Naujausios
Pastebėjimai iš Honkongo (1)
Kiškio kopūstai Honkonge
Taip jau atsitiko, kad kažkiek laiko tenka praleisti Honkonge. Nesuvaržyta didelių darbų ir įsipareigojimų, galiu stebėti gyvenimą čia ir kai kuriais pastebėjimais pasidalyti su tais, kam tai įdomu. Tik nesitikėkit, kad imsiu analizuoti ir moralizuoti pagal principą „O kaip čia gerai, gražu, svarbu ir t. t., o pas mus – priešingai“.
Nieko panašaus. Tai – ne analizė, ne tyrimas, net ne keliauninko užrašai. Tiesiog pastebėjimai. Pirmasis – apie augalus. Apie tuos, už kuriuos Lietuvoje mokame brangiai.
Nijolė SAIMININKIENĖ
Žurnalistė
Egzotika – pakelėse
Jau pirmą kartą atvykus į Honkongą pakėrėjo augalų gausybė. Kai sako, kad Honkongas – dangoraižių džiunglės, aš nesiginčiju. Bet aš stebiu ir kitokį – žalią Honkongą, kur mūsų įprastas kambarinis fikusas – laukinis, ir užaugęs didumo sulig lietuvišku plačiašakiu klevu, kur pagrioviuose ir pakelėse auga tie augalai, už kuriuos, susodintus į vazonus, mes parduotuvėje mokame didelius pinigus.
Žinoma, ne iš pagriovių ir patvorių į mūsų parduotuves jie atkeliavo, bet, žiūrėdamas į tas padanges remiančias monsteras, smulkialapius fikusus ar gigantiškas strelicijas, purpurines kardilinas ir elegantiškąsias alokazijas, nejučia pagalvojau: o kuo prastesnė mūsų pagriovių varnalėša?
Kodėl jos nesodinu į vazoną ir nestatau svetainėje po langu? Argi ji mažiau graži? Didžiuliai minkšti lapai, virš jų iškilę purpuriniai žiedynai...
Štai, grįšiu, nueisiu į kokį pagriovį, išsikasiu ir patupdysiu į raštuotą vazoną. Tegul auga kambaryje, tegu draugauja su svečiais iš tropikų.
Iš tiesų, ar ne per daug meilės demonstruoju tiems atvežtiniams, savuosius paniekinus?
Štai kinrožė, dar vadinama hibisku, mano namuose mylima ir puoselėjama. Vasarą vazoną velku į sodą, kur pavėsiukas, žiemą partįsiu atgal, kur šviesu ir šilta.
Honkonge su šia puošnia gėle niekas taip nežaidžia. Kinrožes sodina kaip gyvatvores ir negailestingai geni, kaip ir pridera genėti gyvatvores, nė kiek nesibaiminant dėl nukirpto sukrauto žiedpumpurio.
Net ir apkarpytos, jos gražiai žydi. Iškiša kažkur iš vidurio šakelę su žiedu, ir – še tau, eikš, grožėkis. Beje, kaip gyvatvorės, čia auginamos azalijos ir gardenijos.
Praeinu pro lygiai apkirptą pusmetrio aukščio gardenijų ir azalijų tvorelę (gardenijos ir azalijos kaip tik šiuo metu žydi), įkvepiu subtilaus aromato, pasigrožiu baltais ir rožiniais žiedais ir prisimenu, kiek aš tupinėjau apie į namus parsineštą šį aikštingą augalėlį – kvapiąją gardeniją. Ir vis tiek numetė žiedus.
Tas pats likimas ištiko ir azalijas. Peržydėjo, lapelius numetė, ir viskas. Palaikiau suvargusius stagarėlius ant palangės, atsidusau ir atsisveikinau. Nepatinka joms mano Lietuvoj. O Honkonge ir negailestingai karpomos tarpsta.
Graži čia augalija, ir man sunku priprasti, kad mūsų namus puošiančios šefleros čia auga gatvių tarpuose, po tiltais – kaip kokie piktkrūmiai, karpomi ir pjaunami.
Kad mūsų močiučių puoselėti rausvažiedžiai oleandrai žiedais mojuoja nuo visų pakelių, dulkėti ir sukaitę. Kad margalapiai krotonai naudojami gėlynų apvadams, o žvakūnes ir anturius pasodina kaip kokią pievą, tie ir mojuoja geltonom žvakėm ir raudonom širdim kelis mėnesius po lietum ir saule.
Taip, mums, šiauriečiams, norisi egzotikos. Kaip ir honkongiečiams.
Kiškio kopūstai
Vienai poniai, su kuria čia susipažinau, parodžiau nuotrauką su mūsų lietuvišku mišku ir pirštu prikišamai (tiesiogine prasme) paaiškinau, kokios didelės eglės pas mus auga. Moteris į jas reagavo panašiai, kaip aš į šefleras po gatvės tiltu. Jai buvo sunku patikėti, kad „Christmas tree“ (kalėdų medis) gali augti lauke ir pasiekti dangų.
Tačiau čia, Honkonge, man širdį šildo vienas kuklus augalėlis, toks pat lietuviškas. Kiškio kopūstas! Taip taip! Tas pats.
Kai pirmą kartą pamačiau tą trilapį kažkokios statybvietės patvory, nepatikėjau, nusiskyniau ir paragavau. Jis, mielasis, tas pats – su rūgštele.
Paskui paaiškėjo, kad kiškio kopūstas vietiniuose žolynuose veisiasi kaip Lietuvoje kiaulpienė. Pastebėjau jų visur – ir išpuoselėtuose gėlynuose, ir vejose, ir po pakelės krūmais. Ir taip gera ant širdies pasidarė.
Ne vien egzotika čia. Yra čia ir jis, mūsų miško kuklus augalėlis. Taigi ir Honkonge galiu eiti PASIKIŠKIAKOPŪSTELIAUTI. Kaip Tytuvėnuose į Ožkašilį.
GYVATVORĖ: Hibiskų gyvatvorė prie teniso kortų.
ŽALUMA: Gardenijų ir azalijų gyvatvorė daugiabučio namo kieme.
EGZOTIKA: Azalijos, šefleros,strelicijos ir krotonai – visa egzotika po gatvės tiltu.