Langai primena artėjančias šventes

Lan­gai pri­me­na ar­tė­jan­čias šven­tes

Me­ni­nin­kė Ja­ni­na Al­ta­ra­vi­čie­nė iš Jo­na­vos prieš Ka­lė­das Ty­tu­vė­nuo­se (Kel­mės ra­jo­nas) nu­spal­vi­no sep­ty­nis lan­gus ar­tė­jan­čių šven­čių dva­sia.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Ja­ni­na Al­ta­ra­vi­čie­nė – kau­nie­tė, da­bar gy­ve­nan­ti Jo­na­vo­je. Ty­tu­vė­nuo­se gy­ve­na pus­se­se­rės duk­ra Ir­ma Ri­di­kie­nė, mo­ky­to­ja ir bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

„Ir­ma pa­klau­sė, ar aš ne­su­tik­čiau at­va­žiuo­ti į Ty­tu­vė­nus bent ke­le­tą lan­gų prieš šven­tes iš­gra­žin­ti. Su­ti­kau. Be­veik bai­giu nu­ta­py­ti sep­ty­nis se­niū­ni­jos, bend­ruo­me­nės, nuo­sa­vų na­mų lan­gus. No­ri ori­gi­na­lių lan­gų ir li­go­ni­nė, ir pa­vie­niai ty­tu­vė­niš­kiai“, – pa­sa­ko­jo me­ni­nin­kė. Ty­tu­vė­nuo­se ji lan­ko­si pir­mą sy­kį, la­biau­siai su­si­ža­vė­jo siau­ro­mis, vin­giuo­to­mis, rai­ty­to­mis mies­to gat­ve­lė­mis.

J. Al­ta­ra­vi­čie­nė – pro­fe­sio­na­li teks­ti­li­nin­kė, du de­šimt­me­čius dir­bu­si teks­ti­lės (šil­ko) pra­mo­nė­je. Pas­ta­rai­siais me­tais dau­giau­sia de­ko­ruo­ja ant au­di­nių. Daug mez­ga. Su­ren­gė skrais­čių, ša­li­kų pa­ro­dą. „Nu­mir­čiau, jei nie­ko ne­veik­čiau“, – sa­kė mo­te­ris.

J. Al­ta­ra­vi­čie­nė su vie­ne­ti­niais iš­ta­py­tais li­no kos­tiu­mė­liais da­ly­va­vo ir vie­no­je pir­mų­jų Li­no šven­čių Bud­rai­čiuo­se.

Kaip su­ma­nė ta­py­ti ant lan­gų? Pir­miau­sia iš­gra­ži­no ke­tu­ris Kau­ne sto­vin­čių Že­mės ūkio rū­mų lan­gus. Di­de­lius, vit­ri­ni­nius lan­gus mo­te­ris nu­spal­vi­no plokš­tu­mi­nė­mis eg­lė­mis, bet pri­ka­bi­no tik­rų pa­puo­ša­lų.

„Vi­siems ma­čiu­siems ori­gi­na­lus lan­gų pa­puo­ši­mas la­bai pa­ti­ko. Ir man bu­vo prie šir­dies toks už­siė­mi­mas. Taip ir pra­si­dė­jo lan­gų gra­ži­ni­mo ma­ni­ja. Lan­gus puo­šiau pa­žįs­ta­miems Jo­na­vo­je, Kul­tū­ros cent­re, Vai­kų na­mams, Rad­vi­liš­kio se­niū­ni­jai. Nu­fo­tog­ra­fa­vu­si sa­vo nu­spal­vin­tus lan­gus, pa­da­rau at­vi­ru­kų“, – pa­sa­ko­jo.

Die­ną lan­gai gra­žiau at­ro­do iš lau­ko, va­ka­re – iš vi­daus. Ta­py­mas ant stik­lo la­bai ski­ria­si nuo ta­py­mo ant, pa­vyz­džiui, dro­bės. Kem­pi­ne pa­da­ro­mas pu­rus snie­gas. Spal­vą ir mo­ty­vą rei­kia jaus­ti pa­čiai kū­rė­jai.

Lan­gus me­ni­nin­kė gra­ži­na tik prieš Ka­lė­das. Prieš Ve­ly­kas Ja­ni­na Al­ta­ra­vi­čie­nė ori­gi­na­liai mar­gi­na mar­gu­čius. „Nors mo­ku mar­gu­čius mar­gin­ti ir vaš­ku, ir sku­ti­nė­ti, ta­čiau ne­mėgs­tu da­ry­ti taip, kaip da­ro ki­ti. Ma­no gal­vo­je – tiek fan­ta­zi­jų, jog už­tek­tų ne vie­nam, o ma­žiau­siai bent dviem gy­ve­ni­mams“, – šyp­so­jo­si.

Il­gi me­tai teks­ti­lės pra­mo­nė­je J. Al­ta­ra­vi­čie­nę iš­mo­kė tiks­lu­mo, kruopš­tu­mo. Prieš dau­ge­lį me­tų ran­ki­nes pa­da­ry­da­vo iš šiukš­lių mai­še­lių, ka­ro­liu­kais iš­siu­vi­nė­da­vo. Ne­la­bai bū­da­vo ga­li­ma ir įspė­ti, iš ko ran­ki­nu­kas pa­da­ry­tas. Dar – pieš­da­vo po­rtre­tus. Ne­te­ku­si dar­bo, siu­vo lo­va­tie­ses, pa­gal­vė­les, po­rtje­ras.

„Gau­tus pi­ni­gė­lius už iš­gra­žin­tus lan­gus ne sa­vo ma­lo­nu­mui skir­siu, o pa­lo­py­siu mo­kes­čius“, – sa­kė mo­te­ris.

Ty­tu­vė­nų mies­to se­niū­ni­jos nuo­tr.

Išg­ra­žin­ti ir Ty­tu­vė­nų mies­to se­niū­ni­jos lan­gai.

Au­to­rės nuo­tr.

„Šo­kau, dai­nuo­ju, pie­šiu“, – taip sa­ve api­bū­di­na pro­fe­sio­na­li teks­ti­li­nin­kė Ja­ni­na Al­ta­ra­vi­čie­nė, už­sii­man­ti įvai­ria kū­ry­bi­ne veik­la.

Ty­tu­vė­nuo­se nu­ta­py­ti lan­gai pri­me­na ar­tė­jan­čias šven­tes.