
Naujausios
Kontrolierių ataskaitoje – per didelės kompensacijos ir per mažai kontrolės
Šią savaitę Šiaulių miesto tarybai teikiama tvirtinti Kontrolės ir audito tarnybos ataskaita. Savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas, komentuodamas ją, išskyrė keletą auditų: dėl Savivaldybės įmonės „Busturas“ ir Šiaulių arenos koncesijos sutarties. Keleivių vežimo įmonė esą apskaičiavo apie 400 tūkstančių eurų didesnę kompensaciją, kurią moka Savivaldybė, o Šiaulių arenos valdytoją Savivaldybė prižiūri per mažai. Kontrolierius kelia klausimą – ar arenoje nevykdoma neleistina veikla?
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
– Šiemet jūsų tarnybos laikas buvo pratęstas penktą kartą po to, kai sulaukėte 65 metų. Kodėl nusprendėte šešioliktus metus vadovauti Kontrolės ir audito tarnybai?
– Yra įdirbis. Be to, buvau pagerbtas padėkomis. Vieną jų įteikė premjeras Algirdas Butkevičius.
Nebepatogu buvo atsisakyti prieš savo kolektyvą. Ir jėgos leido. Bet šie metai – paskutiniai. Įstatymas riboja. Valstybės tarnyboje galima dirbti iki 70 metų.
– Ką Kontrolės ir audito tarnyba nuveikė praėjusiais metais?
– Peržiūrėjome Konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Jis apima daugiau kaip šimtą subjektų. Į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacijos sistemą patenka Šiaulių savivaldybės 93 biudžetinės, 6 viešosios įstaigos, privatizavimo fondas ir iždas.
Mes vertiname visų šių subjektų biudžeto ir finansinių ataskaitų rinkinius. Iš jų atrenkame įstaigas, kurios, mūsų manymu, galėtų būti rizikingos – turėti trūkumų, klaidų, pažeidimų. Jas analizuojame.
Šiemet atrinkome 37 įstaigas. 18 įstaigų tikrinome biudžeto lėšų ir turto naudojimą ir vykdymą. 19 įstaigų vertinome finansinių ataskaitų rinkinius. Su jomis dirbome intensyviai. Tikrinome 2014 metų laikotarpį.
– Tikrinote Šiaulių keleivius vežančią Savivaldybės bendrovę „Busturas“. Kokių nustatėte pažeidimų?
– Didžiausią dėmesį skyrėme įmonės „Busturas“ nuostoliams, patirtiems teikiant keleivių vežimo miesto reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais paslaugą, kompensuoti. Kitaip sakant, lėšoms, kurias Šiaulių savivaldybė yra įsipareigojusi mokėti „Busturui“.
Nustatėme, kad įmonės „Busturas“ specialistai 2013–2015 metais paskaičiavo per dideles sumas. Savivaldybė būtų sumokėjusi 392 tūkstančiais eurų daugiau, nei privalėjo.
Bendrovė nesilaikė susitarimų ir nuostolių skaičiavimuose taikė bazinę, t. y. preliminariai planuojamą, kainą. Turėjo taikyti faktinę savikainą.
Savivaldybės administracija turi nustatyti, kodėl taip atsitiko. Tai kompetencijos trūkumas, kontrolės nebuvimas ar piktnaudžiavimas? Aš, kaip kontrolierius, nuomonės negaliu turėti. Viską, ką randame, surašome ataskaitose.
Žinau, kad atsakingas skyrius pareikalavo „Busturo“ patikslinti teikiamas ataskaitas ir sąskaitas faktūras.
Dar turėjome pastabų dėl elektroninio bilieto sistemos. Nors ji startavo 2015 metų sausio 1 dieną, tačiau tų metų pabaigoje bendrovė negalėjo išnaudoti elektroninio bilieto sistemos galimybių. Negali tiksliai apskaičiuoti, kiek keleivių veža, kiek jų tiksliai naudojasi lengvatomis ir taip toliau. Taigi negali išvengti klaidų atsiradimo rizikos.
– Kodėl tikrinote koncesijos sutartį dėl Šiaulių arenos, kaip ją vykdo koncesininkas, viešoji įstaiga „Pramogų sala“?
– Įvairius klausimus kėlė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Gavome jų narių užklausą.
Audito metu padarėme išvadą, kad Savivaldybė nepakankamai kontroliavo ir prižiūrėjo šios sutarties vykdymą 2006–2015 metais. Neturi ar negali gauti informacijos iš koncesininko, viešosios įstaigos „Pramogų sala“.
Savivaldybė nežino, ar koncesininkas vykdo įsipareigojimą per metus organizuoti 24 renginius, kuriuose būtų užimta daugiau nei pusė visų įrengtų vietų. Ar koncesininkas tikrai vykdo sutartyje numatytą veiklą – organizuoja renginius, teikia laisvalaikio paslaugas. Gal užsiima ir kitokia, neleistina veikla?
Pavyzdžiui, viešosios įstaigos „Pramogų sala“ 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad įstaiga, be kitų pajamų, gauna ir biuro nuomos pajamas. Jos 2014 metais siekė 425 tūkstančius litų. Tokia veikla Koncesijos sutartyje nėra numatyta, todėl jos vykdyti negalima.
Nesekama, ar visos viešosios įstaigos sudarytos nuomos sutartys atitinka įsipareigojimą – nuomoti turtą nuomininkams, teikiantiems laisvalaikio paslaugas. Kiek tokių sutarčių sudaryta – neaišku. Sutarčių kopijas koncesininkas atsisakė pateikti.
Neaišku ir dėl žemės nuomos mokesčio. Nuo jo „Pramogų sala“ yra atleista. Įstaigos vadovas aiškina, kad dėl to šio mokesčio nemoka ir kitos įstaigos. Tačiau, manome, kad tą daryti jie turi.
Surinkome duomenis, kad 2014 metais „Pramogų sala“ buvo išnuomojusi 3 322 kvadratinių metrų patalpas 22 įvairioms įmonėms.
Neaišku, kaip „Pramogų sala“ skaičiuoja savo pelną. Iki 2011 metų ji dirbo pelningai. Vėliau jau nuostolingai. Jei koncesininkas gauna didesnį pelną – antpelnį turėtų atiduoti Savivaldybei.
Savivaldybė tikrai mažai prižiūri patį koncesijos sutarties vykdymą. Dėl to negavo tiek naudos, kiek galėjo gauti.
– Kaip Savivaldybei siūlėte spręsti problemas?
– Bėda, kad iki šiol areną prižiūrėjo tik Tarybos sprendimu sudaryta komisija. Ją daugiausiai sudarydavo politikai.
Todėl pasiūlėme sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų koncesijos sutarties nevykdymo priežastis, Savivaldybės mokamą koncesijos mokestį bei kitus trūkumus, inicijuotų sutarties pakeitimus. Tą darbo grupę turėtų sudaryti specialistai – teisės, finansų, apskaitos, turto.
Taip pat manome, kad Savivaldybė turėtų įvertinti ir žemės nuomos mokesčio nemokėjimo atvejus, dėl to negautų biudžetų pajamų dydžius ir nustatytų galimas priemones jam išieškoti.
Mano žiniomis, šiuo metu yra peržiūrima koncesijos sutartis ir ruošiami jos pakeitimai.
– Ką Kontrolės ir audito tarnyba nustatė vertindama Savivaldybės vietinių rinkliavų valdymą?
– Vertinome Savivaldybės vietinių rinkliavų valdymą 2014 metais ir 2015 metų I ketvirčio laikotarpiu. Daugiausiai pažeidimų nustatėme išduodant įmonėms ar įstaigoms leidimus atlikti kasinėjimo darbus viešojo naudojimo teritorijose – gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, žaliuosiuose plotuose.
Nustatėme, kad atsakingas Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistas galimai neteisėtai išdavė 28 leidimus – jais atleido nuo rinkliavos. Tą padaryti galima tik Tarybos sprendimais. Jų nėra. Administracijos direktoriui rekomendavome išieškoti negautą rinkliavą.
Buvo nustatyta daug trūkumų. Nenumatyta, kaip turi būti vykdyta tokios rinkliavos kontrolė, atleidimo nuo rinkliavos atvejai. Nėra jokios sistemos.
– Kokių pažeidimų radote kitose Savivaldybės įstaigose – darželiuose-lopšeliuose, bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, sporto mokyklose?
– Nenustatėme, kad kuri nors įstaiga 2014 metais neteisėtai būtų iššvaisčiusi didelę sumą pinigų. Tačiau visi neatitikimai gali reikšti, kad kažkas yra ne taip. Viską reikia žymėti tiksliai. Jei to nebūtų reikalaujama, būtų lengva piktnaudžiauti.
Pasitaiko Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų. Ne visada galima pagrįsti finansinėse ataskaitose pateiktus skaičius, duomenys skirtinguose dokumentuose skiriasi. Tada mes negalime patvirtinti tų skaičių teisėtumo.
Būna, kad padaro klaidų, „primakaluoja“, iškraipo statistinius duomenis arba neįtraukia ko nors į apskaitą.
Neteisingai sumokamos darbuotojoms išeitinės kompensacijos ir pinigai už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pavyzdžiui, sporto mokykloje „Klevas“.
2014 metais Šiaulių sporto gimnazijoje (patikrinimo metu – Šiaulių sporto vidurinė mokykla) trenerių darbas organizuotas nesilaikant reikalavimų – grupėje turi būti mažiausiai 6 vaikai. Radome, kad pedagogai dirbo net ir su vienu vaiku, o atlyginimą gavo kaip už darbą su visa grupe. Neekonomiškai galėjo būti panaudota 100 tūkstančių litų valstybės lėšų – darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.
Pavyzdžiui, lopšelis-darželis „Pasaka“ sumokėjo 72 tūkstančius litų siekiančią sąskaitą už viso pastato šildymą. Nors dalis jo buvo perduota ne Savivaldybės įstaigai – VšĮ „Smalsieji pabiručiai“. Ši turėjo padengti savo šildymo sąnaudas.
Lopšelis-darželis „Voveraitė“ 2014 metais prašė papildomų 89 tūkstančių litų. Savivaldybė skyrė. Metų pabaigoje paaiškėjo, kad liko nepanaudota 17 tūkstančių mokinio krepšelio lėšų – jas teko grąžinti į valstybės biudžetą. O gal tų pinigų reikėjo kitai švietimo įstaigai?
– Kuo Kontrolės ir audito tarnybos atlikti tyrimai baigiasi?
– Praėjusių metų kovo mėnesį Savivaldybės administracijos direktoriaus raštu teiravomės dėl įstaigų vadovų atsakomybės. Mus informavo, kad įstaigų, kuriose rasti pažeidimai, vadovai nebuvo niekaip nubausti, nesulaukė jokių įspėjimų. Patikino, kad klaidos yra taisomos.
Juokinga, nes pažeidimai kasmet kartojasi. Jie lieka tokio paties pobūdžio. Nežinau, ar Savivaldybė reaguoja tinkamai – gal čia slypi kitos bėdos.
Manau, didžiausia problema – įstaigų buhalterių išsilavinimas. Daug jų yra baigę tik kelių mėnesių kursus.
Ne kartą Savivaldybei rekomendavome nustatyti specialistams būtiną kvalifikaciją. Rūpintis jos kėlimu. Taip pat sakėme, kad reikia centralizuoti apskaitos sistemą. Tada darbuotojų, kompiuterių ir patalpų reikės mažiau, o finansai bus apskaitomi tiksliai ir aiškiai. Tą jau yra padariusios daug savivaldybių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIEŽIŪRA: Šiaulių savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas sako, kad Savivaldybės administracija menkai prižiūri arenos valdytojo VšĮ „Pramogų sala“ veiklą.
NUOSTOLIS: Šiaulių savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovas Arvydas Ušeckas šiurkščiausiu 2015 metų pažeidimu laiko bendrovės „Busturas“ skaičiavimus – už nuostolingus maršrutus iš miesto biudžeto būtų reikėję atseikėti 392 tūkstančiais eurų daugiau.