Naujausios
Noksta pirmosios braškės
Kelmės rajone, Pikelių kaime, ne vienerius metus braškes auginantys Ingrida Lenciutė ir Feliksas Banys džiaugėsi gausiai žydinčiais kerais, bet tvirtino, jog šviežio derliaus reiks palaukti dar mažiausiai savaitę.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Po braškyną – keliais
24 braškyno aruose šeimininkai augina įvairių veislių braškes: ir ankstyvas, ir vėlyvesnes, derančias liepos pabaigoje. Daugiausia – 'Honey' veislės – labai derlingų, atsparių šalčiams, mažai jautrių lapų ligoms ir uogų puviniui braškių.
Pirmojo derliaus Pikeliuose gyvenantys Ingrida Lenciutė ir Feliksas Banys tikisi maždaug po savaitės. Dalį braškių šeimininkai uždengia plėvele, kad greičiau prinoktų.
„Dabar didžiausias mūsų darbas – po kiekvienu braškių kereliu paskleisti šiaudų, kad uogos nebūtų žemėtos, purvinos. Kas pirks nešvarias braškes? Ežios ilgis – 110 metrų. Maždaug per valandą ir nueiname keliais. Tokia jau braškininkų dalia“, – šypsojosi braškyno šeimininkai.
Nedidelius presus į braškių lauką F. Banys suveža traktoriumi, išdėlioja tam tikrais atstumais. Paskleisti šiaudai trukdo želti piktžolėms, nors nuo ravėjimo neapsaugo. Rudeniui artėjant, išlenda ir usnių, ir balandų, ir viena kita žliūgė.
Šeimininkai pasakojo, jog yra bandę po braškėmis kloti juodą plėvelę, bet toks būdas nepasiteisino. „Sudėtinga nuo piktžolių braškių tarpueilius gelbėti: nei išravėti, nei išfrezuoti. Nebent chemikalais naikinti. Bet mes taip niekuomet nesielgėme ir nežadame elgtis. Geriausia trąša yra vanduo“, – tvirtino jie.
Braškių augintojai patarė jokiu būdu braškių neapdėti žalia žole. Nuo žolės braškės pradeda pūti, po žolės apačia greitai įsitaiso kenkėjai.
Priklausomybė nuo gamtos
Daugiausia savo užaugintomis braškėmis pikeliškiai prekiauja Kelmės turguje.
Gerais metais, braškių augintojų teigimu, už nelengvą triūsą galima gauti neprastą atlygį. Bet metai ne visuomet būna geri. Braškėms netinka nei per didelė drėgmė, nei sausra, žiedus kanda šalnos. Geriausiai braškės auga ir dera molingoje dirvoje.
„Užpernai, pamenu, taip džiovino, kad braškės paliko kaip razinos, lietaus negavusios. Bet yra pasitaikę ir tokių sezonų, kad dėl liūčių nebebuvo nė ko skinti – uogos paprasčiausiai supuvo“, – prisiminė F. Banys.
Gaila įdirbio
Bet yra ir kitokių trukdžių. Feliksas Banys skaičiavo, jog kilogramo braškių savikaina – kiek daugiau negu euras, augintojui nuo kilogramo lieka apie 30 euro centų. Perpardavinėtojai už lenkiškų braškių kilogramą pernai mokėjo po 1,75 zloto, o pardavinėjo Lietuvoje po 5 litus.
„Iš mūsų, braškių augintojų, kartais tie perpardavinėtojai pasišaipo, teigdami, kad daugiau uždirba nei ravėdami, nei uogas skindami. Teisybę sako, bet dabar jau nebegalime visko mesti, kai tiek daug darbo esame į savo braškynus įdėję“, – sakė pikeliškiai.
Braškių daigų šeimininkai yra pirkę iš daržininkystės ūkių, Šiaulių rajono ūkininko Rymanto Norkaus, ir patys prisidaugino. Daigai nepigūs, po 27 euro centus. Pernai mokėjo ir brangiau – po pusantro lito.
Dvidešimt arų apsodinti reikia apie 10 tūkstančių braškių daigų, atsižvelgiant į sodinimo būdą ir braškių veisles. Vienoje 110 metrų ežioje pikeliškiai yra susodinę apie 600 daigų.
Autorės nuotr.
ŠIAUDAI: Feliksas Banys braškėms klojo šiaudų „patalą“, kad mažiau želtų, ir prisirpusios uogos būtų švarios.
ŪKIS: Ingrida Lenciutė ir Feliksas Banys braškes augina ne vienerius metus. Pikeliškiai dar laiko ir karvę, būrį paukščių, devynias šeimas bičių.
PRIEŽIŪRA: Tinkamai prižiūrimos braškės atsidėkoja geru derliumi. Šiųmetinių braškių pikeliškiai tikisi sulaukti maždaug po savaitės.