Kiekvienam lietuviui – po puodelį

Kiek­vie­nam lie­tu­viui – po puo­de­lį

Prieš pust­re­čių me­tų Pa­go­jo kai­me, ne­to­li Kel­mės, įsi­kū­ru­si už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Ro­nel­da“ per mi­nu­tę pa­ga­mi­na po 400 vien­kar­ti­nių po­pie­ri­nių puo­de­lių. Per mė­ne­sį su­ge­bė­tų puo­de­liais ap­rū­pin­ti kiek­vie­ną lie­tu­vį, nes jų pa­ga­mi­na apie tris mi­li­jo­nus.

Tai di­džiau­sia iš tri­jų Lie­tu­vo­je vien­kar­ti­nius puo­de­lius ga­mi­nan­čių įmo­nių. Jo­je dar­bo ga­vo ke­lios de­šim­tys Kel­mės ra­jo­no gy­ven­to­jų. Ke­le­tas jų – grį­žę iš emig­ra­ci­jos.

Iš „Ro­nel­dos“ puo­de­lių ge­ria Lie­tu­vos ir ki­tų Bal­ti­jos ša­lių de­ga­li­nių, lau­ko ka­vi­nių lan­ky­to­jai, bend­ro­vių ir įstai­gų dar­buo­to­jai.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Sva­jo­nė apie Pa­go­jo vers­lo par­ką

UAB „Ro­nel­da“ įkur­ta 2015 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį. Vyk­dan­ty­sis di­rek­to­rius šiau­lie­tis Arū­nas Kar­ži­naus­kas sa­ko, jog Kel­mė lo­gis­ti­kos po­žiū­riu vers­lui ga­na ne­blo­ga vie­ta. Pro ša­lį ei­na au­to­ma­gist­ra­lė Ry­ga – Ka­li­ning­ra­das, ne­to­li – Vil­niaus – Klai­pė­dos au­tost­ra­da.

To­dėl ir nu­pir­ko vie­ną iš bu­vu­sios „Kel­mės sta­ty­bos“ pa­sta­tų. Po ku­rio lai­ko į pa­tal­pas at­ve­žė ir vien­kar­ti­nių puo­de­lių ga­my­bos stak­lių li­ni­ją. Įdar­bi­no pir­muo­sius pen­kis dar­bi­nin­kus.

Po­nas Arū­nas – pa­ty­ręs ir su laik­me­čiu žen­gian­tis vers­li­nin­kas. Anks­čiau jo pra­dė­tu eko­lo­giš­ko ku­ro vers­lu sėk­min­gai rū­pi­na­si sū­nus, to­dėl šiuo me­tu jis vi­są sa­vo dė­me­sį ga­li skir­ti nau­jam po­pie­ri­nių puo­de­lių vers­lui.

„Esu kū­ry­bin­gas žmo­gus. Vers­le man įdo­miau­sia pra­džia, kol su­si­du­ri su iš­šū­kiais. O kai vis­kas pra­de­da sklan­džiai funk­cio­nuo­ti, tam­pa sta­bi­lu, no­ri­si vėl ko nors nau­jo. Kū­ri­mo pro­ce­se vis­ko bū­na. Neį­ma­no­ma iš­veng­ti sun­ku­mų. Bet ne­su tas žmo­gus, ku­ris sė­di prie te­le­vi­zo­riaus ir de­juo­ja, kaip sun­ku gy­ven­ti“, – at­vi­rai sa­ko vers­li­nin­kas.

Jam as­me­niš­kai bū­tų bu­vę pa­to­giau vien­kar­ti­nių puo­de­lių ga­myk­lą kur­ti Šiau­liuo­se, kur gy­ve­na. Ta­čiau pa­gal­vo­jo, jog Šiau­liams ma­žai ką te­reikš ke­lios de­šim­tys dar­bo vie­tų. Tuo tar­pu di­de­liu ne­dar­bu gar­sė­jan­čiai Kel­mei nau­ja­sis jo vers­las ga­li pa­dė­ti dau­giau.

Šiek tiek pa­vei­kė ir sen­ti­men­tai – iš Kel­mės ra­jo­no yra ki­lu­si vers­li­nin­ko ma­ma, vie­na iš įmo­nės ak­ci­nin­kių.

A. Kar­ži­naus­kas tu­ri sva­jo­nę su­bur­ti Pa­go­jo kai­me vei­kian­čias įmo­nes ir įkur­ti Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų at­sto­vy­bę. Čia, bu­vu­sio­je „Kel­mės sta­ty­bos“ ba­zė­je, ku­rią iš­sau­go­jo bu­vęs jos di­rek­to­rius Al­bi­nas Pa­lai­kis, dir­ba 14 įmo­nių: ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to tu­ri AB Kel­mės pie­ni­nė, įsi­kū­rė tarp­tau­ti­nė grū­dų su­pir­ki­mo įmo­nė „Scan­dag­ra LT“ ir dau­ge­lis ki­tų. Kuo ne vers­lo par­kas?

Nu­si­len­kia eko­lo­gi­jai

UAB „Ro­nel­da“ ga­mi­na kar­to­ni­nius puo­de­lius, ku­rių vi­dus pa­deng­tas ke­lių mik­ro­nų plas­ti­ko sluoks­niu. Puo­de­liai ati­tin­ka aukš­tus ko­ky­bės ir eko­lo­gi­jos stan­dar­tus, yra drau­giš­kes­ni ap­lin­kai už plas­ti­ko in­de­lius. Kar­to­ną per­ka iš Skan­di­na­vi­jos kom­pa­ni­jų, nes Lie­tu­vo­je nie­kas to­kio ne­ga­mi­na.

Šiuo me­tu yra ga­li­my­bės ga­min­ti puo­de­lius ir iš vi­siš­kai suy­ran­čios me­džia­gos, ta­čiau to­kia ga­my­ba – ri­zi­kin­ges­nė. Mat to­kie puo­de­liai tu­ri ga­lio­ji­mo lai­ką. Jie ga­li suir­ti net ne­nau­do­ja­mi, tie­siog sto­vė­da­mi san­dė­ly­je. Atei­ty­je bend­ro­vė ke­ti­na sta­ty­ti dau­giau stak­lių li­ni­jų, lei­sian­čių ga­min­ti aukš­tes­nės ka­te­go­ri­jos – dvi­sie­nius puo­de­lius.

Šiuo me­tu „Ro­nel­da“ pa­ga­mi­na apie 400 puo­de­lių per mi­nu­tę. Per mė­ne­sį jų pa­ga­mi­na apie tris mi­li­jo­nus. Pa­jė­gu­mai leis­tų ga­min­ti dvi­gu­bai dau­giau. Įmo­nė pa­jė­gi tiek­ti ne tik di­de­lius kie­kius, bet ir ten­kin­ti in­di­vi­dua­lius klien­tų po­rei­kius. Puo­de­liai, pa­ga­min­ti pa­gal in­di­vi­dua­lų di­zai­ną, tar­nau­ja ir per­kan­čios įmo­nės ar pre­ki­nio ženk­lo rek­la­mai.

Sa­vo ga­mi­nius „Ro­nel­da“ rea­li­zuo­ja Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Juos per­ka de­ga­li­nės, ka­vi­nės, jais pre­kiau­ja „Sa­ni­tex“ įmo­nių gru­pė bei ki­ti did­me­ni­nin­kai.

Kar­tais ir pa­tys įmo­nės dar­buo­to­jai nu­stem­ba pa­ma­tę sa­vo puo­de­lį trau­ki­ny­je, au­to­bu­sų sto­ty­se, Pa­lan­gos pa­plū­di­miuo­se ir ka­vi­nė­se. Pa­tys ga­min­to­jai ne vi­sa­da ži­no, kas yra ga­lu­ti­nis jų pro­duk­ci­jos var­to­to­jas.

Nie­kas ne­ruo­šia spe­cia­lis­tų

Šiuo me­tu vien­kar­ti­nius kar­to­ni­nius puo­de­lius Lie­tu­vo­je ga­mi­na tik trys įmo­nės. UAB „Ro­nel­da“ – di­džiau­sia ir vie­na pir­mų­jų, pra­dė­ju­si šį vers­lą Lie­tu­vo­je.

Vyk­dan­ty­sis di­rek­to­rius A. Kar­ži­naus­kas pa­sa­ko­ja, jog tai nė­ra la­bai pa­pras­tas vers­las. Jis rei­ka­lau­ja ne­ma­žai in­ves­ti­ci­jų. Bend­ro­vės ga­my­bi­nė­se pa­tal­po­se sto­vi apie de­šim­t stak­lių, ku­rios at­lie­ka skir­tin­gas funk­ci­jas – nuo kar­to­no ritinių da­žy­mo iki pa­ga­min­to puo­de­lio pa­ka­vi­mo.

Dar di­des­nė pro­ble­ma – spe­cia­lis­tai. Aukš­to­sios mo­kyk­los Lie­tu­vo­je iki šiol ne­ruo­šė to­kį vers­lą iš­ma­nan­čių in­ži­nie­rių, pro­fe­si­nės mo­kyk­los ne­ren­gė to­kių me­cha­ni­kų ar dar­bi­nin­kų. Net iš ki­tų bend­ro­vių ne­per­si­vi­lio­si, pa­siū­lęs ge­res­nes są­ly­gas, nes to­kių spe­cia­lis­tų tie­siog nė­ra.

Dar­buo­to­jai ap­mo­ko­mi dar­bo vie­to­je. Į kiek­vie­ną rei­kia in­ves­tuo­ti ne­ma­žai lai­ko ir ki­tų re­sur­sų. To­dėl vė­liau kiek­vie­ną pa­reng­tą spe­cia­lis­tą ten­ka sau­go­ti. Be to, ir prii­mant į dar­bą rei­kia ge­rai pa­žin­ti žmo­gų, su­pras­ti jo po­rei­kius, įsi­ti­kin­ti, ar jis bus lo­ja­lus ir pa­ti­ki­mas, o gal į įmo­nę ateis tik „per­žie­mo­ti“.

Bend­ro­vės va­do­vas dar pri­si­me­na ne­ma­lo­nią pa­tir­tį, kai da­lis pir­mų­jų rug­sė­jo mė­ne­sį priim­tų dar­bi­nin­kų pa­va­sa­rį, pra­si­dė­jus že­mės ūkio dar­bams, išė­jo.

„Ieš­ko­jom me­cha­ni­ko, siū­lėm per tūks­tan­tį eu­rų at­ly­gi­ni­mo. Ne­pa­vy­ko ras­ti, – apie dar­bi­nin­kų ir spe­cia­lis­tų paieš­kas pa­sa­ko­ja A. Kar­ži­naus­kas. – Kai rei­kė­jo dar­bi­nin­kų, Dar­bo bir­ža pa­tei­kė 36 tin­kan­čių be­dar­bių są­ra­šą. Vi­siems pa­skam­bi­no­me. Neat­si­ra­do nė vie­no no­rin­čio dirb­ti. Žmo­nės mie­liau nau­do­ja­si pa­šal­po­mis ir ki­to­mis so­cia­li­nė­mis ga­ran­ti­jo­mis.“

Dar­bo vie­tos pa­ska­ti­no grįž­ti emig­ran­tus

Šiuo me­tu „Ro­nel­dos“ bend­ro­vė­je dir­ba per 20 žmo­nių. 14 iš jų – neį­ga­lie­ji. Bend­ro­vė ke­ti­na siek­ti so­cia­li­nės įmo­nės sta­tu­so. Tuo­met įdar­bins dar dau­giau neį­ga­lių­jų.

Dar­bo vie­tų at­si­ras ir mo­ty­vuo­tiems dirb­ti bei už­dirb­ti no­rin­tiems svei­kiems žmo­nėms. Į ne­to­li Kel­mės esan­čią įmo­nę kel­miš­kiai at­rie­da ir dvi­ra­čiais.

Di­rek­to­rius la­biau­siai džiau­gia­si, jog iš emig­ra­ci­jos pa­vy­ko su­grą­žin­ti tris jau­nus žmo­nes.

Jus­ti­nas Ban­dza pu­sę me­tų nak­ti­mis dir­bo Ang­li­jo­je, sa­lo­tų fab­ri­ke. „Nak­ti­nė­se pa­mai­no­se di­des­nis at­ly­gi­ni­mas. Nak­tį dirb­da­vo­me po 10 va­lan­dų, per sa­vai­tę ke­tu­rias nak­tis, – pa­sa­ko­ja Jus­ti­nas. – Ten ne­la­bai pa­ti­ko. Dau­giau pi­ni­gų, bet dau­giau ir iš­lai­dų.“

Jus­ti­nas nu­spren­dė da­ly­vau­ti Lie­tu­vos dar­bo bir­žos pro­jek­te „At­rask sa­ve“. Bai­gė ad­mi­nist­ra­vi­mo kur­sus. O prieš tris mė­ne­sius jam bu­vo pa­siū­ly­tas dar­bas „Ro­nel­dos“ bend­ro­vė­je, apie de­šimt ki­lo­met­rų nuo jo na­mų Ku­ke­čiuo­se.

„Čia la­bai pa­tin­ka. Ge­ros są­ly­gos, pui­ki emo­ci­nė at­mos­fe­ra. Yra ir dau­giau jau­nų žmo­nių, – džiau­gia­si Jus­ti­nas. – Tu­riu per­spek­ty­vų to­bu­lė­ti. Jau da­bar ma­ne ski­ria prie at­sa­kin­ges­nių, su­dė­tin­ges­nių dar­bų.“

Di­rek­to­rius A. Kar­ži­naus­kas taip pat džiau­gia­si jau­nu, im­liu dar­buo­to­ju. Ra­gi­na jį baig­ti pra­dė­tus moks­lus Šiau­lių vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je, ke­ti­na siųs­ti vai­ki­ną pa­si­mo­ky­ti dirb­ti spau­dos ma­ši­no­mis.

Nuo pa­kar­to­ti­nės emig­ra­ci­jos at­si­ra­du­si pa­trauk­li dar­bo vie­ta su­lai­kė ir Ang­li­jo­je dir­bu­sį Do­nar­dą Rut­kaus­ką bei Šve­di­jo­je už­dar­bia­vu­sią Gied­rę Kast­ra­vic­kai­tę. Jau­ni­mas džiau­gia­si, kad ga­lės kur­ti šei­mas Lie­tu­vo­je, čia au­gin­ti sa­vo vai­kus, daž­niau ma­ty­tis su ar­ti­mai­siais. Be to, čia tu­ri so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, kau­pia sta­žą pen­si­jai.

Tarp pa­sie­ki­mų ir pro­ble­mų

Dar vi­sai ne­se­niai įsi­kū­ru­si UAB „Ro­nel­da“ jau spė­jo pel­ny­ti „Cre­di­tin­fo“ ap­do­va­no­ji­mą „Stip­riau­si Lie­tu­vo­je“, ku­ris by­lo­ja apie fi­nan­si­nį įmo­nės pa­ti­ki­mu­mą, ra­jo­no Vers­li­nin­kų aso­cia­ci­jos dip­lo­mą „Už sėk­min­gą vers­lo star­tą“, Dar­bo bir­žos pa­dė­ką už so­cia­li­nę par­tne­rys­tę bei ki­tų lai­mė­ji­mų.

A. Kar­ži­naus­ką džiu­gi­na ir vers­lui drau­giš­kas vie­tos val­džios ges­tas at­leis­ti įmo­nę nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir že­mės mo­kes­čio.

Ta­čiau vers­li­nin­kas sa­ko, jog lau­kia dar ne­men­ka krū­va spręs­ti­nų pro­ble­mų. Rei­kia ras­ti bū­dų, kaip or­ga­ni­zuo­tai tvar­ky­ti te­ri­to­ri­ją, ku­rią šiuo me­tu da­li­ja­si 14 įmo­nių. Rei­kės at­si­da­lyti erd­ves, įveik­ti dau­gy­bę biu­rok­ra­ti­nių bar­je­rų. Bū­ti­nas ir van­den­tie­kis, ka­na­li­za­ci­ja, bend­rų ke­lių re­no­va­ci­ja ir prie­žiū­ra. Vėl teks su­sės­ti drau­ge vi­soms ke­tu­rio­li­kai įmo­nių.

„Nors į Kel­mės ra­jo­ną esu tar­si įkri­tęs, ne­tu­riu čia jo­kio už­nu­ga­rio, ti­kiuo­si įveik­ti vi­sas kliū­tis su vie­ti­nės val­džios bei Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pa­gal­ba“, – vi­lia­si A. Kar­ži­naus­kas.

Au­to­rės nuo­tr.

UAB „Ro­nel­da“ vyk­dan­ty­sis di­rek­to­rius Arū­nas Kar­ži­naus­kas, kū­ręs vers­lą did­mies­čiuo­se, įver­ti­no ir pui­kią Kel­mės geog­ra­fi­nę pa­dė­tį bei pa­to­gią lo­gis­ti­ką.

Iš emig­ra­ci­jos su­grį­žę jauni ra­jo­no gy­ven­to­jai: Jus­ti­nas Ban­dza ir Gied­rė Kast­ra­vic­kai­tė ga­vo dar­bo gim­ti­nė­je.

Bend­ro­vės stak­lės ge­bė­tų pa­ga­min­ti še­šis mi­li­jo­nus vien­kar­ti­nių puo­de­lių per mė­ne­sį.

Ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se ži­no­mų „Ro­nel­dos"puo­de­lių ga­my­ba pra­si­de­da nuo kar­to­no lakš­tų di­zai­no kū­ri­mo.