Menininkė nutapė Dailės namus

Menininkė nutapė Dailės namus

Skirtingų ryškių spalvų šlepetės nuspalvintos tikslingai. Jos dera prie spalvotų menininkės Editos Sūdžiūtės Dailės namų sienų, kolonų, veidrodžio. Namai, o ne dailės studija ar mokykla – taip ji vadina šį rugsėjį atvertą kūrybinę erdvę. Namų dvasią kuria šviesa, gėlės, senoviški baldai su teigiama aura ir kambarį užpildanti džiazo muzika.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Kambaryje prijaukintos mūzos

Dailės namuose, kurių šeimininkė šlepsi apsiavusi ryškiaspalvėmis šlepetėmis, apgalvota kiekviena detalė. Geltoni puodeliai, iš kurių geriame arbatą, vaišių spalva bei forma – svarbūs potėpiai bendrame kambario vaizde.

E. Sūdžiūtė įsileidžia į naujus namus, kuriuos jau spėjo prisijaukinti. Kūrė juos visą vasarą – nuo koncepcijos iki remonto darbų viską darė pati. Rugsėjo pradžioje namai atvėrė duris ir jau priima svečius. Tiesa, durys dar nebaigtos – šalia jų, ant grindų, turėtų atsirasti nutapytas margas kilimas.

„Ši erdvė gimė, nes būtent dabar pasijutau subrendusi tai padaryti. Subrendau ne tik tokiam interjerui, bet ir dalytis savo pasauliu su kitais“, – kalba menininkė. Iki šiol Šiaulių dailės mokykloje mokiusi vaikus E. Sūdžiūtė tapyti ėmė mokyti ir suaugusiuosius.

„Namai, visų pirma, yra būsena, o ji kuriama. Atmosfera čia visiškai kitokia, negu mokykloje, kuri asocijuojasi su tiesiu disciplinos stuburu. Čia gera būti, jautiesi laisvai, jaukiai, aplinka gali įkvėpti, prijaukinti mūzas, padėti atsirasti kūrybiniams sumanymams“, – sako menininkė.

Interjeras turėjo būti pritaikytas ir jaukiai būti stilingoje aplinkoje, ir kūrybiniam darbui. Atėję vakare iš oficialios darbo aplinkos ar iš savo buto suaugusieji patenka į kitokį pasaulį. „Galbūt galiu sakyti – į mano pasaulį“, – patikslina Edita.

Erdvė – kaip paveikslas

Pamatas – pati erdvė. Tinkamos vietos dailininkė ieškojo ilgai – norėjo erdvios, jaukios, šviesios, nestandartinės. Atrado gimtadienio išvakarėse.

Tuščiose Architektų sąjungai priklausančiose patalpose 30 metų nebuvo darytas remontas. Įėjusi į šią erdvę E. Sūdžiūtė iškart pamatė viziją, kaip viskas bus: modernus, spalvotas pasaulis, derantis su daiktais, jau turinčiais savo istoriją.

Interjero spalvinė kompozicija sudaryta iš ryškių, grynųjų spalvų akcentų bei didelių šviesių baltų sienų, kurios neleidžia ryškumui dominuoti, slėgti ar vesti iš proto. Viskas subalansuota tam tikru santykiu, spalvas patalpoje paskirstant pasikartojimo principu. Abipus balkono durų atsiranda geltona: vienoje pusėje ji užima visą sienelę, kitoje – tik keli jos potėpiai. Kompoziciją užbaigia vienas iš dvidešimt vieno geltonų šviestuvų.

„Kūriau šią erdvę kaip paveikslą. Kaip tapome abstrakciją ir dėliojame spalvines dėmes, taip aš dėliojau kambarį“, – sako dailininkė.

Nestandartinis konstrukcijos elementas – keturios apvalios kolonos. Jos dekoruotos erdvėje pasikartojančių atspalvių abstrakcijomis. Ne atsitiktinai ant kolonos pateko ir raudonas potėpis – tai akcentas, kuris pakartoja prieškambario zoną sudarančią raudoną pertvarą. Sąšauką su kolonų vertikalėmis kuria tokio paties aukščio, akvarele tapytos žalsvos tulpės dėlionė.

Pirminėje vientisoje erdvėje sukurtos trys pertvaros, skiriančios pagrindinę erdvę nuo darbinių kambarėlių, juose laikomi buitiniai rakandai, dažai, paveikslai, molbertai, kiti daiktai.

Senoviški daiktai su gera energija

Detales E. Sūdžiūtė ėmė dėlioti išryškėjus pagrindiniam kambario vaizdui. Atsirado senovinis ąsotis su dubeniu, vazos, ant sienų – jos pačios tapyti paveikslai ir meninės senų daiktų fotografijos.

Po to prasidėjo baldų paieškos. „Neįsivaizdavau kanceliarinio stiliaus. Funkcionalumą derinau su vizualumu, jaukia estetika“, – pasirinkimą aiškina E. Sūdžiūtė.

Dailės namuose stovi iš Danijos parvežta 100 metų senumo kanapa, senovinis toršeras, kėdės, neįprastai žemas fotelis, raižytas stalelis – savitą formą, spalvą, faktūrą turintys daiktai. Kai kurioms senoviškoms kėdėms specialiai pervilkti gobelenai.

Menininkė susibičiuliavo su žmonėmis, kurie kreipia didelį dėmesį, kokią energiją senas daiktas spinduliuoja. Kai kuriuos baldus ji įsigijo būtent iš jų.

Prie interjero netikusias daiktų spalvas menininkė tiesiog perdažė. Taip atsirado kėdė tapybiškomis kojomis, iš rudo mėlynu tapęs stalelis su ornamentinėmis plytelėmis viduryje, raudonas spintelės šonas, mėlynas veidrodžio rėmas, sieninis laikrodis.

Balta žvakidė pakabinta ore – netradicinė vieta tradiciniam daiktui. Logiška būtų ją pakabinti, pavyzdžiui, virš stalo, tačiau Dailės namuose ji neturi pagrįsto vietos pasirinkimo kriterijaus.

„Iš detalių susidaro visuma“, – šypteli dailininkė.

Džiazas ir sezoniškos liepos

Grindys, nudažytos balta ir mėlyna spalvomis, patalpą dalija į dvi zonas: poilsio ir darbo. Vieno kampo norėjosi balto. Kėdei parinktas gobelenas su baltame fone pasikartojančiais spalviniais ploteliais – gėlėmis. Jų yra visame interjere.

Stalas pastatytas prie lango, todėl netrūksta šviesos skaityti bei rašyti. Šį stalą ypač mėgsta nemažai laiko čia praleidžiantis penkiametis sūnus. Čia kartais ruošia pamokas tapyti ateinančių mamų vaikai.

„Kompozicijos yra interjero detalės ir jaukumo elementai, kurie keičiasi pagal metų laiką, gėles. Rudenį dažnai renku pievų gėles, komponuoju puokštes“, – sako Edita. Ant palangės žydi pelargonijos.

Dieną kambaryje žaidžia saulė. Apšviesdama daiktus, kuria skirtingą nuotaiką. Vakare, uždegus žvakes, toršerą, užsižiebus lauko žibintams bulvare, kambarys atrodo kitaip.

„Čia visą laiką skamba džiazas. Nuo nuotaikos priklauso – kartais ramesnis, kartais pakeliantis tonusą“, – vardija jaukumo atributus E. Sūdžiūtė.

Kartais tyloje sėdėdama krėsle, atsidariusi balkono duris ji žiūri į liepas – iš pradžių į kvepiančias, vėliau į gelstančius jų lapus, dar vėliau – į plikas šakas, drėgmės lašiukus, kažkada jos apšarmos. „Tai irgi inspiracija kūrybai“, – priduria.

„Net pats beprotiškiausias projektas gali virsti realybe. Viskas priklauso nuo asmenybės. Man gyvenimas ir kūryba – nedaloma visuma, o ilgalaikė monotonija – didžiulis priešas“, – patikina E. Sūdžiūtė. Ateityje menininkė norėtų šioje erdvėje prisiliesti prie kitų meno formų ir taip praplėsti veiklos pobūdį.

Editos SŪDŽIŪTĖS nuotr.

KŪRĖJA: Dailės namus sukūrusi menininkė Edita Sūdžiūtė prisipažįsta subrendusi ne tik tokiam interjerui, bet ir dalytis savo pasauliu su kitais – čia ėmė mokyti suaugusiuosius tapyti.

ŠVIESA: Šviesa kuria gerą nuotaiką bei jaukumą, šildo erdvę.

KOMPOZICIJOS: Ant balto stalo dažnai pamerktos gėlės, kuriami kambarį pagyvinantys natiurmortai, vaišių kompozicijos, ant baltos sienos kabo baltame fone akvarele tapytas augalų motyvas.

DETALĖS: Indai, kėdžių gobelenai, paveikslai bei kitos interjero detalės parinkti ne atsitiktinai – jie kartu kuria įkvepiančią Dailės namų aplinką.

DERMĖ: Dailės namų erdvėje dera ryškiaspalvės kolonos, akvarele tapytos žalsvos tulpės dėlionė, antikvariniai baldai, modernūs paveikslai.