Naujausios
Kiekvienam kūriniui – savas rėmas
Gavote dovanų paveikslą? Įamžinote unikalų savo gyvenimo kadrą? Reikia būtinai įsirėminti ir pasikabinti ant sienos. Tačiau kaip nepasiklysti rėmelių ir paspartų jūroje? Šiaulietė tautodailininkė Danutė Janulytė sako, kad rėmai sudaro 30 procentų viso kūrinio meninės vertės.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Kartais reikia ir kontrasto
Šiaulietė tautodailininkė Danutė Janulytė turi savo rėminimo dirbtuves. Nusiperka standartinio ilgio rėmelių lenteles, supjausto jas reikiamu ilgiu, parenka paspartą. Viską daro savo rankomis. Pigesni rėmeliai gaminami iš plastiko. Mediniai – brangesni, tačiau jie dažniausiai būna kokybiškesni.
„Rėmai – ne vien staliaus darbas. Galima sakyti, kad tai 30 procentų viso kūrinio meninės vertės“, – tikina tautodailininkė, traukdama iš dėžės rėmelių likučius. Juos visus dar tikrai panaudos mažesniems darbams rėminti.
Rėmelių meistrė teigia, kad apie dešimtadalis klientų aiškiai žino, ko nori. Jiems galima tik patarti – galbūt jie nežino, kad egzistuoja panašūs, bet dar įdomesni rėmai: „Klientas visada teisus, tačiau tik nedaugelis jaučia, kas derėtų su kūriniu. Kitiems pasiūlau po kelis variantus – išsirenka“.
Moteris sako, kad rėmelius ir paspartą išrenka intuityviai. Kartais tinka panašios spalvos rėmai, o kartais norisi kontrasto. Neretai vienspalvį paprastą rėmą D. Janulytė pagražina – nuspalvina. Darbas ir rėmas tampa gyvesni ir unikalūs.
Kada reikia pasparto?
Dažnai žmonės rėmina nuotraukas arba paveikslus patys. Vėliau žiūri ir galvoja – kažkas ne taip. Kada reikia dėti paspartą, o kada jis nebūtinas?
D. Janulytė pataria visada paspartuoti nuotrauką, jei ten esančio žmogaus galva, kūnas ar kitokie kadro objektai akivaizdžiai ribojasi su pakraščiu: „Visai kitas reikalas, kai galva atsiremia į paspartą, o ne rėmą“.
Rėmelių ir paspartų yra devynios galybės. Renkantis reikia atsižvelgti į rėminamo kūrinio spalvas. Griežtų taisyklių čia nėra. Tiesiog viskas turi „skambėti“ tarsi deranti simfonija. Tautodailininkė vartoja žodį „atsišviesti“ – rėmas ir paspartas tampa kūrinio tęsiniu.
Tapybos darbams paspartas dažniausiai nereikalingas. Didesnis dėmesys skiriamas rėmo kokybei, subtilumui. Tiesa, savotiškai tapybos darbą „paspartuoja“ tarp rėmo ir paveikslo įdedamos „kasetės“. Tai spalvotos platesnės ar siauresnės juostelės, įterpiamos tarp rėmo ir paveikslo.
„Kartais darbas tiesiog prašosi „apvedžiojamas“ sidabrine ar šviesia juostele“, – sako D. Janulytė. Ir rodo didelio formato paveikslą, kurio "kasetė" yra natūralaus lino spalvos ir net su reljefu. „Kasetė“ suteikia kūriniui gilumo įspūdį.
Rėmina ir batus
Žmonės kabina ant sienos ne tik plokščius paveikslus. Štai visai neseniai D. Janulytė plušėjo su... kavos pupelėmis. Jos buvo tarp dviejų stiklų. Už jų – atvirukas. Kaip paveikslą paverti, taip kavos pupelės subyra. „Tam reikia gerokai storesnio rėmo. Iškeliavo šis darbas į Vilnių, gaila, nenusifotografavau“.
Dažnai žmonės atneša įrėminti įvairių sentimentalių dalykų. Pavyzdžiui, labai dažnai už stiklo atsiduria pirmieji vaikų bateliai.
Teko rėminti ir bizūną. „Svarsčiau, kokioms gi reikmėms tas bizūnas buvo naudojamas“, – su šypsena prisimena tautodailininkė. Pasirodo, tai buvo žirgininkų bizūnas. Juo naudojosi senelis, o žirgais domisi visa giminė. Tai buvo tarsi šeimos relikvijos įamžinimas.
Netrukus D. Janulytė planuoja puošti savo dirbtuves žiemos tematika. Su draugėmis prisikarpė snaigių. Dės jas ant langų. Kai kurias įrėmins, taip pabrėždama savo dirbtuvių sritį.
Kartais žmonės į dirbtuves ateina jau su savo rėmais. Pavyzdžiui, turi nuo seno paveikslo likusius. Restauruotas rėmas vėl tarnaus dešimtmečius.
„Žmonės atsineša namų nuotraukų, plytelių ar tapetų pavyzdžių. Kūrinys nesibaigia sulig paspartu ar rėmu. Jis turi derėti ir su visu kambariu, baldų stiliumi“, – sako D. Janulytė.
Jono TAMULIO nuotr.
VERTĖ: Tautodailininkė Danutė Janulytė teigia, kad geras ir teisingas įrėminimas – tai kone trečdalis viso kūrinio meninės vertės.
MEDIS: „Tai mano mėgstamiausias, – sako D. Janulytė, rankose laikydama medinį masyvaus rėmo pavyzdį. – Puikiai dera prie megztinio.“
PUOŠYBA: Netrukus tautodailininkė puoš savo rėminimo dirbtuves snaigėmis. Kai kurias įrėmins.
DETALĖS: Rėmeliams į talką gali ateiti „kasetėmis“ vadinamos juostelės, kurios tarsi aprėmina kūrinį.
PRABANGA: Toks medinis rėmas tarnaus ne tik jums, bet ir jūsų anūkams.