Naujausios
Kunigaikščius „nupiešė“ ant metalo
Šiaulietis Stanislovas Vyšniauskas plaktuku kaukši į kaltuką – ant vario juostelės pamažu ryškėja linija. Ant metalo šiaulietis „piešia“. Kambario sienos – tarsi galerija, joje – kunigaikščių atvaizdai, pasakų herojai, įvairiausios kompozicijos. Ant sekcijos rikiuojasi šeimininko kaltų žvakidžių kolekcija.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Sumanė pats
Bronza ir varis. Tai – du metalai, kuriuos S. Vyšniauskas paverčia paveikslais, žvakidėmis, puodeliais, medžioklės ragais, peiliais, kardu, špaga, sietynu ar interjero puošybos detalėmis. Veidrodžio rėmas irgi puoštas metalo detalėmis.
Kaip elgtis su metalu, šiauliečio niekas nemokė: techniką sugalvojo pats.
S. Vyšniausko dirbtuvės – prie virtuvinio stalo. „Aš kalu, žmona valgyti daro“, – šypsosi.
Ant stalo meistras deda dėžutes su kaltukais – juos irgi pats pasigamino. Įrankių reikia įvairių – storesnių ir plonesnių, pusapvalių ir apvalių, mažesnių ir didesnių, visai siauručių. Tiesią liniją nukalti – sudėtinga.
„Juk ant metalo turiu paišyti – kaip su pieštuku ant popieriaus“, – paaiškina. Ir priduria, kad metalo plokštelė – ne popierius, neištrinsi. Įkalei ir viskas.
Iškaltas siūles vyras įdegina ant dujinės viryklės, ištepęs alyva. Paskui reikia šlifuoti, šveisti švitriniu popieriumi. Galiausiai sukurtas darbas keliauja ant sienos ar į lentyną.
Praėjusį savaitgalį S. Vyšniauskas perėjo per Šiauliuose vykusią mugę – nieko panašaus į savo kūrybą nematė.
Sudėtingiausi – kunigaikščiai
Piešti S. Vyšniauskas nemoka – radęs knygose patinkamą paveikslėlį, nusikopijuoja ant metalo. Taip plokštėje atgyja Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Gediminas, Algirdas – jų paveikslai pakabinti kambario centre. Greta jų rikiuojasi įvairiausi herojai: Jūratė ir Kastytis, Eglė – žalčių karalienė, Varlė karalienė, Adomas ir Ieva, įvairių laikų kareiviai, šokėjai, gyvūnai.
Metalo piešiniai pritvirtinti ant juodai dažytos faneros lentelės.
S. Vyšniauskui gražiausi – kunigaikščiai. Juos kalant įdėta daugiausiai darbo. Pavyzdžiui, Gedimino portretui iškalti prireikė savaitės. Reikia ne tik įgūdžių, bet ir didelės kantrybės.
Kas labiau pavargsta: akys, rankos? „Nusisėdi...“ – atsidūsta vyras.
Mosteli ranka į paties nukaltą puošnų sietyną: „Tokio nenupirksi.“
Ant sekcijos išrikiuota eilė įvairaus aukščio, pločio, formų žvakidžių. Žvakides kuria „iš galvos“. Jose lieka įamžinti ir praėję jubiliejiniai jo paties ir žmonos gimtadieniai – abu gimę tais pačiais metais. Naujausia sukurta žvakidė primins kovo 31 dieną švęstą 80-metį. Ji – nedidelė, nes pritrūko metalo – užbaigė atsargas.
Lentynoje dar viena rikiuotė – puodelių: „Dar po karo pas mamą rūsy gilzių radau ir sugalvojau jas panaudoti.“
Medžioklinius peilius darydavo kolūkių pirmininkams, ant sienos kabo ir medžioklės ragai. Greta sukryžiuotas kardas ir špaga.
Poilsis po darbo
„Darbo čia įdėta daug, oi...“ – šypsosi, žvalgydamasis po kambarį. Daugybė darbų išdovanota. Jei surinktų viską, ką yra sukūręs, kambarį apkrautų nuo grindų iki lubų.
S. Vyšniauskas juokiasi, kad giminių šventėse yra laukiamas svečias – visi žino, ką gaus dovanų. Dovanoti nesunku: „Kai duodi giminei, prisiminimas išlieka.“
S. Vyšniauskas gimęs Kelmėje, užaugęs Šiauliuose. Per karą į Šiaulius atbėgo su mama ir dar dviem broliais – tėvas buvo išvežtas darbams į Vokietiją, jo likimas nežinomas. Iki šiol prisimena, kaip per bombardavimą slėpdavosi viename rūsyje su Virgilijumi Noreika.
Metalą S. Vyšniauskas atrado tarnaudamas kariuomenėje tuometiniame Leningrade: „Dirbdavome laivuose, kraniukus bronzinius šveisdavome. Tą spalvą pažinau ir patraukė mane.“ Pradėjo kalti kariškas sagtis.
Po kariuomenės grįžo į Šiaulius. Ilgai dirbo „Vaire“, važinėdavo triūsti į kolūkius. Po sunkių darbų stuksenti metalą buvo poilsis.
„Aš – mažamokslis, tik tris klases baigęs. Kad būčiau daugiau mokslo gavęs...“ – ilgesingai pasvarsto.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PROCESAS: Stanislovo Vyšniausko darbo vieta – prie virtuvės stalo.
KŪRYBA: Stanislovui Vyšniauskui gražiausi ir sudėtingiausi – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai.
KŪRĖJAS: „Kartais pats žiūriu ir galvoju: kaip aš padariau ką nors svarbesnio?“ – svarsto Stanislovas Vyšniauskas.
ŠVIESTUVAS: Stanislovo Vyšniausko nukaltas šviestuvas.
JUBILIEJUS: Aštuoniasdešimtmečio proga Stanislovas Vyšniauskas nukalė nedidelę žvakidę – pritrūko metalo.
ŽVAKIDĖS: Ant sekcijos – žvakidžių eilė.
ĮVAIROVĖ: Greta kunigaikščių, Vyčio – kardas, špaga, medžioklės peilis ir ragai.
SPALVOS: Iš aliuminio iškaltai Šiaulių katedrai Stanislovas Vyšniauskas pritaikė spalvas.
ĮKVĖPIMAS: Piešinių pavyzdžių šiaulietis ieško knygose.
PUODELIAI: Kaldamas puodelius, šiaulietis panaudojo gilzes.
ĮRANKIAI: Meistras įrankius pasidarė pats.