
Naujausios
Norvegai svarsto galimybę statyti fabriką Kelmėje
Praėjusią savaitę dvi dienas Kelmėje viešėjo verslininkai iš Norvegijos. Jie svarsto galimybę Kelmės rajone įkurti žuvų auginimo arba lašišų odų perdirbimo fabriką, todėl apžiūrėjo rajono verslininkų siūlomas parduoti gamybines bazes ir apie dešimt valstybės žemėje esančių komercinių sklypų.
Atlikę paskaičiavimus ir pasitarę su kitais akcininkais Norvegijos žuvų pramonės atstovai pažadėjo po mėnesio pranešti apie savo sprendimą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Privalumas – vandens telkiniai ir pigi darbo jėga
Galimybe Kelmės rajone investuoti susidomėję Norvegijos „Phil Nordic“ koncerno generalinis direktorius Ingvar A. Sporsem ir privačios tarpininkavimo įmonės ISP konsultantas Lars H. Bjornevik apžiūrėjo apie dešimt laisvų valstybinės žemės komercinių sklypų bei keletą gamybinių patalpų, kurias siūlo parduoti vietos verslininkai. Sklypai ir gamybinės patalpos siūlytos Kelmėje, Tytuvėnuose, šalia Kelmės esančiuose kaimuose.
Tarptautinis koncernas „Phil Nordic“ dirba keliose šalyse ir ne viename žemyne. Turi įmonių padalinių Azijoje.
Šiuo metu apie 50 milijonų eurų investuoja į projektą Afrikoje. Norvegus sudomino pigi darbo jėga. Jie ryžosi patys mokyti darbuotojus, parengtus juos įdarbinti.
Pigią darbo jėgą bei gausą vandens telkinių ir žemės sklypų koncerno atstovai laiko ir Kelmės privalumais.
„Surinkome labai daug informacijos. Turime ją išanalizuoti, atlikti paskaičiavimus, išsiaiškinti, kokio pelno būtų galima pasiekti investavus jūsų regione. Be to, būtina pasitarti su visais akcininkais. Tikėtina, jog galėsime jums padėti, matėme daug gerų, tinkamų sklypų“, – sakė Ingvar A. Sporsem, pažadėjęs tikslų atsakymą duoti maždaug po mėnesio.
Paskaičiavimus koncernas atlieka specialia kompiuterine programa. Belieka įvesti skaičius, o programa paskaičiuoja, kokio pelno galima tikėtis. Skaičių reikia nemažai – ne tik vidutinio ir minimalaus atlyginimo toje šalyje ar regione, bet ir upių parametrų, saulėtų dienų skaičiaus, vandens kokybės bei kitokios informacijos.
Paprastai prieš investuojant pirmiausia atliekama galimybių studija, tik po to investuojama.
Koncerno „Phil Nordic“ atstovai buvo susitikę ir su Klaipėdos miesto vadovais, kurie siūlė investuoti jų apskrityje. Ką pasirinks norvegai – neaišku. Lietuvoje jie investuotų pirmą kartą. Todėl yra atsargūs. Svečiai ketino aplankyti „Norvelitos“ bendrovę kaimyniniame Raseinių rajone, tačiau planai žlugo, nes bendrovėje kilo gaisras.
Uždaras žuvų auginimo ciklas
Koncerną „Phil Nordic“ sudaro penkios įmonės. Jos užsiima žuvų auginimu ir dar keliomis su šiuo verslu susijusiomis veiklomis. Koncerno įmonėse gaminami didžiuliai rezervuarai lašišoms bei kitoms žuvims auginti. Jos užsiima ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimu bei gamyba: įrengia mini hidroeletrines, gamina saulės kolektorius. Atsinaujinančius energijos šaltinius naudoja ir žuvų auginimui bei kitiems koncerno poreikiams.
Kontroliuoja vandens kokybę. Jį paruošia taip, kad tiktų žuvų auginimui. Koncerno pagaminti vandens valymo įrenginiai naudojami aprūpinant geriamuoju vandeniu kai kurias Afrikos ir Azijos šalis.
Ypač daug susidomėjimo sulaukia koncerno sukurta naujovė vadinamieji žalieji nameliai. Tai dviaukštės įvairaus dydžio patalpos. Antrajame aukšte auginamos žuvys. Jų užterštas vanduo nuleidžiamas į pirmą aukštą. Jame auginamos salotos ir kiti augalai. Augalams žuvų auginimui panaudotas vanduo – puiki, ekologiška trąša. Nereikia jokių chemikalų.
Augalai išfiltruoja vandenį. Švarus jis vėl grįžta į žuvų rezervuarus.
Žalieji nameliai gali būti naudojami ir didelėse žuvų įmonėse, ir nedideliuose ūkiuose.
Įmonė turi ir savą laboratoriją. Visa, kas vyksta rezervuare, stebima kompiuterio monitoriuje. Jeigu pastebima nugaišusi žuvis, laboratorijoje ištiriama dėl ko ji nugaišo. Naikinamos ligos priežastys.
Išaugintos žuvys pateikiamos vartotojams. Dalis perdirbama. Žuvies atliekas koncernas veždavo į Daniją. Ten jos būdavo utilizuojamos. Tačiau utilizacija daug kainuodavo. Todėl nuspręsta perdirbti žuvų odas.
Estijoje ir Islandijoje įrengtos odos raugyklos. Oda išdirbama panaudojant specialius chemijos produktus, o kartais – tik natūralias medžiagas. Vienos žuvies odos išdirbimas atsieina apie 6 eurus. Tačiau ši naujovė labai paklausi tekstilės ir galanterijos pramonėje. Išdirbtos žuvies odos perka Amerikos, Italijos, Prancūzijos dizaineriai. Jie siuva ekskliuzyvinius, aukštosios mados, gamtai draugiškus gaminius: drabužius, rankinukus ir kita.
Ypač pageidaujama ekologiška oda. Tai labai brangūs gaminiai. Moteriškas sijonėlis iš žuvies odos gali kainuoti per tūkstantį eurų.
Žuvų oda naudojama ir maisto pramonėje. Pavyzdžiui, Tailande iš žuvų odų gaminami traškučiai.
Jeigu apsispręs vykdyti savo veiklą Kelmės rajone, koncerno atstovas tvirtino, jog tai galėtų būti žuvies fabrikas, kuriame vyksta uždaras ratas – nuo rezervuaro, kur auginama žuvis, iki vartotojo stalo. Arba galėtų būti atskiri įmonės padaliniai.
Kelmės rajono verslininkus domino, kiek kainuotų raugyklos pastatymas. Ingvar A. Sporsem tvirtino, jog raugykla su įranga kainuotų kelis milijonus eurų. „Prašom, kitą savaitę atvežame 60 tonų žuvų odos“, – juokavo svečias iš Norvegijos.
Jis pabrėžė, jog įmonei reikėtų daug kvalifikuotos darbo jėgos. Galbūt nesunku būtų jos rasti, nes nedarbo lygis Kelmėje labai aukštas – 13,1 procento.
Autorės nuotr.
Koncerno „Phil Nordic“ generaliniam direktoriui Ingvar A. Sporsem ir tarpininkavimo konsultantui Lars H. Bjornevik susikalbėti su kelmiškiais padėjo Savivaldybės Investicijų valdymo ir projektų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Samulytė. Norvegų kalbą ji išmoko prieš keletą metų intensyviuose kursuose, nes rengėsi dirbti Norvegijos įmonėje.