Naujausios
Muzikanto sodyboje sparnais moja malūnas
Nikančiuose (Šiaulių rajone) šaltkalvis ir muzikantas Kęstutis Samalionis savo sodyboje pasistatė malūną. Ne miltams malti, o dėl grožio ir kad būtų kur su draugais pasėdėti.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Nepavyko nupiešti, todėl statė
K. Samalionio sodybą surandame be vargo, nes jos kieme stovinčio dailaus malūno su sparnais, langeliais ir maža trispalve negalima nepastebėti.
„Iš pradžių norėjau nupiešti malūną ant šiferiu apkaltos pašiūrės sienos, bet nepavyko. Kadangi nemokėjau nupiešti, nusprendžiau pastatyti“, – šypsodamasis pasakoja Kęstutis.
Šeimininkas praveria malūno duris ir pakviečia užeiti. Viduje židinyje spragsi ugnis, stovi stalas ir du suolai.
Ir malūnas, ir židinys sumeistrauti Kęstučio rankomis. Virš stalo kabanti lempa – taip pat K. Samalionio rankų darbas. Ji pagaminta iš medžio šakos, grandinės ir senos žvakidės.
Paklaustas, kaip pavyko pastatyti tokį nemažą malūną-pavėsinę, K. Samalionis nusijuokia: „Lengviau padaryti, negu papasakoti“. Anksčiau niekada nebuvo statęs nieko panašaus. Darė taip, kaip atrodė, kad reikia. Mokėsi iš savo klaidų, o kad nepristigtų jėgų ir noro užbaigti darbą, ant statomo malūno sienų užsirašė: „Darbas, grožis, sveikata.“
Prireikė ir draugų pagalbos. Elektrikas patarė, ką daryti, kad suktųsi malūno sparnai. Elektra varomą mechanizmą užkelti į palubę padėjo kaimynas. Malūno „kepurę“ meistravo kartu su bendradarbiu.
K. Samalionis įjungia variklį. Pasigirsta garsus zvimbimas, už lango matyti, kaip sukasi sparnai.
Išradingai kuria grožį
Baigęs statybas, Kęstutis pradėjo sukti galvą, kaip savo malūną padaryti jaukesnį. Nusprendė pasimūryti židinį. Rado metalinį rėmą, ant jo uždėjo nedegią plokštę, ant jos iš plytų sumūrijo židinį.
„Pažįstami aiškino, kad netrauks, stebėjosi, kaip aš čia pats židinį mūrysiu, bet viskas pasisekė“, – savo kūriniu džiaugiasi muzikantas.
Kęstutis apgailestauja tik dėl to, kad taip ilgai, daugiau kaip dvejus metus, statytame malūne nedažnai tenka pasėdėti su draugais ir giminaičiais: „Darbų vasarą nemažai būna. Dar pagroju tai šen, tai ten. Taip ir nebelieka laiko.“
K. Samalionis sako, kad jam, užaugusiam prie Tytuvėnų ežerų (Kelmės r.), visada norėjosi gyventi apsuptam gražios aplinkos, todėl ir paveldėtoje sodyboje Nikančiuose stengiasi kurti grožį.
Ūkinio pastato sienas papuošė medinėmis kaladėlėmis. Ant pašiūrės sienos nupiešė medžių ir upeliuką, malkinės sieną apkalė spalvingos skardinės stogo dangos likučiais. Gale sklypo prie tvenkinuko stovi pirtelė, netoliese – pavėsinė, dar keletas įdomių statinių, kurių paskirtis daugiau puošti, nei praktinė.
„Kai vienas gyveni, visko prisigalvoji“, – aprodydamas sodybą sako Kęstutis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MALŪNAS: Kęstučio Samalionio pastatytas malūnas moja sparnais, bet grūdų nemala. Tai – pavėsinė.
LEMPA: Malūno palubėje kabanti lempa – taip pat Kęstučio sumeistrauta.
INTERJERAS: Prie židinio stovi būgno formos metalinė dėžė. Ji atstoja spintelę.
TERAPIJA: „Darbas, grožis, sveikata“ – šiuos žodžius ant malūno sienos K. Samalionis užsirašė, kad nepristigtų jėgų ir noro pabaigti pradėtą darbą.
GYVATĖ: Pieva „šliaužia“ medinė gyvatė. Tokių sodybą puošiančių elementų – ne vienas.
MUZIKANTAS: Kęstutis Samalionis Šiauliuose dirba šaltkalviu, o laisvalaikiu groja net keliais instrumentais ir puoselėja sodybą.