Naujausios
Kolekcijos praeitį primena
Gruzdžių (Šiaulių r.) gyventojai, pamėgę kolekcionuoti kokius nors daiktus, pakviesti sunešė juos į miestelio Kultūros centrą. Surengta paroda. Skambant muzikai ir dainoms, gruzdiečiai papasakojo apie savo dažniausiai dešimtmečius besitęsiančius pomėgius.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Lėlės ir raganos nesipyksta
Gruzdiečiai, atėję į miestelio Kultūros centre sušauktą sueigą, pamatė salės pasienyje eksponuojamus daiktus. Ištisas kolekcijas įvairiausių nedidelių daiktų, bylojančių apie jų sukaupusiųjų pomėgius.
Įvairūs jie. Labai įvairūs. Kristina Stropė, Gruzdžių bendruomenės pirmininkė, tenkino žiūrovų smalsumą, kiekvieno jame dalyvaujančio kolekcijos savininko paklausdama, ar seniai jis kolekcionuoja, kodėl pradėjo kaupti vienos rūšies daiktus, kaip jam tai sekasi.
Penkiolikametė Fausta Liaudanskaitė buvo gal aštuonerių, kai giminaičiai iš Anglijos jai parvežė pirmąją lėlę. Ji jai buvo labai graži. Mergaitė tetų paprašė, kad jai lėlių parvežtų daugiau. Jų kolekcija gausėjo.
Lėlės Faustos namuose būna sudėtos dviejų metrų ilgio lentynoje. Su jomis tenka nemažai pasidarbuoti – reikia nuo plaukų nuvalyti dulkes, nuvilkti rūbus ir juos išskalbti. „Nelabai lengva jas prižiūrėti“, – tikina jaunoji kolekcionuotoja.
Ji į parodą atnešė 21 porcelianinę lėlę. Namuose dar liko kelios, mergaitės manymu, ne tokios gražios. Noras kaupti lėles neblėsta. „Būtų smagu, kad jų gaučiau daug, daug, daug“, – sako F. Liaudanskaitė.
Kiek tolėliau nuo sienos žvelgia raganos. Kaukės. O tolėliau, matyt, todėl, kad lėlių jos negąsdintų.
Kristinai Skėrienei iš pradžių buvo lengva rinkti raganų kaukes. Jos visos atrodė įdomios, galinčios vis ką nors naujo pasakyti. Viena parsivežta iš Palangos, visos kitos – iš Šiaulių. Bet dabar kaukes iš jų gausybės išsirinkti gruzdietei sunku. K. Skėrienė sako, kad mugėse jų yra, bet veidai būna panašūs. O ji norinti kitokio veido.
Raganų kolekcionuotoja tarp kaukių parodo jai gražiausią. Ji pirkta iš prekiautojo sendaikčiais.
Išrinktos penkios kolekcijos
Vytautas Mataitis į parodą atnešė butelius, kuriems maždaug po 80 metų. Bet ne pačius brangiausius. Namie liko nemažai, tarp jų ir vokiškų, kainuojančių didžiulius pinigus. Tuos butelius atnešti baiminosi, kad kas nors negero jiems neatsitiktų.
Galima sakyti, kad pomėgis rinkti butelius gimė dar vaikystėje. Kartą jo paprašė išmesti šiukšles. Jam taip patiko butelis su alaus daryklos „Gubernija“ ženklu, kad jį paslėpė – neišmetė. „Po truputį visi kiti atėjo pas mane į namus“, – apie butelių kolekciją pasakojo V. Mataitis.
Tarp Kultūros centre eksponuotų kolekcijų buvo daugiau kaip 1 370 Augustino Šliko surinktų rašiklių. Prieš šešerius metus kolega iš Amerikos parvežė dovanų rašiklį, nuo jo ir prasidėjo gruzdiečio pomėgis, kurio pabaigos dar neregėti.
Ritai Gaidamavičiūtei, turinčiai 300 varlių kolekciją, jau atsibodo jas vežioti, parodas rengti. Šįkart ji eksponavo katinus.
Simonas Vrublevskis pristatė paties sukauptą monetų, mamos – daugiau kaip dviejų šimtų drambliukų, senelio ir kitų giminaičių pašto ženklų kolekcijas.
Ligita ir Tomas Grigaičiai kolekcionuoja degtukų dėžutes, etiketes. Nijolė Bujauskienė parodai atnešė dalį stalo teniso varžybose iškovotų medalių. Šio rinkinio ji net nevadina kolekcija.
Rimgaudas Kiela mena, kad mokėsi šeštoje ar septintoje klasės, kai tėvas mokykloje į atlapą jam įsegė nedidelę verpstę. Jis pradėjo rinkti ženkliukus.
Jam teko pavažinėti po Lietuvą – aplankytąsias vietoves jam primindavo ženkliukai. Studijų metais pavažinėjo po Tarybų Sąjungą. Iš šių kelionių parsivežti kai kurie ženkliukai primena miestus, kurių pavadinimai dabar jau pasikeitę.
R. Kiela turi daugiau kaip 200 ženkliukų. Dabar segami ženkliukai jau nebe tokie populiarūs, todėl jis renka lipdomus su magnetėliais.
Irena Šufinskienė 14 metų rinko citatas su įdomiomis mintimis. Skaitytoją traukia ir jos knyga „Žmonių laiškai žmonėms“.
Parodai savo kolekcijas pateikė 14 gruzdiečių. Gražiausia paskelbta F. Liaudanskaitės, brangiausia – Jekaterinos ir Simono Vrublevskių, įspūdingiausia – V. Mataičio, gausiausia – A. Šliko, romantiškiausia – I. Šufinskienės.
Ne visi išdrįso eksponuoti
Gruzdžių kultūros centro meno vadovės Raimondos Žarienės teigimu, suburti miestelio kolekcionuotojus – tai R. Kielos idėja. Jis kartą užsiminė, kad galbūt reikėtų kiekvienais metais suburti skirtingų pomėgių žmones ir parodyti, kuo esame išskirtiniai.
Dažnas nustebo, kad tiek daug Gruzdžiuose kolekcionuotojų. Miestelio bendruomenės pirmininkė K. Stropė sako žinanti, kas ką kolekcionuoja. Ne vieną tokio pomėgio žmogų ji paminėjo ir parodos pristatymo renginyje. Bet vieni dėl laiko stokos negalėjo atnešti savo kolekcijos, kiti nedrįso.
Kolekcionuotojų sambūryje susirinkusiesiems dainavo solistai. Jau plačiai jį išgarsinusiu pomėgiu stebėtis vertė iliuzionistas Marius Tarasevičius, Gruzdžių kultūros centro meno vadovas. Jo kolekcijoje – fokusai. K. Stropė, jį pristatydama, minėjo, kad anąkart Marius vienam verslininkui iš 50 litų banknoto „padarė“ paprasčiausią popieriuką.
Gruzdiečiai nebe pirmi metai sugalvoja ką nors neįprasto. Pernai šventėje „Auksarankio Vlado varžytuvės“, skirtoje miestelio nagingam šviesaus atminimo gyventojui, žmonės gamino iš antrinių žaliavų.
Autoriaus nuotr.
PARODA: Į Gruzdžių kultūros centrą pačių kaupiamas smulkmenas sunešė miestelio kolekcionuotojai.
LĖLĖS: Faustai Liaudanskaitei giminaičiai, parvykstantys iš užsienio, parveža lėlių.
BIČIULĖS: „Čia – mano draugės. Juk visos moterys – raganos“, – juokauja Kristina Skėrienė.
STIKLAS: Gruzdžių bendruomenės pirmininkė Kristina Stropė kalbasi su senus butelius kolekcionuojančiu Vytautu Mataičiu.
PRISIMINIMAI: Rimgaudas Kiela, grįždamas iš kelionių, parsivežė ženkliukų bei magnetukų.
APDOVAOJIMAS: Nijolė Bujauskienė pasakoja apie savo sportinius laimėjimus. Juos primena iškovoti medaliai ir diplomai.