
Naujausios
Kolekcija be pabaigos
Per tris tūkstančius krepšininkų autografų, beveik du tūkstančiai su krepšinio tema susietų ženklelių – tokią kolekciją yra surinkęs Vygintas Ališauskas, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius. Jam autografų nepagailėjo ryškiausios krepšinio žvaigždės iš viso pasaulio: Pau Gasolis, Davidas Sternas ar Oskaras Šmitas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Stebėjo KGB
Šiandien kolekcijos parodą „Su krepšinio kamuoliu per pasaulį“ V. Ališauskas pristatys Šiaulių „Laiptų“ galerijoje.
„Niekada nesurinksi visų autografų, procesas nenutrūkstamas. Ženklelių – irgi, nes nėra katalogų, keičiasi logotipai. Renki ir žinai, kad pabaigos nebus“, – šypsosi kolekcininkas.
Kelionę po sporto pasaulį V. Ališauskas pradėjo 1972 metais. Įtraukė Miuncheno olimpinių žaidynių garsusis finalas tarp Sovietų Sąjungos ir JAV rinktinių. Paskutinę akimirką pergalę išplėšusioje Sovietų Sąjungos rinktinėje žaidė Modestas Paulauskas.
Tuo metu V. Ališauskas kaupė viską, kas susiję su sportu. Rinko iškarpas iš žurnalų, kokius tik įmanoma buvo gauti – iš Lenkijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos.
1979 metais prasidėjo ženklelių ir autografų kaupimo era. Likus metams iki Maskvos olimpinių žaidynių, buvo pirmą kartą organizuota Sovietų Sąjungos tautų spartakiada, į ją pakviesta užsienio sportininkų, klubų. Vilniuje surengtas krepšinio turnyras: pirmieji ženkleliai, autografai ir buvo gauti ten – rusų, amerikiečių, jugoslavų, čekoslovakų.
Baimės paprašyti pirmųjų parašų V. Ališauskas nejautė: „Man buvo 19 metų, mažiau galvojau apie pasekmes. Sovietiniu laikotarpiu kildavo problemų su tam tikromis struktūromis. Mums buvo draudžiama apskritai bendrauti su užsieniečiais. Bet 1979 metais dar buvo „ramiau": tai – laikas iki olimpinio boikoto.“
Situacija, prisimena kolekcininkas, buvo ženkliai pakitusi 1986 metais, kai Vilniuje vyko moterų pasaulio čempionato pogrupio varžybos.
Šalių, boikotavusių Maskvos olimpiadą, dalyvavimas padarė savo: „Ačiū Dievui, galbūt dėl ūgio, jaunatviško entuziazmo nekritau į akis struktūrų atstovams. Bet kolegos, su kuriais iki šiol bendrauju, buvo net išsivežti iš sporto rūmų apklausai.“
KGB darbuotojus kolekcininkai žinodavo iš veidų –Vilniuje ir Kaune jie nelabai keisdavosi.
Žvilgsnis į NBA
V. Ališauskas ištiesia 1979 metų krepšinio turnyro programėlę, joje surinkti pirmieji Lietuvos krepšinio rinktinės autografai. Tarp pasirašiusiųjų – Jonas Kazlauskas, Rimantas Endrijaitis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Girskis, Darius Laskys, Algirdas Lauritėnas, į kurio vietą vėliau stojo Arvydas Sabonis.
Tąkart pasirašė ir Anatolijus Myškinas, Vladimiras Tkačenka, Aleksandras Belostenas, Sergejus Belovas, Stanislavas Jeriominas, Andrejus Lopatovas, kitos garsenybės.
Kolekcininkas nepraleido progos pasiimti Uljanos Semionovos, Angelės Rupšienės autografų, į kolekciją „įkrito“ trenerių Aleksandro Gomelskio, Vladimiro Kondrašino parašai.
V. Ališauskas džiaugiasi pažinęs „labai gerą prietelių“ Vytautą Gudelį, sporto žurnalistą, muziejininką. Jis suorganizavo unikalią galimybę dalyvauti atsisveikinimo vakarienėje su Atlantos „Hawks“ ekipa – pirmąja NBA komanda, atvykusia į Sovietų Sąjungą.
„Lietuvos“ viešbučio restorane pavyko gauti Davido Sterno autografą. Laikydamas rankose komandos sezono gidą, V. Ališauskas D. Sterną pričiupo tarpduryje. „Your name?“ – pasiteiravo amerikietis. „Vygintas.“ D. Sternas užrašė: „Vegentis“, padėkojo už domėjimąsi NBA ir padovanojo NBA ženklelį.
Kolekcininkas verčia kitus NBA komandos gido puslapius. Sustoja ties Dominiko Vilkinso, tąkart į Vilnių atskridusio tik vienerioms rungtynėms, parašu.
Įstrigo ir susitikimas su A. Gomelskiu. 1986 metais Vilniaus sporto rūmuose treneris pasirašė knygoje „Vechnyj egzamen“. Prabėgus dešimtmečiui nuo auksinių kovų, Lietuvoje buvo surengtas „Žalgirio“ ir CSKA susitikimas. Šį kartą V. Ališauskas prie trenerio priėjo su knyga „Centravyje“. A. Gomelskis netikėtai tarė: „Aš juk tau pasirašiau“. „Bet juk tai buvo prieš dešimt metų?!“ – aiktelėjo V. Ališauskas. „Negi?“ – nusistebėjo A. Gomelskis. Ir užrašė: „Po dešimties metų...“
Didžiausias praradimas
Iš ankstesnės kartos krepšininkų kolekcininkas brangina Krešimiro Čosičiaus autografą, jį gavo, kai kroatas treniravo Atėnų AEK. Akimirką prisimena kaip šiandien: Kauno sporto halė, priešais stovi K. Čosičius – stambus, daugiau nei 2 metrų ūgio vyras.
Tarp mega praeities žvaigždžių kolekcijai pasirašė Oskaras Šmitas, Dinas Meneginas, pirmasis bulgaras NBA Georgi Nikolov Gluškov, dabartinis Hjustono „Rockets“ treneris Michael Andrew „Mike“ D'Antoni.
V. Ališauskas turi autografų krepšininkų, kurių sūnūs taip pat tapo krepšininkais. Pavyzdžiui, Marko Popovičiaus, žaidusio „Žalgiryje“, ar „Cibonos“ aukštaūgio Franjo Arapovičiaus sūnaus, kuris buvo atvykęs į Europos kadetų čempionatą.
Kolekcijoje yra du Aleksando Petrovičiaus parašai: kai 1986 metais žaidė „Cibonoje“ ir kai treniravo „Lietuvos rytą“. Nustebino, kad parašai, kuriuos skiria trys dešimtmečiai, yra identiški.
Didžiausiu praradimu V. Ališauskas vadina tai, kad neturi Draženo Petrovičiaus autografo. Galimybe jį gauti nepasinaudojo per „Žalgirio“ ir „Cibonos“ rungtynes. „Niekada negalvoji, kad tai – paskutinis kartas.“ Kroatijos krepšinio žvaigždė žuvo 1993 metais.
Autografų kolekcijoje jau yra per 3 000, 99,9 procento V. Ališauskas surinko pats.
Kaip dirba profesionalai
Pirmuosius parašus rinkęs ant programėlių, vėliau V. Ališauskas pakeitė taktiką. Pirmąjį specialų rėmelį autografams pasidarė 1992 metais – olimpinėms Barselonos žaidynėms.
Tabu – prašyti autografo prieš rungtynes, nes tuo metu krepšininkams ne tas galvoje. Jaunystėje pabandė – „pastatė į vietą“.
2011 metais V. Ališauskui nusišypsojo sėkmė: Europos krepšinio čempionato burtai Šiaulių pogrupiui lėmė žvaigždyną. Rinktinių parašus „sugaudė“ per treniruotes dar prieš čempionatą.
Sudėtingiau buvo dėl Izraelio ekipos, bet komandai talkinęs savanoris pats surinko parašus, komanda dar pridėjo vimpelą, raktų pakabuką, ženklelį.
Lietuvos krepšinio klubų autografus V. Ališauskas „atšviežina“ kiekvieną sezoną. Kai šią vasarą paprašė pasirašyti Jono Mačiulio, šis užklausė: „Tau jau kokį 20 kartų esu pasirašęs! Kur tu juos dedi?!“
„Paaiškinau, kad gal ir daugiau nei dvidešimt. Bet parašai surinkti skirtingais metais, skirtingose rinktinėse. Pasiūliau parodyti parašą, kurį jis padėjo grįžęs iš Argentinos, kai tapo jaunimo pasaulio čempionu.“
Dar visai švieži autografai – čekų „Pardubice“ komandos, praėjusią savaitę žaidusios su „Šiauliais“. Kai V. Ališauskas į treniruotę ėjusiam pirmam žaidėjui padavė pasirašyti, visi krepšininkai, kaip kariuomenėje, sustojo į eilutę ir pasirašė.
Atskirame albume – visas šių metų Ispanijos rinktinės žvaigždynas. Autografai surinkti Kaune per draugiškas rungtynes.
Kolekcininkams meškos paslaugą, sako V. Ališauskas, yra padarę broliai Maciai. Po Rudžio Fernandeso užkabinimo atsirado kolekcininkų vadinami „gardai": sustojus autobusui, iš abiejų pusių pastatomi atitvarai.
„Kuo žvaigždė didesnė, tuo bendravimas paprastesnis“, – tokią išvadą padarė V. Ališauskas. Jis žavisi žvaigždžių profesionalumu ir pateikia P. Gasolio pavyzdį. Pasibaigus rungtynėms, kai apsaugininkas patikrina situaciją, išeina krepšininkas. 2–3 minutes fotografuojasi asmenukėms, dalija autografus: „Jis dirba darbą: ypač NBA žaidžiantys krepšininkai žino, kad duoklę sirgaliams turi atiduoti.“
Svajonė – 1939 metų ženklelis
Atskira kolekcijos dalis – ženkliukai, jų sukaupta beveik du tūkstančiai.
Naujausias olimpinis ženklelis atkeliavo iš Rio, o pirmasis – 1976 metų Monrealio olimpiados.
Pirmasis V. Ališausko kolekcijos Europos krepšinio čempionato ženklelis siekia 1965 metus, kai krepšininkai kovėsi Maskvoje. Pasaulio čempionato „vyriausias“ ženklelis žymi 1970 metus, kai rinktinės žaidė Jugoslavijoje, Belgrade.
Olimpinius ženklelius V. Ališauskas dažniausiai įsigyja po žaidynių. Kartais ženklelių nebelieka, o aukcionuose jie pabrangsta. Būna ir atvirkščiai, nes renginio metu kainos taip pat būna kosminės.
Pasak kolekcininko, ženklelių kainos gali siekti ir 200–300 eurų, priklauso, koks tiražas, retumas.
Didelė dalis ženkliukų atkeliavo keičiantis su kolegomis, sportininkais, sirgaliais. V. Ališauskas iki šiol tebelaukia Utenos „Juventus“ komandos ženklelių, kuriuos segi tik Žydrūnas Urbonas ir Antanas Sireika.
V. Ališausko svajonė – 1939 metų Kaune vykusio Europos čempionato, kuriame auksą laimėjo lietuviai, ženklelis. Svajonės nuotrauką kolekcininkas įsiamžino telefonu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Liga, nuo kurios nelabai pasveiksi“, – taip kolekcionavimą vadina Vygintas Ališauskas.
„Niekada nesurinksi visų autografų, procesas nenutrūkstamas. Ženklelių – irgi, nes nėra katalogų, keičiasi logotipai. Renki ir žinai, kad pabaigos nebus“, – sako Vygintas Ališauskas.
Praėjusią savaitę surinkti su „Šiauliais“ žaidusios Čekijos „Pardubice“ komandos autografai.
Šarūno Marčiulionio dovanota garsioji rinktinės nuotrauka su „Grateful dead“ marškinėliais ir 1992 metų rinktinės parašai.
Pekino olimpinis ženklelis.
NBA komandos Čikagos „Bulls“ ženkliukas.
Kolekcijos pradžia – 1979 metais surinkti Lietuvos rinktinės parašai.
Kauno „Žalgirio“ komandos, iškovojusio Džonso taurę, parašai.
Ilgamečio NBA komisaro Davido Sterno padėka ir autografas.
Ispanijos krepšinio žvaigždyno parašai.
Atlantos olimpiados, kurioje Lietuvos krepšininkai iškovojo bronzą, ženklelis.
Ančiukas Donaldas – amerikiečių ženklelyje.