Naujausios
Netinkamas genėjimas gali sunaikinti medį
Šiaulių miesto Kaštonų alėja tampa pūvančių medžių alėja. Vienas apleistas kaštonas, kuriam galėjo būti 120 metų, prieš kelias dienas išvirto. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Kęstutis Aukselis mano, jog tam įtakos turėjo netinkamai nugenėta kaštono šaka. Kas laukia kitų alėjos medžių?
Eglė MILINAVIČIŪTĖ
egle@skrastas.lt
„Šis medis buvo senas ir jau gerokai supuvęs, net apie 50 procentų, – apie nuvirtusį kaštoną sakė Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė. – Žinoma, prisidėjo ir gamtos faktoriai, bet jokių išskirtinių požymių jis neturėjo, dėl ko galėjo išvirsti.“
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Kęstutis Aukselis mano kitaip: „Taip, senas buvo kaštonas – net 120 metų. Bet problema ne čia. Šio kaštono viena stora šaka buvo ne taip nupjauta, pro ją vanduo bėgo į medį, todėl jis pradėjo pūti. Tokiu atveju medį gali užpulti ir visokios ligos.“ Jo žodžiais, galima priežastis, kad buvo nupjauta per stora šaka, apie 30 cm storio. Kad medis išsigydytų savo žaizdą, turi būti kertama tik iki 5 cm storio šakos.
K. Aukselis įsitikinęs, kad specialistai turi tinkamai prižiūrėti medžius, o ne darbininkai, kuriems stinga profesionalo žinių.
„Kaštonų alėjoje matau dar penkis rizikingai pūvančius medžius, tačiau nesakau, kad juos reikia iškirsti – juos reikia būtinai keisti, atsodinti naujais“, – sakė K. Aukselis.
Vyriausioji specialistė P. Lukošienė tikino, kad bus sudaroma komisija, kuri įvertins želdinių būklę. Ji priminė, kad plinta keršoji kaštoninė kandelė, dėl kurios nerekomenduojama želdinių atsodinti.
Keršoji kaštoninė kandelė Lietuvoje nuo 2002 metų paplito visoje šalyje. Kaštonų lapai nusėti rudos spalvos su šviesesniais krašteliais dėmėmis ("minomis"). Lapai džiūva ir krenta. Keršosios kandelės židiniuose rudenį kaštonai skleidžia naujus lapus, o tai labai nusilpnina augalus, jie blogiau žiemoja, prasideda pavienių šakų džiūvimas, medienos puvimas. Tokie medžiai nusilpsta ir palaipsniui pradeda džiūti.
Tačiau Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas K. Aukselis tikina, kad Lenkijoje ir Vokietijoje taip pat yra keršoji kaštoninė kandelė, bet ten niekas pjūklais nemojuoja. Jo nuomone, medžiai, kurie išlieka po tokių ligų, tampa atsparesni ir stipresni prieš kitas ligas.
Jono TAMULIO nuotr.
SITUACIJA: Kaštonų alėjoje nuvirtusio kaštono pėdsakai.
APLAIDUMAS: Dėl netinkamo genėjimo medžiai gali pradėti pūti.
PROBLEMA: Komisija dar tik svarstys, kaip spręsti Kaštonų alėjos medžių likimą.