
Naujausios
Naujieji verslo ženklai: sugrįžimai ir įvairovė
Vyriausybė ketina sudaryti fondą numatytoms šalies regionų verslo kryptims paremti. Jų proveržis turėtų įvykti apie 2020 metus.
Šiaulių regione dominuotų išmanioji gamyba.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Išmaniosios gamybos regionas
Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre surengtame rajono vadovų bei verslininkų susitikime verslininkai supažindinti su Vyriausybės ketinimais remti numatytas regionų verslo kryptis.
Verslininkai pakviesti pateikti numatytų sričių vystymo idėjų ir savo indėliu prisidėti prie regiono verslo išjudinimo bei plėtojimo.
Šiaulių apskritis turėtų tapti išmaniosios gamybos regionu. Čia galėtų dominuoti septynios specializacijos kryptys. Akcentuota baldų ir medienos, plastiko, metalo, dviračių gamyba, kasyba ir statybinių medžiagų gamyba, žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas, logistika, finansų inžinerija.
Kelmės rajone prioritetinės kryptys galėtų būti baldų ir medienos gamyba, kasyba ir statybinių medžiagų gamyba, žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas bei logistika.
Iš medžio – pirtys ir jurtos
Apie šiandieninę rajonui ir regionui numatytų verslo krypčių situaciją ir apie tai, ar tikrai galima tikėtis jų proveržio 2020 metais, kalbamės su Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro direktore Vilija VIRBICKE:
– Medienos apdirbimas ir medžio gaminiai Kelmės rajono verslininkams, matyt, yra arčiausiai širdies ir arčiausiai galimybių. Tačiau, kad rajone atsirastų kokia nors didelė, daug darbo vietų sukurianti įmonė, ko gero, neverta tikėtis?
– Sunku prognozuoti ateitį. Tačiau šiuo metu su medžio apdirbimu ir gamyba susijusių įmonėlių ir individualia veikla užsiimančių verslininkų – gana daug. Vien baldų gamintojų rajone rastųsi apie dešimt. Gaminami lauko, karkasiniai, virtuvės ir miegamojo baldai. Smulkių įmonėlių privalumas, kad jų gaminiai – vienetiniai, galintys tobulai atitikti kliento poreikius.
Lentpjūvių rajone taip pat yra nemažai. Puiku tai, kad jų savininkai sukuria darbo vietų kaimuose, kur ypač trūksta darbo. Tačiau tų darbo vietų labai nedaug. Geriausiu atveju – penkios. Apskritai rajone yra apie trys šimtai įmonių, kuriose dirba tik iki penkių žmonių.
Bet yra ir tvirtai į medžio apdirbimą įsikibusių įmonių. Įsikibo tos, kurios savo gaminius veža į užsienį. Pavyzdžiui, „Kelmolis“ iš medžio gamina kubilus maudynėms, apvaliąsias pirtis. Jas mielai perka austrai, skandinavai ir kitų užsienio šalių vartotojai. Tai puikus pavyzdys, kaip viena verslo rūšis kuria kitą. „Kelmolis“ pradėjo nuo ekologiškų aliejinių medžio dažų gamybos. Po to išplėtė verslą – patys pradėjo gaminti ir medžio kubilus bei statinius.
Į Kelmės rajoną ketina atsikraustyti klaipėdietis, kuris čia mato dideles galimybes savo verslui. Jis stato jurtas.
Atsiranda jaunų drąsių verslininkų, kurie, užsienyje užsidirbę pinigų, ketina statyti karkasinius namukus ir vežti juos į Švediją.
Tikisi, jog išlįs iš pogrindžio
– Kaip prioritetinė šaka planuojama žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas. Ūkininkų, kurie augina javus, daržoves ir įsidrąsina auginti netradicines kultūras, rajone gana daug. Tačiau perdirbimo įmonės – pavienės. Stambesnis ir žinomesnis tik Algimanto Vaupšo daržovių perdirbimo cechas.
– Puikus ir kitas pavyzdys: užventiškis verslininkas ir ūkininkas Ričardas Petrikas įkūrė dedeklių vištų fermą. Vištas lesina savo ūkyje išaugintais grūdais. Verslo planas pasiteisino. Ekologiški kiaušiniai puikiai perkami. Verslininkas ketina statyti pašarų gamybos įmonę.
Ekologinę produkciją perdirba Budraičių kaimo bendruomenės cechelis. Mėsos gaminius rūko „Linolio“ įmonėlė Šaukėnų seniūnijoje. Yra pavienių sūrių, mėsos konservų gamintojų.
Ūkininkų šeima iš Pakražančio seniūnijos rengia projektą, nori įkurti sūrių gaminimo cechelį.
Kai bus pasiūlyta parama, smulkieji verslininkai, dabar prisidengiantys gamyba savo poreikiams, išlįs iš pogrindžio, legalizuosis.
Logistikos įmonėms trūksta darbuotojų
– Logistika Kelmės rajone taip pat numatoma kaip viena iš prioritetinių krypčių, nors šia veikla užsiimančių įmonių – tik kelios. Kaip joms sekasi?
– Stambesnės įmonės iš tiesų tik kelios: „Eglė“, „Dagtis“, „Sakera“, „Dadodera“, D. Mintautienės įmonė. Yra dar keletas, turinčių po vieną – du sunkvežimius. Kainos už pervežimus dabar labai „numuštos“. Tačiau tos įmonėlės išgyvena, išlieka. Stambesnės turi ketinimų statyti sandėlius.
Kaip vieną didžiausių problemų jos kelia vairuotojų trūkumą. Daugelis jų atsiveža iš Ukrainos. Kelmėje įsikūrusi net tarpininkų įmonė, kuri ieško vairuotojų Ukrainoje.
Kaimo turizmas siekia įvairovės
– Iki šiol Kelmės rajone labiausiai buvo akcentuojamas kaimo turizmas. Tačiau daugelis kaimo turizmo sodybų buvo tik pasilinksminimų ir pobūvių vieta. Gal dabar keičiasi tendencijos?
– Sodybų šeimininkai nuolat turi galvoti, ką originalesnio pasiūlyti poilsiautojams. Kai tai pasiūlo, žmonės atvažiuoja ne tik pasilinksminti, bet ir pailsėti. Antai Panūdžių kaime įsikūrusi kaimo turizmo sodyba poilsiautojus apgyvendina jurtose. Paklausa – labai didelė. Ketina plėsti poilsiavietę.
Bet sodybos šeimininkas galvoja ir apie papildomą verslo šaką. Pavyzdžiui, iš ežero dumblo gaminti trąšas ir netgi kremus, iš viso apie 30 rūšių produktų.
Grįžta iš užsienio ir didmiesčių
– Kelmės rajonas – vienas iš labiausiai dėl emigracijos „nukraujavusių“ šalies rajonų. Bet teko aprašyti ir ne vieną grįžimo istoriją. Gal tai jaučiama ir versle?
– Grįžtančių yra. Ir ne tik iš užsienio. Didmiesčių žmonės įvertina provincijos privalumus: pigesnį nekilnojamąjį turtą, pigesnę darbo jėgą. Vartotoją galima surasti ir didmiestyje, o gaminti ir gyventi labai patogu provincijoje. Štai šiandien į Verslo centrą buvo užsukusi dizainerė iš Vilniaus. Norėtų sugrįžti ir įkurti Kelmėje vienetinių drabužių siuvyklą.
Užsienyje dirbantys kelmiškiai taip pat investuoja į savo rajoną, čia registruoja įmones, nors kartais dirba užsienyje.
Autorės nuotr.
Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Vilija Virbickė sako, jog lietuviai pradeda įvertinti verslo galimybes provincijoje.
Algimanto Vaupšo daržovių perdirbimo cechas – didžiausia tokio pobūdžio įmonė Kelmės rajone.
Dabar namų gamybos varškės sūrį galima nuspirkti ir turguje. Viliamasi, jog gavę paramos, sūrių gamintojai galės įsteigti cechelius ir sukurti darbo vietų bei mokėti mokesčius į biudžetą.