Naujausios
Laikas ruošti paukščių pyragą
Ornitologai ramina, jog paukščių lesinti kol kas nereikia. Tą daryti reikės, kai spaus šaltis, žemę užklos storas sniego sluoksnis. „Prišeria žmonės gulbes, jos dėl savo per didelio svorio ir nebegali išskristi“, – apie žmonių daromą meškos paslaugą paukščiams sako ornitologas Gediminas Petkus, Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Paukščiai pasmerkiami žūčiai
Lietuvos ornitologų draugijos nariai stebisi Druskininkų savivaldybės sprendimu gyvenamosiose vietovėse uždrausti laikyti, veisti, lesinti laukinius paukščius balkonuose, bendro naudojimo ar pagalbinėse patalpose. Onitologai įsitikinę: nauda lesinti paukščius lesyklėlėse yra daug didesnė negu žala.
„Įsivaizduokime situaciją žiemą: balkone lesykloje kiekvieną dieną lankosi apie 20 paukščių. Jie lesinami kiekvieną dieną. Paukščiai prisiriša prie šių vietų ir, nustojus lesinti, neieško naujų lesyklų – vis grįžta į tą pačią vietą tikėdamiesi rasti lesalo. Tokiu atveju paukščiai bus pasmerkti žūčiai“, – sakė ornitologas Gediminas Petkus.
Šalia lesyklų zylės, geniai ar bukučiai, atidžiai apžiūrinėdami medžių kamienus, šakas, medines tvoras ir pastatų sienas, sunaikina daug ten esančių vabzdžių kenkėjų kiaušinėlių, lėliukių.
Nuolatos surasdami maisto toje pačioje vietoje, pavasarį ir lizdus suka šalia, pauukščiai sumažina musių, uodų ir kitų vabzdžių.
„Dar negirdėjome, kad kur nors Lietuvoje būtų uždrausta lesinti paukščius. Druskininkai yra pirmieji. Argumentas – teršia“, – stebėjosi G. Petkus.
Ornitologas primena, kad lesinti paukščius rekomenduojama tik tuomet, kai paspaudžia pirmasis šaltis, iškrenta sniegas, apledėja medžių šakos. Negalima lesinti paukščių vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį. Paukščiai maisto susiranda patys.
„Viena didžiausių žmonių daromų klaidų – naminių karvelių (gatvėse skraidančių balandžių) lesinimas visus metus. Ornitologai yra prieš nuolatinį lesinimą“, – sakė G. Petkus.
Vandens paukščių – gulbių, ančių – lesinti nereikia net ir tuomet, kai vandens telkiniai užšąla. Jos, gaudamos lesalo, nebeišskrenda ir lieka žiemoti. Užšalus vandens telkiniui, užšąla ir paukščiai. Jie tampa priklausomi nuo žmonių.
„Kartais paukščiai per šiltąjį sezoną yra tiek prilesinami, kad sveria daugiau, negu turėtų sverti ir nebegali paskristi. Tai pražūtinga“, – sakė ornitologas.
Būtent antys ir gulbės nebylės dėl žmogaus kišimosi beveik nesistengia savarankiškai maitintis. Šie paukščiai poruojasi, suka lizdus, deda ir peri kiaušinius, bet išsiritusių jauniklių nemoko savarankiškai susirasti maisto, o veda į tas vietas, kur nuolat lankosi juos šeriantys žmonės.
Maisto kokybė – svarbiausia
„Dažniausiai maitinamos didžiosios ir mėlynosios zylės, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, žaliukės. Šiems mažiesiems sparnuočiams reikia mūsų pagalbos, nes jie lieka visai žiemai, – paaiškino ornitologas G. Petkus. – Ar žinote, kad per naktį, esant 10 laipsnių šalčio, zylė netenka 10 procentų savo svorio? Nemažai energijos, riebalų atsargų sunaudoja maistui susirasti. Lesindami padedame šiems paukščiams išlikti“, – sakė ornitologas.
G. Petkaus teigimu, paukščių maistu gali būti tik nekepinti, nesūdyti produktai be jokių priedų ir prieskonių, nesupelijęs, nesupuvęs ar surūgęs, pažeistas parazitų, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų. Neretai toks maistas pasibaigia paukščių mirtimi.
Labai pavojinga ir juoda ruginė duona – ji paukščio gurklyje surūgsta, blogai virškinama, ypač esant šalčiams. Paukščiams negalima duoti ir citrusinių vaisių, bananų žievės, kai kurių džiovintų vaisių. Pagrindinis paukščių „patiekalas“ – saulėgrąžos ir žemės riešutai. Juose yra gausu riebalų, tad smulkiems paukščiams tai yra svarbus energijos šaltinis.
Paukščiai, pasak ornitologo, yra skirstomi į vabzdžialesius ir grūdlesius. Vabzdžialesiams paukščiams – zylėms, bukučiams, geniams – be saulėgrąžų, patinka linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, duona, varškė, kruopos, aliejuje mirkytas pyragas, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai.
Šiems paukščiams tinka sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai. Pataria, jog per šalčius greitai kietėjantį drėgną lesalą geriausia maišyti su aliejumi – tada lesalas išlieka minkštas.
Grūdlesiams paukščiams – žaliukėms, startoms, karklažvirbliams – berti sorų kruopų, kukurūzų grūdų, grūdų atliekų, linų, kanapių ir spygliuočių medžių sėklų. Siūlo pasirinkti arbūzų, melionų, moliūgų sėklų – paukščiai jomis mėgsta pasilepinti. Nerekomenduoja jų berti per didžiuosius šalčius, nes įšalusių nesugeba išaižyti.
Lesykla – gamtos elementas
Vienas iš pigiausių būdų pasigaminti lesyklą, pasak ornitologo, yra plastikiniai buteliai. Išpjovus skyles galima naudoti kaip nuolat papildomą lesyklą, kuri kabinama, pervėrus virvute, ant šakos.
G. Petkus pažymėjo, jog tokias lesyklas mėgsta naminiai žvirbliai ir karklažvirbliai. Tokioje lesykloje stambesnieji paukščiai negali vienu metu nusinešti didesnės dalies smulkiesiems skirto lesalo.
„Tačiau jos turi ir vieną minusą: plastikiniai buteliai blizga saulėje ir taip baido paukščius. Reikia butelį nudažyti neryškia pilka, ruda spalva, aprišti neryškia medžiaga arba paversti „gamtos elementu“ – uždengti kerpėmis, samanomis ar medžių žieve."
G. Petkus pasakoja, kad daugelis miškuose gyvenančių paukščių tik žiemos viduryje atskrenda į miestą ieškoti maisto, kai nebelieka natūralaus maisto.
Paukščių pyrago receptas
Ornitologas G. Petkus paukščių mylėtojams siūlo pagaminti paukščių pyragą. Tokių pyragų privalumas yra tas, kad juos gaminant naudojami įvairūs produktai, jį gali lesti skirtingų rūšių paukščiai, maistas kaloringas. Jam patiekti nebūtina lesykla – suformuotą ir atšaldytą patogu pakabinti tinklelyje.
Griežtų normų paukščių pyragams gaminti nėra, tačiau riešutai ir saulėgrąžos yra vieni iš svarbiausių ir vertingiausių paukščių pyrago sudedamųjų dalių – jų turi būti daugiausia.
Taip pat pyragui naudojami taukai, sviestas arba margarinas, svarbiausia, kad jie būtų nesūdyti – šie produktai vertingi ir savo maistingumu, ir tuo, kad šaldami tvirtėja ir „suklijuoja“ kitus komponentus į vientisą masę. Į pyragą papildomai reikėtų įdėti sorų kruopų, avižinių dribsnių, aguonų, kukurūzų ar kitokių grūdų, linų sėklų.
Pyragą ruošti reikia aukštame inde, kuriame ištirpdomi taukai, į juos suberiami riešutai, saulėgrąžos ir kiti komponentai. Viskas išmaišoma, supilama į polietileninį maišelį, suformuojama rutulio forma, maišelis užrišamas ir įdedamas į šaldytuvą. Pyragui sukietėjus, iš maišelio išimamas ir pakabinamas lauke ant tinklelio.
G. Petkaus asmeninės nuotr.
LESYKLA: Paukščių lesykloms galima panaudoti plastikinius butelius, į juos siūloma priberti nekepintų ir nesūdytų saulėgrąžų.
PRIMINIMAS: Ornitologas Gediminas Petkus primena, kad lesinti paukščius rekomenduojama tik tuomet, kai paspaudžia pirmasis šaltis, iškrenta sniegas, apledėja medžių šakos.
PATOGUMAS: Tokioje lesykloje paukščiams patogu įsikibti, ji nespindi saulėje ir jų neatbaido.
SNIEGENOS: Ornitologų teigimu, į miesto lesyklas sniegenos atskrenda iš miško tik tada, kai neberanda natūralaus maisto.