Naujausios
Kodėl mums gresia gyvenimas maišelyje
Lengva ranka traukiame nemokamą plastikinį maišelį ir viską – bananus, pieną, varškės sūrelius, agurkus, krauname į juos. Net sandariai supakuotus grikius – o jei išbyrės? Į Lietuvos vidaus rinką kasmet išleidžiama apie 100 kg pakuočių vienam gyventojui. Ar vartotojas susimąsto, kur dingsta ir – ar dingsta? – neišrūšiuotos pakuotės?
Eglė BUBNELYTĖ
vasara@skrastas.lt
Pakuočių kalnai
2013 metų „Eurobarometro“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje daugiausiai vartojami plastiko gaminiai – maišeliai ir pakuotės. Vien Šiaulių mieste ir rajone pernai surinkta 357,91 tonos plastiko pakuočių.
Šiaulių rajono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) viešųjų ryšių specialistė Karolina Kiesienė teigia, kad daugiausia plastiko atliekų surenkama pietiniame Šiaulių mikrorajone.
Nesurūšiuoto plastiko kelias veda į nepavojingų atliekų sąvartyną. ŠRATC duomenimis, pernai į sąvartyną Aukštrakiuose nerūšiuotų komunalinių atliekų pateko vos 8 procentais mažiau nei 2011-2012 metais. Nors Šiauliuose iš viso yra 352 aikštelės, kuriose stovi konteineriai šiukšlėms rūšiuoti.
Kur dingsta plastikas?
ŠRATC pateikia duomenis, kad gamtoje nėra tokių mikroorganizmų, kurie suardytų plastiką, todėl kiekviena išmesta plastiko pakuotė išlieka ilgai nepakitusi: plastikiniai buteliai išlieka nepakitę 180-200 metų, plastikiniam maišeliui suirti reikia iki 320 metų. Tad plastikas – viena iš ilgiausiai gamtoje išliekančių atliekų ir ypač teršia aplinką.
„Žmonės dažnai klaidingai mano, kad sudegindami plastiko atliekas jų saugiai atsikrato ir išvengia aplinkos taršos“, – sako K. Kiesienė. Deginant plastiko atliekas išsiskiria toksiškos kancerogeninės medžiagos, išsiskiria nuodingos dujos, kuriomis užteršiamas oras. Kenksmingas poveikis padaromas ne tik gamtai, bet ir žmogui.
Plastikas pavojingas ir gyvūnams. Kasmet per 100000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusina prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, kurių per metus visame pasaulyje panaudojama per trilijoną. Šimtai tūkstančių jūros gyvūnų suserga, prariję medūza palaikytus polietileninius pirkinių maišelius.
Pavyzdžiai
Minėtas „Eurobarometro“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad 75 procentai lietuvių bent kartais rūšiuoja plastiko atliekas. Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialistė Neringa Pundytė „Šiaulių kraštui“ papasakojo, kokios politikos imasi kitos ES valstybės.
Visų pirma yra taikoma gamintojo atsakomybė už žalą, susidariusią per visą gaminio būvio ciklą, ypač atliekų surinkimą, perdirbimą ir pašalinimą. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos finansuojamos iš gamintojų mokamų mokesčių (jie priklauso nuo pakuotės dydžio, daugkartiškumo, galimybės perdirbti).
Europos Aplinkos agentūros duomenimis, verslininko atsakomybė už pakuočių atliekų tvarkymą turėjo tiesioginę įtaką atliekoms sumažėti. Pavyzdžiui, įvedus gamintojo atsakomybę Vokietijoje, pakuočių sunaudojimas sumažėjo 15 procentų, o perdirbimas padidėjo 6 kartus.
Specialistė priduria, jog Danijoje, Suomijoje, Belgijoje gėrimų pakuotės yra apmokestintos. Tokia prevencija siekiama vienkartines pakuotes pakeisti daugkartinėmis. Gėrimų pakuotės sudaro apie 20 procentų bendro pakuočių kiekio pagal svorį.
Direktyva "atvažiuoja"
Siekiant sumažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą Europos Sąjungoje, planuojama keisti direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Siūloma visoms valstybėms narėms taikyti įpareigojimą mažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą, tačiau suteikti laisvę šalims nusistatyti nacionalines įgyvendinimo priemones.
Kai kurios valstybės narės dar prieš minėtą iniciatyvą ėmėsi mažinti vienkartinių maišelių vartojimą ir juos apmokestino (Airija, Belgija) arba uždraudė tam tikrus maišelius (Italija).
Pirmieji bandymai
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, kokią aplinkosaugos politiką vykdo didieji prekybos tinklai. Atsakymo sulaukėme iš UAB „Maxima LT“ komunikacijos vadovės Renatos Saulytės.
Ji teigia, kad prekybos tinklas prieš penkerius metus klientams pasiūlė bioplastiko pagrindu pagamintą ekologišką maišelį, kurio pagrindą sudaro kukurūzų krakmolas. „Šie maišeliai tinka daugkartiniam naudojimui. O susidėvėję, tinkamai kompostuojant, visiškai suyra greičiau nei per dvejus metus“, – sako R. Saulytė.
„Maxima LT“ atstovė sako, jog kol kas negali pasiūlyti alternatyvos lengviesiems plastikiniams maišeliams. „Medžiaga, pakeisianti plastiką, turėtų būti pakankamai pigi, tinkama skystį išskiriantiems produktams ir tausojanti gamtą“, – pabrėžia atstovė.
R. Saulytė skeptiškai vertina draudimą ir maišelių apmokestinimą: „Kur kas efektyvesnė priemonė – visuomenės ugdymas.“
Elta nuotr.
MAIŠAI: Kiekvienais metais europiečiai išmeta apie 100 milijardų plastikinių maišelių, iš kurių 8 milijardai tampa šiukšlėmis ir teršia aplinką ir vandens telkinius bei kenkia ekosistemoms. Lietuva kol kas sprendimo, kokiomis priemonėmis kovos su plastikiniais maišeliais, dar nepriėmė.
Jono TAMULIO nuotr.
PLASTIKAS: Aukštrakių sąvartynas skęsta plastiko kalnuose.
Maišeliai nedings – ar dings vartojimas?
„Mažai šansų, jog dings plastikiniai maišeliai“, – mano žaliųjų atstovas, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas Darius Ramančionis.
Kokios alternatyvos? Pašnekovas pamini popierinius maišelius. „Tai – prabanga. Plastikiniai pigesni ir patvaresni“, – pripažįsta „Aukuro“ pirmininkas.
„Jei ploni polietileniniai maišeliai kainuotų bent 10 centų, sustotų jų besaikis vartojimas“, – įsitikinęs D. Ramančionis. Jo nuomone, pirkėjai atsineštų iš namų savo maišelius. Sako, kad visuomenės sąmonėje slypi problemos šaknys: „Suomijoje pasitelkus valstybės politiką ir informavimo priemones pavyko perorientuoti žmones.“ Ir pateikia pavyzdį – metaliniai skardinių supirkimo aparatai Suomijoje.
„Lietuvoje apmokestinti alaus buteliai sugrįžta – sugrįžtų ir skardinės ar plastmasinė tara“, – mano D. Ramančionis.
Jis sako, jog informacijos užtenka, tik ji nejaudinanti.
„Visada sakau vaikams: jei išmetate saldainio popierėlį gamtoje, paukščiukas ar žvėrelis jį suvalgys ir numirs“, – savo pavyzdį pateikia D. Ramančionis.
MOKESTIS: Darius Ramančionis mano, jog apmokestinus lengvuosius plastikinius maišelius jų besaikis vartojimas sumažėtų.
Faktai ir skaičiai
Plastiko atliekos pasaulio jūrose, Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet padaro mažiausiai 13 milijardų dolerių žalą. Šiukšlės kelia grėsmę vandenynų gyventoms, turizmui ir žvejybai.
Pasak ekspertų, kad būtų išvengta plastiko atliekų, turi būti mažinamas jo naudojimas, plastikas perdirbamas ir pakartotinai naudojamas. Aplinkosaugininkai reikalauja didesnio bendrovių indėlio mažinant plastiko šiukšlių kiekį.
Į jūras išmetamos atliekos gyvūnams virsta nuodingu pašaru. Kiti vandenynų gyventojai, pavyzdžiui, delfinai ir banginiai, įsipainioja į atliekas. Šiukšlės didelę žalą daro ir koraliniams rifams.
Didelę dalį plastiko jūrų srovės sustumia į didžiulius šiukšlių kalnus. Tačiau vis didesnį nerimą ekspertams kelia ir mažiausios plastiko dalelės, kurias praryja vandens gyviai.
Būdami lengvi ir maži plastikiniai maišeliai dažnai patenka ne į atliekų rūšiavimo centrus, o į jūrą, kur jų irimo procesas gali trukti šimtus metų.
Mokslininkų duomenimis, jau dabar vien Viduržemio jūroje plūduriuoja 250 milijardų plastikinių maišelių skutų, arba 500 tonų plastiko, kuris yra ilgaamžis.
Šiaurės jūroje per 90 procentų kai kurių rūšių mirusių paukščių skrandžiuose aptikta plastiko dalelių. Yrančiomis plastiko dalelėmis, kuriose būna priedų, pavyzdžiui, patvariųjų organinių teršalų, gali būti užterštas dirvožemis ir vandentakiai.
EPA-ELTA nuotr.
AKCIJOS: Visuomenė bando atkreipti dėmesį į besaikį maišelių vartojimą: Vokietijoje iš plastikinių maišelių suformuota kilometrinė grandinė – viena iš akcijų, kuria buvo siekiama atkreipti dėmesį į didėjantį plastiko kiekį jūrose.
Europos Parlamentas (EP) yra pritaręs siūlymui iki 2019 metų 80 procentų sumažinti plastikinių maišelių naudojimą.
EP pažymi, kad plonesni nei 50 mikronų plastikiniai maišeliai, kokių daugiausia sunaudojama Europos Sąjungoje, rečiau naudojami pakartotinai nei storesni, dėl to jie dažniau tampa šiukšlėmis.
2010 metais vienas europietis vidutiniškai sunaudojo 198 plastikinius maišelius, iš kurių 90 procentų buvo lengvieji. Tais pačiais metais daugiau kaip 8 milijardai plastikinių maišelių tapo šiukšlėmis. Šie rodikliai kasmet didėja.