Naujausios
Mažiau pašalpų – mažiau darbo rankų
Šiauliuose trečdaliu sumažėjo pašalpų gavėjų skaičius, planuojama sutaupyti apie 850 tūkstančių eurų. Kartu mažėja ir už pašalpas dirbti ateinančių žmonių – brigadose jų perpus mažiau negu pernai.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Sutaupo, išleidžia
2013 metais Šiauliuose buvo 5 103 pašalpų gavėjai. Jiems sumokėta suma siekė 3,8 milijono eurų.
2014 metais Savivaldybė iš valstybės perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją. Jas išdalijo 30 procentų mažiau šiauliečių – 3 684 žmonėms atiteko 2,4 milijono eurų. Sutaupyta per 900 tūkstančių eurų.
Šiemet Savivaldybė socialines pašalpas skyrė 2 828 gyventojams. Jiems per dešimt mėnesių sumokėta beveik 1,5 milijono eurų. Ši suma kone trečdaliu mažesnė nei pernykštė. Planuojama sutaupyti 850 tūkstančių eurų valstybės socialinėms pašalpoms skirtų lėšų.
Sutaupytus pinigus Savivaldybė gali naudoti savo nuožiūra. Taryba šiemet jau išdalijo per 345 tūkstančius eurų.
Praėjusiame Tarybos posėdyje didžiausia suma – 130 tūkstančių eurų – atiteko vaikų išlaikymui ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kitą dalį lėšų išskirstė VšĮ Motinos Teresės šeimų namams, Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikai, keturiems vaikų dienos centrams. Už sutaupytas lėšas bus įkurtas labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ padalinys.
Pašalpą mažina po metų
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė sako, kad pašalpininkų mažėja, nes keliskart didėjo minimalus mėnesio atlyginimas, mažėja nedarbas, dėl emigracijos tirpsta šiauliečių skaičius.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2013 metais, numato, kad maksimalaus dydžio – 350 litų (102 eurų) – pašalpą žmonės gali gauti ne trejus metus, kaip buvo iki tol, o ne ilgiau nei metus.
Nuo 12 mėnesių pašalpa mažinama 20 procentų, po 24 mėnesių – 30 procentų, 36 mėnesių – 40 procentų. Penktus metus maksimali socialinė pašalpa braukiama perpus. Po penkerių metų atimama ir mokama tik už nepilnamečius vaikus. Dėl to socialinės pašalpos tapo nebe tokios patrauklios.
Gyventojams socialinė parama gali būti nebeskiriama, jei banko sąskaitos dydis viršys 1 530 eurų. Tokių atvejų pasitaiko dažnai.
„Būna, kad žmonės paveldi arba jiems atsiunčia užsienyje dirbantys giminaičiai. Jei žmogus sąskaitoje turi daugiau nei 1 530 eurų, vadinasi, jis gali susimokėti už buto nuomą, komunalinius mokesčius“, – sako V. Rimšienė.
Ji pripažino, kad pašalpininko banko sąskaitos dydžio neįmanoma patikrinti. Išrašo reikalauti negali, nes jis kainuoja. Duomenis pateikti gali tik Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi gyventojo pajamų ir turto deklaraciją.
Kruopščiau tikrina
Specialistės teigimu, pastaraisiais metais buvo priimti trys papildomi darbuotojai, tikrinantys socialinės paramos gavėjus. Dažniau apie nesąžiningus pašalpininkus praneša ir gyventojai. Neseniai specialistai, sureagavę į vieną pranešimą, patikrino šiauliečių šeimos buities sąlygas. Rado puikiai įrengtą būstą ir prabangų automobilį. Šeima neteko socialinių pašalpų ir kompensacijų.
„Ruošiame dokumentus teismui, – V. Rimšienė pakėlė dokumentų pluoštą. – Šeima, iš kurios buvo atimta socialinė parama, ketina kreiptis į teismą.“
Specialistė sako, kad sugriežtėjo ir bausmės. Pavyzdžiui, pašalpa gali būti atimta ir mokama tik už nepilnamečius vaikus, jei savivaldybės darbuotojas, tikrinantis pašalpininko buities sąlygas, jo kelis kartus neranda namie. Tas pats gresia, jei žmonės pateikia neteisingą informaciją apie šeimos sudėtį, dirba nelegaliai ar turi skolų už būsto šildymą.
Darbo rankų poreikis didelis
Pašalpų netenka ir visuomenei naudingos veiklos atsisakę žmonės. Socialinės pašalpos gavėjai per mėnesį gali dirbti ne ilgiau nei 40 valandų, per dieną – iki 4 valandų.
Šiauliuose gyventojai, gaunantys iki 50 eurų, privalo atidirbti 10 valandų per mėnesį, nuo 50 iki 100 eurų – 20 valandų. Socialinės pašalpos, kurios dydis viršija 100 eurų, gavėjai visuomenei naudinga veikla užsiimti privalo 30 valandų per mėnesį.
Miesto savivaldybės Švietimo centras organizuoja visuomenei naudingą veiklą: dvi brigados tvarko miestą, likusieji dirba švietimo ir kitose Savivaldybės įstaigose, seniūnijose. Čia jie gali tvarkyti aplinką, prižiūrėti želdinius, organizuoti renginius.
Švietimo centro Visuomenei naudingos veiklos organizavimo skyriaus vadovas Aleksandras Steponavičius sako, kad šiuo metu mieste dirba apie 200 žmonių. Pernai tuo pačiu laiku jų buvo apie 400.
„Mokyklos teiraujasi, nori darbininkų, bet negalime siųsti tiek, kiek prašo. Galbūt bus įsteigta trečia miesto tvarkymo brigada, tada įstaigoms padėti siųsime dar mažiau gyventojų“, – situaciją aiškino A. Steponavičius.
Darbo prie stalo neturi
Visuomenei naudingos veiklos organizavimo skyriaus specialistė Skimantė Murauskienė sako, kad dalis pašalpų gavėjų atsisako privalomo darbo. Pavyzdžiui, šių metų pirmą pusmetį Švietimo centre nebepasirodė 150 čia siųstų šiauliečių. Neįgalių ar atleistų dėl ligos – 80.
Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarkos aprašą nuo visuomenei naudingos veiklos atleidžiami socialinės paramos gavėjai, jei jie yra pensinio amžiaus, laukiasi, augina mažamečius vaikus, nelankančius priešmokyklinio ugdymo įstaigos, slaugo ligonius.
Taip pat tie, kurie serga ir pateikia medicininės komisijos išvadą apie ligą. Dirbti nereikia ir neįgaliems, išskyrus tuos, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis.
Tačiau visuomenei naudingos veiklos atlikti vis dar atsiunčiami ir prastos sveikatos žmonės.
„Būna, kad žmogus ir su lazda, ir su ramentais ateina arba jį atveda giminaičiai, – pasakojo S. Murauskienė. – Jei žmogus turi 50 procentų darbingumą, jis gali dirbti sėdimą darbą. Jam darbo mes negalime surasti, nes pas mus dominuoja fizinis darbas. Reikia, kad jis lapus grėbtų, o ne prie stalo sėdėtų. Esu skambinusi gydytojams, prašiau, kad išduotų žmogui pažymą.“
Ji informavo, kad Visuomenei naudingos veiklos organizavimo skyrius žmones nuo darbo gali atleisti trims mėnesiams. Vėliau jie turi grįžti. Vėl atleidžiami, jei serga ar turi nedarbingumą patvirtinančią gydytojo pažymą. Taip dalis šiauliečių pirmyn ir atgal vaikšto nuo 2013 metų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DARBAS: Šiuo metu Šiauliuose visuomenei naudingą veiklą atlieka apie du šimtus socialinių pašalpų gavėjų – pernai tuo pačiu metu jų buvo kone keturi šimtai.
KONTROLĖ: Šiaulių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė sako, kad pašalpų gavėjų skaičius mažėja.
TVARKA: Švietimo centro Visuomenei naudingos veiklos organizavimo skyriaus vadovo Aleksandro Steponavičiaus teigimu, tirpstantis pašalpininkų skaičius mažina miesto tvarkytojų būrį – jau dabar švietimo įstaigoms nepakanka siunčiamų darbininkų.