Lesykla neturi virsti spąstais

Lesykla neturi virsti spąstais

Lesykla neturi virsti spąstais

Šalčiai ir sniegas „atima“ iš paukščių maistą. Jį užkloja pusnys, ledas. Apie gardžius vabzdžius ar vikšrus jau negali būti ir kalbos. Žmonės, norėdami pagelbėti sparnuočiams, pakabina lesyklų. Ar jos visada paukščiams naudingos? Ir kokios lesyklos yra tinkamiausios?

Alvydas JANUŠEVIČIUS

alvydas@skrastas.lt

Lesykla skirta mažesniems

Inga Ivanauskienė, Šiaulių  jaunųjų gamtininkų centro Biologijos skyriaus vadovė, pataria lesyklas gaminti ne per aukštas. Kuo erdvesnė lesykla, tuo didesnė tikimybė, kad visą maistą sules didesni paukščiai. Pavyzdžiui, varnos.

Vadovei varna nėra blogas paukštis. Tiesiog šis sparnuotis lengviau randa maisto ir lesa bet ką. „Jos drąsesnės. Atskrenda į kiemus pas žmones. Iš šunų nugvelbia ką nors. O vabzdžius ir grūdus lesantiems paukščiams daug sunkiau šaltą ir sniegingą žiemą surasti pakankamai maisto“, – sako I. Ivanauskienė.

Lesyklai būtinas stogelis, kad maisto neapsnigtų. Dugno apačioje vertėtų sumontuoti bortelius, kad grūdai ar kitoks maistas neišbyrėtų.

Vienas svarbiausių dalykų – pakabinti lesyklą ten, kur nepasiekia katinai: šie gyvūnai labai greitai suranda patogiausią kelią iki paukščių. Tykos ir medžios. O paukščiai yra per silpni nuolat saugotis katinų.

Nederėtų lesyklų dažyti ryškiomis spalvomis. Jų paukščiai dažnai vengia. I. Ivanauskienė teigia, kad lesyklėlei reikalavimai yra šiek tiek mažesni nei inkilui, tačiau ir čia svarbu laikytis kai kurių taisyklių. Kitaip lesykla gali tapti spąstais.

Pradėjai – nesustok

Pagrindinė paukščių lesinimo taisyklė – jei pradėjai lesinti, tai ir toliau tai daryk. I. Ivanauskienė akcentuoja, kad paukščiai įpranta atskristi į tą pačią vietą pasistiprinti. Jeigu atskridę maisto neras, bus išeikvoję daug energijos bergždžiai. O jos žiemą labiausiai trūksta.

Paprastai paukščiams lesinti tinka dauguma produktų, atlikusių nuo mūsų stalo. Svarbiausia, kad tai nebūtų sūdyti, sugedę ar rūkyti produktai. Paukščių skrandžiams tai per sunki našta.

Puikiai tinka baltos duonos trupiniai. O juoda duona paukščių pilvuose gali sukelti rūgimą. Sparnuočiai dievina saulėgrąžas, moliūgų sėklas, varškę.

I. Ivanauskienė žino paukščių „pyrago“ receptą. Reikia su nesūdytais taukais sumaišyti įvairių kruopų, įvairių sėklų (saulėgražų, moliūgų, sorų, aguonų, linų), gliaudytų žemės riešutų, grūdų, avižinių dribsnių, virtų ryžių.

Aukštesniame inde ištirpdomi taukai (nesūdyti). Į juos suberiamos sėklos, riešutai, kiti komponentai.Viskas išmaišoma, supilama į polietileninį maišelį, suformuojama rutulio forma, maišelis užrišamas ir įdedamas į šaldytuvą. Pyragui sukietėjus, jis perdedamas į tinklelį ir pakabinamas lauke.

Tokį „pyragą“ mielai taršo ir tie, kurie mėgsta vabzdžius, ir tie, kurie lesa tik grūdus. Taukai suteikia papildomos energijos.

Išradingi žmonės moka lesyklas patobulinti – į „namelį“ įtaisyti piltuvo formos indą. Į jį priberia grūdų ar kito biraus paukščių maisto. Konstrukcija padaryta taip, jog išlestas maistas vis pasipildo. Tokios lesyklos nereikia labai dažnai pildyti.

Jaunųjų gamtininkų centro nuotr.

TAISYKLĖ: Lesykla turėtų būti ne per daug erdvi – tuomet varnos neatims maisto iš mažesniųjų paukščių.

PATARIMAS: Biologijos skyriaus vadovė Inga Ivanauskienė pataria – jei pradėjai paukščius lesinti, daryk tai ir toliau.

SAUGUMAS: Svarbu, kad lesyklos nepasiektų katinai.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.