Kovą laikas sėti daržovių sėklas

Kovą laikas sėti daržovių sėklas

Kovą laikas sėti daržovių sėklas

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

jurgita@skrastas.lt

Atėjo laikas ant palangių išrikiuoti vazonėlius su daržovių sėklomis. Kaip ir kokių paprikų, pomidorų, ridikėlių, salotų, salierų, kopūstų ir porų rūšis sėti, pataria Šiauliuose veikiančios sėklų krautuvėlės bendraturtė Emilija Batūrienė.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SĖKLOS: Emilija Batūrienė pataria, kokias daržovių sėklas laikas sėti kovo mėnesį.


Paprikos

Sėklos. FLORINES – stambios kūgio formos paprikos. Vaisiai labai ilgi, vartojami ir žali, ir raudoni. Galima auginti šiltnamiuose ir lauke. WHITNEY – labai ankstyvas ir derlingas saldžiųjų paprikų hibridas, rekomenduojamas auginti lauke, po priedangomis ar šiltnamiuose. Puikiai mezga vaisius net nepalankiomis oro sąlygomis. Vaisiai vidutinio dydžio, pailgi, lygūs, vidutinio storio sienelėmis, apie 6–7 centimetrų skersmens, balkšvai gelsvos spalvos. Pasak E. Batūrienės, ypač tinka gaminti įdarytas paprikas.

Dirva. Pasak pašnekovės, optimalus dirvožemis paprikoms – mažo rūgštingumo arba neutralus. Labiausiai tinka lengvi dirvožemiai – priesmėliai ir lengvi, vidutiniai priemoliai, derlingi, giliai apdirbti, pakankamai drėgni.

Daigų auginimas. Paprikas E. Batūrienė rekomenduoja sėti jau nedelsiant, nes joms prasikalti reikia beveik dviejų savaičių. Sėti reikėtų 1–1,5 centimetro gylyje.

Sodinimas. Sodinami 50–70 dienų daigai, turintys 8–10 lapų, geriausia, su jau susiformavusiais žiediniais pumpurais. Pašnekovė įspėja, kad paprikos nemėgsta persodinomo.

FORMA: FLORINES – raudonos kūgio formos paprikos.

SKONIS: WHITNEY – traškios, saldžios paprikos, tinka vartoti ir šviežias, ir konservuotas, ypač skanios įdarytos.


Salierai

Sėklos. Šakniavaisiniai salierai BRILLIANT – derlinga ir jau gerai žinoma olandų veislė, pakiliais tamsiai žalios spalvos lapais. Suformuoja kietus, lygius šakniagumbius, tinkamus vartoti šviežius arba ilgai laikyti. Gumbai paprastai būna be tuščių ertmių, minkštimo spalva išlieka idealiai balta ir ilgai laikant, ir išvirus. Derlius imamas spalį–lapkritį.

Dirva. Šakniniams salierams auginti tinka derlingi, purūs lengvo ir vidutinio sunkumo priemoliai. Sveikesni ir tinkamesni ilgai laikyti būna sunkesnėse dirvose išauginti salierai. Labai svarbu, kad dirva būtų nerūgšti ir joje vasarą netrūktų vandens.

Daigų auginimas. Anot pašnekovės, salierus geriausia sėti į durpių substratą. Sėklos negiliai įspaudžiamos, atsargiai paliejamos ir pridengiamos permatoma plėvele.

Sodinimas. Tinkami sodinti daigai užauga per 60–80 dienų ir turi turėti 4–5 tikruosius lapus. Į dirvą salierai sodinami gegužės pabaigoje. Daigai sodinami eilėmis su 40–50 centimetrų tarpueiliais, atstumas tarp augalų 25–40 centimetrų, atsižvelgiant į veislę. Kad šakniniai salierai suformuotų gumbus, ponia Emilija pataria jų visiškai neužberti žemėmis, dalis šaknies turi būti paviršiuje.

ŠAKNIAGUMBIAI: Olandų šakniavaisinių salierų veislė BRILLIANT formuoja puikios kokybės šakniagumbius.


Porai

Sėklos. E. Batūrienė rekomenduoja porus BANDIT. Tai vėlyva žieminių porų veislė. Derlius imamas vėlyvą rudenį ir žiemą. Žieminiai porai užaugina storą, baltą 15–20 centimetrų stiebą. Lapai melsvai žalios spalvos. Tinka ilgai laikyti. Šios veislės porai gali peržiemoti lauke, tačiau reikia mulčiuoti ir uždengti plėvele.

BULGINA – daržinių porų veislė, skirta vasarai ir ankstyvam rudeniui. Baltoji dalis – iki 50 centimetrų. Veislė tinkama perdirbti, džiovinti ir šaldyti. Ši veislė duoda gausų ir kokybišką derlių.

Dirva. Porams auginti geriausiai tinka priesmėliai, lengvo ir vidutinio sunkumo priemoliai. Nemėgsta užmirkusių vietų, smėlio dirvų. Dirva turi būti nerūgšti.

Daigų auginimas. Emilijos Batūrienės žodžiais, optimalus porų sėjos laikas – nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios. Sudygusius augalus reikia daug ir dažnai vėdinti, kad daigai neišstyptų. Norint stiprinti daigus, galima pakirpti lapus.

Sodinimas. Kuo didesni ir storesni porų daigai, tuo geriau jie prigyja. Tad geriau luktelėti ir sodinti vėliau.

PORAI I: BANDIT porai gali peržiemoti lauke.

PORAI II: BULGINA veislės porus galima džiovinti, šaldyti.


Pomidorai

Sėklos. Kekiniai aukštaūgiai pomidorai TAMARIS, ORCADO – vidutinio ankstyvumo, labai derlingi, atsparūs ligoms hibridai, auginami šiltnamiuose. Vaisiai – skanūs, tvirti, transportabilūs.

Žemaūgiai pomidorai POLSET – derlingas ankstyvas hibridas, skirtas auginti lauke, po priedangomis ir šiltnamiuose. Vaisiai vidutinio stambumo, apvalūs, kietoki, mėsingi. Ši veislė labai gerai mezga vaisius net vėsią, drėgną vasarą. POLBIG – labai derlingas vidutinio ankstyvumo žemaūgis hibridas. Kekėje susiformuoja 6–8 plokščiai apvalūs, ryškios spalvos, stambūs, mėsingi vaisiai. Hibridas nereiklus auginimo sąlygoms, puikiai mezga vaisius esant žemai temperatūrai.

Dirva. Pomidorams auginti tinka daugelis dirvų, tačiau jos turi būti pralaidžios vandeniui. Auginant lengvose, greitai išdžiūvančiose dirvose, augalus reikia sodinti tankiau, dažniau laistyti. Sunkiose dirvose tarp augalų rekomenduojama palikti didesnius atstumus arba augalus intensyviau genėti.

Daigų auginimas. Pašnekovė pomidorus rekomenduoja sėti kovą. Pomidorai sėjami į durpių substratą. Sėklas reikia paberti ant drėgno substrato ir užberti labai plonu to paties substrato sluoksniu ir jį truputį prispausti. Dėžutės iki sudygimo pridengiamos polietileno plėvele, tačiau turi būti vėdinamos.

Sodinimas. Lengvose dirvose ankstyvam derliui skirtus ir genėjamus augalus E. Batūrienė pataria sodinti kas 35– 40 centimetrų, auginamus sunkiose dirvose ar negenėjamus pomidorus – kas 50– 60 centimetrų.

POMIDORAI: POLBIG pomidorai – labi derlingi, žemaūgiai, skirti auginti lauke ir šiltnamiuose.

KEKĖS: Kekinių aukštaūgių pomidorų TAMARIS, ORCADO vaisiai – skanūs, tvirti.


Ridikėliai ir salotos

Sėklos. Emilija Batūrienė išskiria tris ankstyvas švelnaus skonio ridikėlių veisles – PARAT ir CARMEN. Visos – labai derlingos, jas sėti reikėtų retai ir negiliai. PARAT užauga per 28–35 dienas nuo sudygimo, šakniavaisiai – stambūs (iki 6 centimetrų skersmens), ilgai neperauga, sultingi. CARMEN užauga per 30–35 dienas nuo sudygimo. Tinka auginti nuo pavasario iki rudens atvirame grunte ir po dangomis.

ROVER – naujas labai derlingas ridikėlių hibridas, pakantus ilgai dienai, karščiui ir drėgmės trūkumui, todėl tinka auginti visą sezoną. Vaisiai užauga labai dideli – iki 7 centimetrų skersmens. Ridikėliai labai gero skonio, neapkarsta, nelinkę trūkinėti, porėti bei vysti.

Iš salotų E. Batūrienė rekomenduoja ICEBERG gūžines salotas. Ši veislė lengvai auga, atspari vasaros karščiams. Gūžės – didelės, standžios. Lapai – traškūs, sultingi.

Dirva. Ridikėliams auginti geriausiai tinka puri, derlinga ir drėgna dirva. Netinka nei sunkios dirvos, nei smėlis. Salotos gerai auga įvairiose dirvose. Mėgsta šviesą, drėgmę.

Sėja. Ridikėlių sėklos sėjamos į 1–3 centimetrų gylį tiesiai į dirvą, atsižvelgiant į veisę keliais laikotarpiais: itin ankstyva sėja – kovo pabaigoje, rudeniniam derliui – liepos pabaiga. Gūžinės salotos sėjamos nuo kovo iki liepos, daigai sodinami 20–25 centimetrų atstumu.

SALOTOS: Gūžinės salotos ICEBERG – nuo pavasario iki vasaros vidurio skirta auginti veislė.

RIDIKĖLIAI: ROVER ridikėliai užauga net iki 7 centimetrų skersmens.


Kopūstai

Sėklos. Kovo pabaigoje jau galima sėti žiedinius kopūstus. E. Batūrienė rekomenduoja GOODMAN veislę. Tai gana ankstyva veislė, auginama pridengta arba lauke. Didelių baltų žiedynų kokybė prilygsta vėlyvesnių veislių kokybei. Galima auginti kaip antrąjį derlių, pasodinus liepos viduryje.

Neįprastai atrodo smailiagūžiai kopūstai CARAMBA. Šis smailiagūžių kopūstų hibridas rekomenduojamas salotoms, daržovių troškiniams gaminti. Galima auginti ir vasaros, ir rudens derliui. Gūžės vidutinio dydžio, 1–2 kilogramų svorio, atsparios trūkinėjimui, puikaus, saldžiai pikantiško skonio.

Dirva. Kopūstus netinka auginti sunkiose, molingose arba lengvose smėlingose ir rūgščiose dirvose. Kopūstams auginti reikia parinkti atvirą, saulėtą, derlingą plotą.

Sėja. Sėklos į durpių indelius ar vazonėlius sėjamos kovo mėnesį. Daigai užauga maždaug per 40 dienų. Tinkami sodinti daigai turi turėti 5–8 tikruosius lapelius. Ankstyvieji kopūstai sodinami 40–45 centimetrų tarpueiliais, o vėlyvieji – kas 70 centimetrų.

Daugelį kopūstų veislių galima sėti tiesiai į lauką. Šis metodas leidžia išauginti didesnį derlių, ypač karštomis vasaromis. Tačiau, įspėja E. Batūrienė, reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau teks išleisti sėkloms, nes daigus reikės retinti.

KOPŪSTAS: Kopūstai CARAMBA išsiskiria savo neįprasta forma, pasižymi geru skoniu.

ŽIEDYNAS: Žiediniai kopūstai GOODMAN didelių baltų žiedynų kokybė prilygsta vėlyvesnių veislių kokybei.

Sėklų katalogų nuotr.