Naujausios
GYVENIMO PRIESKONIAI
Kodėl kinams sekasi?
„Sveikinu su artėjančiais Drakono metais“, — pasakė tarpušvenčiu į svečius užsukusi Ievos geriausia draugė ir paslapčių saugotoja. Paskui visą vakarą aiškinomės, kiek drakonas turi galvų, kur jis gyvena ir kodėl tas išgalvotas padaras neša neišgalvotą laimę.
„O ką, nėra tokio gyvūno?“, — ne juokais nustebo viešnia. Ieva kurį laiką nesikišo į pokalbį. Matyt, ir ji labiau norėjo, kad drakonų populiacija pasaulyje dar nebūtų visiškai išnykusi.
Drakonų ekspertė dievagojosi, kad per televizorių savo akimis regėjusi įvairiausius drakonus. Girdi, tai tokie paukštukai, tik labai dideli, baisūs bet geri — juk laimę neša.
Įdomu, ką tie paukštukai lesa... Gal tai gaidys, tik su skiautere per visą nugarą, pajuokavau. Na tada jis greičiau nešioja gaisrus, nei laimę. Tada Ieva pareiškė, kad drakonai greičiausiai yra kadaise žemėję gyvenę dinozaurai.
„Pagūglinome“. Pasirodo, Europoje, Rusijoje ir beveik visame pasaulyje drakonas — piktas ir pavojingas. Jis grobia nekaltas mergeles. Paskui riteriams reikia joti jų vaduoti. Tie padarai skraido, spjaudo ugnimi ir siaubia visą pasaulį. Tik ne Kiniją.
Kinijoje drakonai — laimės ir vyriškų savybių simbolis, reiškiantis drąsą, kilniaširdiškumą. Kita vertus, jis būna nevaldomas ir nekantrus. Užsukau į virtualų vienos būrėjos „priimamąjį“ (įdomu, kodėl ne „svetainė“, o „priimamasis“). Virtualiai pakvipo receptiniais antidepresantais.
Sužinojau, kad Drakono metais reikia kuo mažiau žaisti su degtukais. Bus daug gamtos kataklizmų.Na ir pasaulio pabaiga ne už kalnų — atskris kartu su Drakonu. Še tau ir laimė.
Tai dabar aišku, kodėl Kinijoje ekonomika klesti. Kas tie mūsų aitvarai, palyginti su drakonais. Dabar netgi aišku, kodėl visa Europos kiauliena iškeliauja į Kiniją. Nei jos ten reikėdavo anksčiau, nei ką. Matyt, drakonus šeria. Duokdie nupenės, nebepaskris.
Vis dėlto Ievos draugė nenorėjo tikėti, kad drakonai europiečiams nepalankūs. Va ji namuose prie miegamojo lovos ant spintelės pasidėjo drakono statulėlę. Tas padaras saugo jos vyro stiprybę ir neša laimę į namus. „Drakonas — tai gyvūnas, gimęs skraidyti, o ne šliaužioti“, — pergalingai nukirto.
Tada manyje pabudo žvėris. Gal net drakonas. Išplėčiau šnerves. Iškvėpdamas bandžiau įsivaizduoti, kaip pro jas veržiasi liepsnos. Moterims nepasakiau, bet pagalvojau sau: kiekvienas siekia prisivilioti tą laimę, kurios neturi. Bet mano drakonas gyvena su manimi, o ne ant spintelės.
