Naujausios
Niekam neskolingi ir neįsipareigoję ūkininkai miega ramiai
Laplėgių kaime (Pakražančio seniūnija, Kelmės rajonas) gyvenantys ir ūkininkaujantys Regina ir Algis Mockai labiausiai vertina ramybę. „Niekam nesame nei skolingi, nei įsipareigoję. Todėl ir dirbame, ir miegame ramiai“, – šypsojosi gyvulių bandą laikantys, pavyzdingai sodybą tvarkantys žmonės.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Savi savame krašte
Vaizdingame Laplėgių kaime, Pakražančio seniūnijos pakraštyje, įsikūrę Regina ir Algis Mockai toli nuo savo gimtinės nepabėgo. Abiejų tėviškės matomos nuo kalno – ir gretimas Adomaičių kaimas, kuriame gimė ir augo ponas Algis, ir link Kražių nusitiesusi Dailydiškė – ponios Reginos gimtieji namai.
„Galima sakyti, kad esame savame krašte“, – sakė laplėgiškiai.
Į Laplėgius šeima atsikėlė prieš ketvirtį amžiaus. Prieš tai trumpai pagyveno Kelmėje, bendrabutyje, vieno kambario bute. Tačiau kaimo žmonėms miestas netiko. Paprasčiausiai trūko vietos, gryno oro. „Nemokėjome ir nenorėjome ant asfalto gyventi“, – tvirtino.
Dabar ir patiems truputį keista matyti labai pasikeitusią sodybą. „Įsikraustėme į kolūkiui priklausiusį namą, kuriame iki mūsų gyvenę šeimininkai nelabai savo būstu rūpinosi. Neradome nė kambarių durų – buvo sukūrenę, ūkiniai pastatai buvo pradėti griauti. Piktžolės ant langų gulė. Labai daug darbo teko įdėti, kol namai buvo atstatyti, sutvarkyta aplinka“, – pasakojo Regina ir Algis Mockai.
Šeimininkai išsikasė keletą tvenkinukų, dalį įžuvino, kad po darbų galėtų pailsėti, pažvejoti. Didelę sodybos žolynų teritoriją pasidarė per sunku žoliapjove įveikti – įsigijo traktoriuką. Pasodino vaismedžių – atjaunino seną sodą.
Laplėgių kaime, kuriame gyvena ūkininkai, likusios vos devynios sodybos. „Mūsų namo numeris – devintas, paskutinis“, – sakė ponia Regina.
Didysis pagalbininkas – sūnus
Praėjus porai metų nuo atsikėlimo į Laplėgius, 1992 metais jauna šeima ėmėsi ūkininkauti. Pradėjo nuo dešimties hektarų nuomotos žemės. Iš kolūkio už pajus gavo traktorių, karvę, dar vieną nusipirko, ponios Reginos tėvai telyčaitę pridėjo.
„Buvau pasiruošęs rąstų namui, bet pardaviau ir už gautus pinigus dar technikos įsigijau. Mūsų krašto žemės – kalvotos, nelabai našios, iš grūdinių kultūrų sunkiai išgyvensi. Todėl nusprendėme auginti gyvulius, o technikos būtinai reikia pašarams paruošti“, – sakė ūkininkas.
Visi ūkio rūpesčiai ir atsakomybė teko Algiui Mockui. Gyvulius laikė visokiuose, kaip pats sako, „padanguose“. Tik vėliau iš nebeūkininkaujančios kaimynės nusipirko fermas. Regina Mockienė labiausiai rūpinosi namais ir augino dukras Ligitą ir Vaidą bei sūnų Algimantą.
„Labai greitai laikas bėga. Vaikai užaugo, jau ir anūkėliu galime džiaugtis, ir dar vieno greitai turėtume sulaukti“, – sakė.
Dukra Ligita jau sukūrė savo gyvenimą, toli nuo tėvų nepabėgo, gyvena prie Viduklės, Raseinių rajone, yra profesionali buhalterė. Vaida, įgijusi administratorės profesiją – Kaune, turi draugą, kuris mokosi būti ūkininku, net baigiamąjį darbą apie Mockų ūkį rašo. Vaikinas – vietinis, nuo Žalpių, kartu su Vaida nuo mokyklos suolo, vieną klasę lankė.
Jaunėlis Algimantas – didžiausias pagalbininkas prie ūkio. Devyniolikmetis kartu su tėvu dirba su traktoriumi, turi vairuotojo pažymėjimą. Šiuo metu vaikinas baigia Pakražančio gimnaziją, gyvena baigiamųjų egzaminų nuotaikomis. Algimantas greičiausiai studijuos agronomijos mokslus. „Galėtų būti geriau veterinarijos gydytojas, labiau mums praverstų“, – šypsojosi mama. Tačiau tėvai Algimantui palieka pasirinkimo teisę.
Susitvarko patys
Mockų ūkis – 57 raguočiai. Gyvuliai ganosi keturiose vietose: atskirai geltonose pienėse paskendusią pievą rupšnoja penkiolika melžiamų karvių, žindenių, bulių ir veršelių.
„Tokio dydžio ūkis – kaip tik susitvarkyti patiems. Esame nusprendę nesamdyti žmonių. Įpratome dieną pradėti pusę penkių ryto, o baigti tada, kai darbai pabaigti“, – pasakojo ūkininkai.
Ūkininkavimą lengvina tai, kad 88 hektarai pievų, ganyklų, dirbama žemė – aplinkui. Ūkininkai augina grūdinių kultūrų tiek, kiek reikia gyvuliams pašarui. Nuosavos žemės Mockai turi pusšimtį hektarų.
Ūkininkai laiko ir kiaulių, ir paukščių, sodina daržus. Valgo naminius kiaušinius, mėsą, pieno produktus, daržoves. Iš savo tvenkinukų prisigaudo žuvų: karpių, lynų, lydekų.
Regina ir Algis Mockai laikosi principo iš nieko ir niekada nesiskolinti, niekam neįsipareigoti. Todėl nėra prašę jokios Europos paramos, „nelindo“ į bankų kišenes. Verčiau pataupo.
Ūkininkai turi įvairių planų, tačiau juokaudami sako, jog gyvenimas per trumpas viskam įgyvendinti.
Autorės nuotr.
POŽIŪRIS: Ūkininkai Regina ir Algis Mockai su sūnumi Algimantu visus darbus ūkyje nudirba savo jėgomis.
BANDA: Mockų bandoje – 57 raguočiai, tarp kurių yra melžiamų karvių, prieauglio.
SODYBA: Sodybą šeimininkai įsirengė pagal savo norus, kad patiems gyventi būtų jauku ir patogu. Prieš keletą metų Mockų vienkiemis buvo pripažintas gražiausiai tvarkomu Pakražančio seniūnijoje, dalyvavo rajoniniame konkurse.
ATEITIS: Ūkininkai ateityje ketina atstatyti, sutvarkyti seną fermą.