ban­do at­ras­ti nau­jas for­mas. Pa­vyz­džiui, rek­la­mi­nį tu­ri­nį pa­teik­ti tar­si ge­rą is­to­ri­ją.

Vie­nas iš kon­fe­ren­ci­jos pra­ne­šė­jų Gied­rius Druk­tei­nis, ko­mu­ni­ka­ci­jos agen­tū­ros „Reich­mann Com­mu­ni­ca­tions“ vy­res­ny­sis kon­sul­tan­tas, svars­tė, ar var­to­to­jo ap­si­spren­di­mą pirk­ti le­mia tik ge­ra is­to­ri­ja? „Ne“, – vie­na­reikš­miai at­sa­kė G. Druk­tei­nis. Va­di­na­mo­jo „sto­ry­tel­ling'o“ neuž­teks: svar­bu, ką pa­pa­sa­ko­si ir kaip.

Jei­gu šiuo me­tu nė­ra pro­ble­mos pa­ga­min­ti, eg­zis­tuo­ja pro­ble­ma, kaip par­duo­ti. Anot G. Druk­tei­nio, tuo me­tu, kai vi­si mie­ga lo­vo­se, kaž­kam rei­kia mie­go­ti ant lu­bų. Rei­kia su­lauk­ti dė­me­sio, nes var­to­to­jas tu­ri iden­ti­fi­kuo­ti ta­vo pre­kės ženk­lą. G. Druk­tei­nis ne kar­tą pri­mi­nė žy­dų vers­lo pa­ta­ri­mus: nie­ka­da neik pa­skui mi­nią; žiū­rėk, ką da­ro ki­ti, bet ne­da­ryk to pa­ties ir t. t.

Pra­ne­šė­jas iš­sky­rė ke­le­tą auk­si­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos tai­syk­lių: jei­gu ne­pa­pa­sa­ko­si sa­vo is­to­ri­jos, už jus ją pa­pa­sa­kos ki­ti; ne­gaiš­ki­te lai­ko – kal­bė­ki­te tik su tais, ku­rie mo­ka pi­ni­gus; svar­biau­sia – ne in­for­ma­ci­jos tiks­lu­mas, o ge­bė­ji­mas pri­trauk­ti dė­me­sį, nes var­to­ji­mas yra grei­tas, nie­kas esą ne­tu­ri lai­ko gi­lin­tis.

So­cia­li­nis tink­las – ne ka­čiu­kams

Dėl di­džiu­lės so­cia­li­nių tink­lų įta­kos rin­ko­da­ra ta­po so­cia­li. Ari­jaus Ža­ko, skait­me­ni­nės rek­la­mos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos agen­tū­ros „So­cia­lus mar­ke­tin­gas“ va­do­vo nuo­mo­ne, no­rint tin­ka­mai pa­nau­do­ti so­cia­li­nius tink­lus rin­ko­da­rai, pir­miau­sia rei­kė­tų ži­no­ti tiks­lą – ar no­ri bū­ti „Fa­ce­book“ to­dėl, kad ten yra ki­ti, ar „li­ke“ pa­spau­di­mų skai­čius pa­dės pa­siek­ti tiks­lą ir pa­na­šiai.

Ki­tas svar­bus kri­te­ri­jus – ko­kią tiks­li­nę au­di­to­ri­ją no­ri­ma pa­siek­ti? „Fa­ce­book'e“ ga­li gau­ti tiks­lius duo­me­nis, ko­kios gru­pės so­cia­li­nia­me tink­le yra ak­ty­viau­sios, kuo jos do­mi­si, ką „li­ke'ina“, įver­tin­ti, kiek žmo­nių ma­tė rek­la­mą, pa­spau­dė nuo­ro­dą ir t. t.

A. Ža­ko tei­gi­mu, dar rei­kė­tų ap­si­spręs­ti, ko­kių ro­dik­lių sie­kia­ma: ar kiek žmo­nių įtrauk­si per so­cia­li­nį tink­lą, ar kiek jų pa­siek­si – su­lauk­si grįž­ta­mo­jo ry­šio, ar tau rei­kia fa­nų (nors tai esą vie­nas men­kiau­sią ver­tę tu­rin­čių ele­men­tų).

„So­cia­laus mar­ke­tin­go“ va­do­vas ak­cen­ta­vo, jog bū­ti so­cia­li­nia­me tink­le be rek­la­mi­nio biu­dže­to neį­ma­no­ma. A. Ža­ką ste­bi­na, kai fir­mos, ieš­ko­da­mos, pa­vyz­džiui, res­to­ra­no di­rek­to­riaus, tarp rei­ka­la­vi­mų nu­ro­do, kad jam teks tvar­ky­ti ir res­to­ra­no „Fa­ce­book“ pa­sky­rą. Ne­su­vo­kia­ma, kad so­cia­li­niai tink­lai – sa­va­ran­kiš­ka so­cia­li­nė me­di­ja.

Ši di­džiu­les ga­li­my­bes su­tei­kian­ti erd­vė api­ma di­de­lį skai­čių var­to­to­jų: pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je yra apie 1,3 mi­li­jo­no „Fa­ce­book“ var­to­to­jų, ypač spar­čiai po­pu­lia­rė­ja „Ins­tag­ram“ tink­las.

Anot A. Ža­ko, pa­grin­di­nė „Fa­ce­book“ au­di­to­ri­ja Lie­tu­vo­je – 25 –45 me­tų žmo­nės ir jų yra maž­daug pu­sė. Net iki 80 pro­cen­tų var­to­to­jų į „Fa­ce­book“ atei­na per mo­bi­liuo­sius įren­gi­nius. Maž­daug 14 kar­tų per die­ną kiek­vie­nas var­to­to­jas pa­si­tik­ri­na sa­vo pa­sky­rą, tai su­da­ro apie 40 mi­nu­čių per die­ną, ar­ba 20 pro­cen­tų lai­ko in­ter­ne­te.

Žvel­giant į šiuos skai­čius A. Ža­kas siū­lė ne­da­ry­ti ne­są­mo­nių ir pa­gal­vo­ti, ar tik­rai ma­žo ka­čiu­ko nuo­trau­ka „Fa­ce­book“ pre­kės ženk­lui duos nau­dos.

Kei­čia­si po­žiū­ris į pi­ni­gus ir į tur­tą

Lie­tu­vių kil­mės ar­gen­ti­nie­tė Vic­to­ria Diaz, agen­tū­ros „Bran­ding To­mor­row“ įkū­rė­ja, kon­fe­ren­ci­jo­je svars­tė apie atei­ties var­to­to­ją. Koks jis? Ten­den­ci­jos ryš­kė­ja ir ne­bū­ti­na lauk­ti me­tų ar ke­le­rių.

V. Diaz ak­cen­ta­vo, jog dar la­biau plė­sis svei­ka­tos ir gro­žio rin­ka, „ža­lia­sis“ gy­ve­ni­mo bū­das.  Mi­ty­ba, spor­tas pa­dės var­to­to­jui tap­ti sa­vo­tiš­ku „su­per­he­ro­ju­mi“.

Šian­dien svei­kes­ni pro­duk­tai ir ga­mi­niai yra bran­ges­ni, ta­čiau atei­ty­je jų kai­na ne­ga­lės bū­ti to­kia aukš­ta, nes ne­ten­kins atei­ties var­to­to­jų – jie tu­rės ne­daug pi­ni­gų, bet no­rės juos iš­leis­ti kuo ge­riau.

V. Diaz nuo­mo­ne, žmo­nės vis la­biau no­rės da­ly­vau­ti ku­riant pro­duk­tą, ne tik pirk­ti. Pa­vyz­džiui, jau da­bar kai ku­rie pre­kės ženk­lai siū­lo su­si­kur­ti pa­čiam dra­bu­žio di­zai­ną in­ter­ne­te, jį pa­ga­mi­na, at­siun­čia į na­mus. Gal­būt tai kai­nuo­ja bran­giau ne­gu pirk­ti par­duo­tu­vė­je, bet san­ty­kis su pro­duk­tu yra gi­les­nis.

Ki­ta ver­tus, atei­ties var­to­to­jas – ino­va­ci­jų žmo­gus. Gal­būt jo gy­ve­na­mo­ji vie­ta – eko­kap­su­lė prie jū­ros, o ne kam­ba­rys per­pil­dy­ta­me did­mies­ty­je, o gal ino­va­ty­vus na­mas, ku­ris rea­guo­ja ne tik į pa­ros lai­ką, įjung­da­mas ap­švie­ti­mą, bet ir į žmo­gaus nuo­tai­ką.

V. Diaz kal­bė­jo apie tai, jog kei­sis san­ty­kis su pi­ni­gais. Vy­res­nio­ji kar­ta daug dir­bo, per­varg­da­vo. O dėl ko gy­ve­no?

Jau­ni­mui to­kia gy­ve­ni­mo pra­smė neį­do­mi. Anot V. Diaz, jiems ne­rei­kia pra­ban­gaus au­to­mo­bi­lio, nes jie ga­li va­žiuo­ti vie­šuo­ju trans­por­tu. Jiems rū­pi ko­ky­biš­kas lai­kas su sa­vi­mi, drau­gais, ar­ti­mai­siais.

Kei­čia­si su­pra­ti­mas to, kas yra tur­tin­gas. Va­liu­ta taps ne bank­no­tai, bet pa­ty­ri­mai ir lai­kas.

V. Diaz pa­ly­gi­no: jei­gu anks­čiau įmo­nė, no­rė­da­ma per­vi­lio­ti dar­buo­to­ją, klaus­da­vo, kiek tu ten už­dir­bi? Aš tau mo­kė­siu dau­giau. Da­bar klau­sia: kiek tu pas jį dir­bi? Pas ma­ne dirb­si trum­piau, ne pen­kias die­nas, o tris. Lais­vą lai­ką ga­li skir­ti pa­tir­čiai kaup­ti, ke­liau­ti, „rink­ti“ vaiz­dus ir įdo­mias pa­žin­tis.

Be to, di­de­lę įta­ką da­ro hib­ri­di­niai rin­kos mo­de­liai, kaip „sha­ring eco­no­my“, kai vers­lo par­tne­riu ga­li tap­ti bet kas. Tai ge­rai iliust­ruo­ja „Uber“ at­si­ra­di­mas Lie­tu­vo­je, nors sos­ti­nės tak­sis­tai ir pro­tes­tuo­ja prieš to­kią al­ter­na­ty­vą, kai tak­sis­to funk­ci­ją ga­li at­lik­ti bet kas, kas tu­ri au­to­mo­bi­lį.

Tu­ri būs­tą, ga­li tap­ti tarp­tau­ti­nio tink­lo „airnb“ par­tne­riu ir nuo­mo­ti – ir tu ga­li už­dirb­ti, ir „airnb“ ga­li už­dirb­ti. Pa­sau­lis ar­tė­ja įvai­rio­mis for­mo­mis.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

DA­LY­VIAI: Li­MA ren­gi­nys Šiau­lių are­no­je su­trau­kė ke­lis šim­tus rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tų, ku­rie ne tik klau­sė­si pra­ne­šė­jų, bet ir pri­sta­tė sa­vo sėk­mės is­to­ri­jas.

GA­LI­MY­BĖS: Skait­me­ni­nės rek­la­mos ir ko­muni­ka­ci­jos agen­tū­ros „So­cia­lus mar­ke­tin­gas“ va­do­vas Ari­jus Ža­kas sa­kė, kad so­cia­li­niai tink­lai su­tei­kia di­de­les ga­li­my­bes rin­ko­da­rai, bet į tai rei­kia in­ves­tuo­ti.

EPA-EL­TA nuo­tr.

IŠ­ŠŪ­KIAI: Ko­kia rek­la­ma ge­riau­siai pa­sieks var­to­to­ją – iš­šū­kis, ku­rį dik­tuo­ja nau­ji var­to­to­jų įpro­čiai. Ir di­džiau­sias pla­ka­tas be „is­to­ri­jos“ ga­li bū­ti tik fo­nas.