Naujausios
Kokoso riešutas – ne riešutas
Ant riešutinių kokospalmių, vadinamų tiesiog kokoso palmėmis ir augančių visose tropinio klimato srityse, subręsta kokoso riešutai. Bet tai nėra riešutai, o kaulavaisiai. Bet šiai gamtos dovanai prigijo riešuto pavadinimas.
Botanika
Riešutinė kokoso palmė dažniausiai natūraliai auga tropinių kraštų jūrų pakrantėse. Manoma, kad augalo tėvynė – Okeanija. Tačiau garantijos botanikai neduoda. Mat riešuto kevalas tvirtas ir lengvas. Todėl riešutas laimingai gali nuplaukti tūkstančius kilometrų ir išplautas paplūdimyje išleisti kuokštines šaknis, išskleisti lapus. Dabar kai kur kokoso palmes įveisia žmonės, jos auga jau 80 valstybių.
Palmės mėgsta smėlingą dirvą. Pakenčia druskingą vandenį. Augalui reikia pakankamai saulės šviesos, drėgmės ir iki 27 laipsnių šilumos. Palmės užauga iki 30 metrų aukščio. Dažnai palmės būna kreivu, palinkusiu kamienu. Turi stiprias šaknis, kitaip neatlaikytų stiprių pajūrio vėjų.
Palmių lapai plunksniški, iki 4–6 metrų ilgio. Augalas vienanamis. Užaugina šluotelės formos gelsvą ar oranžinį žiedyną. Iš moteriškųjų žiedų užauga didelės kokoso riešutų kekės. Riešutai turi rudą, tvirtą, plaušingą kevalą. Vidinę riešuto dalį dengia baltas maistingas sluoksnis, kuris dar vadinamas minkštimu. Vidinėje riešuto ertmėje dar yra nuo 300 iki 1000 mililitrų kokoso vandens. Yra duomenų, jog kai kurie kokoso riešutai sveria net 8 kilogramus. Ant vienos palmės per metus užauga 50–100 įvairaus dydžio riešutų.
Vertė ir vardas
100 gramų kokoso minkštimo turi apie 30 gramų sočiųjų riebalų, apie 15 gramų angliavandenių, apie 3 gramus baltymų. Yra geležies, fosforo, cinko, folio rūgšties, vitaminų B1, B2, B6 ir kitų vertingų medžiagų.
Kokoso riešutai žmonijai žinomi gana seniai. Rašytiniuose šaltiniuose paminėti VI šios eros amžiuje. Keliautojas Markas Polas šiuos palmių vaisius vadino indiškais riešutais. XVI amžiuje europiečiai šiuos riešutus vadino tengomis. Tačiau vėliau prigijo portugališkas pavadinimas coco. Šis žodis reiškia – besivaipantis veidas, grimasa. Mat riešute yra trys duobutės, tad galima įžiūrėti besivaipančios beždžionėlės atvaizdą.
Vartojimas
Kokoso riešutų minkštimas valgomas vienas. Iš minkštimo spaudžiamas aliejus, daromas kokosų pienas, maisto priedai.
Kokoso vandenį galima tiesiog gerti. Jis naudojamas gėrimų gamybai. Iš fermentuotos kokoso palmių sulos gaminamas arakas bei kokosų cukrus.
Iš plaušų pinami tinklai, kilimai, krepšiai ir kitokie gaminiai. Palmės lapais dengiami stogai. Iš kokoso riešutų kevalų daromi indai, muzikos instrumentai. Kokoso palmių mediena naudojama statybose, baldų gamyboje. Kokoso palmės šaknys naudojamos dažams.
Kaip įveikti kokoso riešutą
Galima riešute išgręžti dvi skylutes ir išpilti kokoso vandenį. Tada riešutą perpjauti pjūkleliu. Išgramdyti minkštimą, o iš dviejų kevalo puselių galima pasidaryti samčius ar puodelius.
Kitas būdas – paimti plaktuką ir storą vinį. Vinimi iškalti skyles kevalo duobutėse – minkščiausiose kevalo dalyse. Apversti riešutą ir į puodelį išvarvinti kokoso vandenį. Tada riešutą suvynioti į rankšluostį. Padėti ant kieto pagrindo ir tvoti plaktuku. Prieš tvojant reikėtų riešutą apžiūrėti: jeigu ant kevalo matosi griovelis – taikytis į jį.
Nelengva ir nuskinti
Praprastai kokoso riešutai renkami nuo žemės. Yra ir kokoso riešutų skynėjai, jie lipa į palmes ir nuraško riešutus. Prieš kelerius metus JAV prezidentui Barakui Obamai viešint Indijoje, prieš jam atvykstant visose vietose, kur turėjo aukštas svečias lankytis, nuo kokoso palmių buvos nuraškyti riešutai. Dėl saugumo. Mat tie riešutai – ne juokas. Kasmet Indijoje jie užmuša ar sužaloja daug žmonių.
Nors apie kokoso riešutus yra ir anekdotas. Turistė iš Lietuvos Balio saloje paklausė vietinio gyventojo: „Kaip jūs pasiekiate ir nusiraškote kokoso riešutus?“ Žmogus atsakė: „Mes jų neraškome, laukiame, kol pakils stiprus vėjas ir riešutus nukrės“ „O jeigu nebūna vėjo?“ „Tada, ponia, pas mus būna nederliaus metai“.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Felikso Grunskio nuotr.
DYDIS: Kokoso riešutas greta lietuviškų lazdyno riešutų atrodo milžiniškas.