Naujausios
Megztos gėlės žydi ištisus metus
Kiaunoriuose (Kelmės rajonas) gyvenančios Nijolės Maselskienės namuose daugybė gėlių: ir gyvų, ir pačios numegztų, džiuginančių akis ištisus metus. Megzti gėles moteris pradėjo gimtadienio proga dovanų gavusi rankdarbių knygą.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Prireikė užsispyrimo bei kantrybės
Bronislava Viliušienė, „Nertos gėlės“. Nuo šios, gimtadienio proga dovanų gautos knygos, prasidėjo kiaunoriškės Nijolės Maselskienės pirmieji bandymai ir pačiai nusinerti nors žiedą.
Moteris tvirtina, jog prireikė užsispyrimo, kantrybės, kol sumanymą pavyko įgyvendinti.
„Užsimaniau nusinerti lelijų. Neriu, neriu, o ne tokios, kokių norėčiau, ir gana“, – šypsosi moteris.
N. Maselskienės namuose dabar – ne viena vaza su jos pačios nertomis gėlėmis. Neužmirštuolės, alyvų šakelės, rožės iš tolo atrodo, kaip gyvos. Nertų gėlių moteris yra padovanojusi savo mamai, dukrai.
Ant vienos šakos – 1200 nertų žiedų
Pasak kiaunoriškės, nerti gėles užtrunka labai ilgai, po kelis mėnesius.
Be to, neužtenka vien tik mokėti nerti. „Vos ne kalvis turi būti. Reikia turėti ir vielų, ir replių. Ne sykį, kol šakelę sukomponavau, sutvirtinau, ir rankas susibadžiau“, – sako Nijolė Maselskienė.
Pirmiausia moteris gėles nerti pradeda nuo žiedų. Prineria galybę, jei reikia, pagražina viduriukus. Pavyzdžiui, ant vienos alyvos šakelės reikia 50 žiedelių, o į puokštę sudedamos trys dvigubos šakos, iš viso – 1200 skirtingų atspalvių žiedelių.
„Skaičiavau ir stebėjausi, kad tiek daug. Neatrodo“, – šypsosi kiaunoriškė.
Kai žiedeliai nuneriami, moteris imasi kotelių. Plonas vielutes kruopščiai apvynioja siūlais. Reikia ir storos aliuminio vielos šakai.
Kai žiedai ant kotelių sulipdomi ir prie šakos pritvirtinami, N. Maselskienė imasi nerti lapelius. Taip nejučia ir prabėga koks mėnuo.
Vienai nertų gėlių puokštei reikia labai daug siūlų. Kadangi kiaunoriškė mezga ir virbalais, siūlų turi maišų maišus. Bet ne visi subtilioms puokštėms tinka. Dažniausiai pritrūksta reikiamų atspalvių, kad žiedai tikroviškai atrodytų. Tuomet ieško, prašo pažįstamų, artimųjų.
„Neriu, ir tiek“
Nijolei Maselskienei rankdarbiai nesvetimi.
Prieš septynerius metus, mirus vyrui, ramybės ieškojo mezgime, nėrime.
„Nemėgstu patrobiais valkiotis. Geriau imu virbalus arba vąšelį. Jei mezgu kokią suknelę, megztinį, kartu sugebu ir televizorių pažiūrėti ar knygą paskaityti. Kai narplioju gėles, joms vienoms visą dėmesį skiriu“, – pasakoja moteris.
Tačiau į savo sugebėjimą nerti gėles moteris tik ranka moja.
„Tiek ir tų sugebėjimų. Tas yra gudras, kas sugalvoja, o nužiūrėjus pakartoti daug išmonės, mano supratimu, nereikia. Tai ir aš – neriu, ir tiek, dėl savęs“, – sako.
Autorės nuotr.
KUKLUMAS: Kiaunoriuose gyvenanti Nijolė Maselskienė į savo sugebėjimą nerti gėles tik ranka moja. „Nei išgalvoju ką, tik pažiūrėjusi pakartoju. Neriu, ir tiek, dėl savęs“, – kuklinosi.
GĖLĖS: Nijolės Maselskienės namuose „žydi“ jos pačios nunertos neužmirštuolės, lelijos, rožės, alyvos.