Naujausios
Moteris kaime sugeba tvarkytis pati
13 melžiamų karvių, keturios telyčios, būrys paukščių, atnaujinti namai, kas kartą po Šlumpius vis pasklindantis kepamos duonos kvapas. Taip vienkiemyje netoli Junkilų gyvena Dalia Tolienė.
Prieš dešimtmetį likusi našlė, moteris nepalūžo. Atvirkščiai – kibo į darbus. Dabar, rodos, ji spėja pralenkti net laiką, o apie nuovargį nė neužsimena. Šlumpiškės mintys – viena kitą veja. Kai tik sutaupys pinigų, būtinai susitvarkys ir sodybos aplinką. Ant erdvios pievos iš akmenų išdėlios didelę saulę. Kad būtų dar šviesiau ir jai pačiai, ir į jos sodybą užsukusiems žmonėms.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
„Užtenka ir man, ir mano karvutėms“
Šlumpių kaimas, šonais besiremiantis į miškus, pilnas gyvybės. Dalios Tolienės sodyba jau nuo kelio į save atkreipia dėmesį.
Didžiulė, bemaž pusės hektaro nerudeniškai žaliuojanti užsėta veja, su išsiraizgiusių šakų, didžiulių ir mažesnių akmenų akcentais. Iki žemės nusvirusios obelys – skink neskynęs didžiulį derlių, vis yra ir yra obuolių.
Visai pamiškėje – dūminė pilka pirtelė, tik stogu nauju. Šalia besiganantis gal mėnesio belgų veislės veršelis. Kitoje pusėje, po aukštu tinklu, apsaugančiu nuo vanagų ir kitų dangaus plėšrūnų, po kurmiarausius, žolynus kapstosi baltaplunksnės broilerinės vištos. Moteris paukščių mėsai šiemet augino šešiasdešimt. Dar nemažai likę.
Karvių bandos nesimato. Piendavės ganosi tolėliau. Ganyklų, pievų – užtenka. Kaimynė išvažiavo į užsienį – paliko gabalą pievų, kita kaimynė leido atolą nuganyti. Brolis davė 13 hektarų ganyklą prie tolėliau esančio tvenkinio.
Dalia dėl atstumų nuo namų iki ganyklos nesijaudina. Kaip ir dėl viso kito. Sėda į mašiną – ir jau vietoje. Melžia aparatais. Karvės pieno duoda daug – per mėnesį šlumpiškė, pardavusi pieną, gauna apie tūkstantį eurų.
„Man užtenka, ir mano karvutėms. Dar ir pasitaupyti galiu. Po truputį ir sudėjau 50 tūkstančių litų trobos atnaujinimui“,– sakė D. Tolienė, su laimingo žmogaus šypsena žiūrėdama į iš pagrindų – tiek išore, tiek ir vidumi – pasikeitusius savo namus.
Dalia turi sveikatos, bet karvių bandos nebedidins dėl labai paprastos priežasties – nebeturi kur gyvulių laikyti. Pilni tvartai. Pernai dvi mėsines telyčias teko net daržinėje per žiemą laikyti.
Taupė kelerius metus
Namų atnaujinimui D. Tolienė taupė kelerius metus, vis atidėdama litą prie lito iš gautų pajamų už gyvulius, parduotą pieną. Norėjo gyventi patogiai.
Pareina iš tvarto ar ganyklos visa sukaitusi, suprakaitavusi, juk pirties nesikurs. O kitur nusiprausti ir nebuvo galimybės. Pusseserės vyras įrengė vonią, tualetą. Nereikėjo poniai Daliai dėl nieko rūpintis – visas medžiagas pats nupirko, suvežė.
Dirbo labai greitai ir gerai. Maždaug per mėnesį namas iš pagrindų pasikeitė dideliam šeimininkės džiaugsmui. Dar ir plotą pastato padidino, pristatė terasą.
Dalia Tolienė sakė, jog jau atidavė visas skolas iki cento, todėl viskas, ką uždirba byra į jos vienos aruodą. Kai nemažai pribirs, šlumpiškė tvarkys aplinką.
Pirmiausia akmenukais apdengs didelį rūsį, prisodins visžalių, mažai priežiūros reikalaujančių, bet gražiai atrodančių augalų. Iš akmenų išdėlios didelę saulę su ilgais spinduliais. Moteriai labai patinka akmenys ir jų tvirtumas. Dar savo miške yra nužiūrėjusi išsiraizgiusių šakų. Joms irgi yra numačiusi pievelėje vietą.
Kibo į darbus
Dalia Tolienė prieš dešimtmetį liko našlė, bet nepalūžo.
„Su vyru gyvendama tiek visko neturėjau, kiek dabar turiu. Visai kitaip gyvenu, nors ir be vyriškos rankos susitvarkau ūkį. Tiesa, padeda Želviuose gyvenantis brolis. Jis turi technikos, man atpuola rūpestis dėl šieno. Bet visur kitur – tik aš pati. Nei man jau taip sunku, nei ką“, – pasakojo.
Moters darbo diena prasideda penktą ryto. Ne juokas vienai apeiti ėdesio ir dėmesio reikalaujančius gyvulius, paukščius, šunis ir kitą gyvybę.
Vaikai – jau tik svečiai savo buvusiuose namuose. Sūnus Dovydas gyvena ir dirba Londone, retai apsilanko. Dukra Andžela įsikūrusi ne taip ir toli – Kražių pusėje, Pagiuose, su draugu ūkininkauja, dar ir parduotuvėje Petrališkėje dirba.
Būtų smagu, Dalia neabejoja, kad sodyboje gyventų daugiau žmonių. Moteris labai laukia anūkų. Pasistatė sūpynes, bet nėra kas jose supasi.
Dvejus metus, taip jau atsitiko, pas D. Tolienę augo jos dukterėčios berniukas. Buvo ir linksma, ir sunku. Labiau linksma negu sunku su tokiu mažu žmogeliu pasaulį ir jai pačiai tarytum iš naujo atrasti.
Šlumpiai kvepia duona
Dalia Tolienė – ir duonos kepėja, išmokusi šio amato iš savo mamos.
Šlumpiškės kepama žemaitiška duona su lašinukais pripažinta tautinio paveldo produktu. Dalia duoną kepa ir Junkilų bendruomenės namuose. Talpiame duonkubilyje gali užmaišyti iki 30 mažų kepaliukų arba penkis-šešis didelis kepalus.
„Neperku pirktinės duonos. Užsimanau – ir išsikepu. Taip esu įpratusi“, – šypsojosi moteris.
Užsimaniusi Dalia Tolienė spėja nulėkti ir pagrybauti, prisirinkti žiemai uogų ar užsiraugti gardžios giros. Moteriai, kuri į savo širdį neįsileido liūdesio, nevilties, darbai tirpsta rankose.
Dalia Tolienė dažnai šypsosi, nes gyvenimas, nepaisant visokiausių išbandymų, pasak šlumpiškės, yra gražus. Tik reikia pasistengti gražiai jį nugyventi.
Autorės nuotr.
APLINKA: Dalios Tolienės svajonė – ateityje susitvarkyti aplinką, ant didžiulės vejos iš akmenukų išdėlioti saulę.
NAMAI: Dalia Tolienė taupė ne vienerius metus, kol pagaliau pagal savo norus susitvarkė gyvenamąjį namą.
AKMUO: D. Tolienės sodyboje gausu akmeninių akcentų ir didelių akmenų.
PATOGUMAI: Sunkiai dirbanti moteris namuose įsirengė visus patogumus:vonią, tualetą, elektrinį šildymą.
SŪPYNĖS: „Labai norėčiau, kad šiose sūpynėse kuo greičiau galėtų suptis anūkai“, – sakė D. Tolienė. Jos sūnui – 23, dukrai – 21 metai.
PRAEITIS: Atnaujintoje sodyboje gausu senoviškų daiktų.