Nuo akmeninio Bario iki medinių padėkliukų ir kryžių

Nuo ak­me­ni­nio Ba­rio iki me­di­nių pa­dėk­liu­kų ir kry­žių

Lau­ga­lio kai­me (Kel­mės ra­jo­nas) gy­ve­nan­tis Bro­nius Kaz­laus­kas vi­są gy­ve­ni­mą bu­vo prie tech­ni­kos: dir­bo trak­to­riu­mi, va­do­va­vo re­mon­to dirb­tu­vėms. Ta­čiau, kaip pa­ts juo­kau­ja, „ant se­nat­vės“ su­ma­nė nu­veik­ti ką nors įdo­mes­nio.

Vy­riš­kis pa­ban­dė ta­šy­ti ak­me­nį – ak­me­ni­nis šuo Ba­ris sau­go so­dy­bos pa­vė­si­nę. Pas­ta­ruo­ju me­tu iš me­džio dro­žia įvai­rius pa­dėk­lus mais­tui ir kry­že­lius.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Ak­me­nį ta­šė dėl įdo­mu­mo

Dau­ge­lį sa­vo gy­ve­ni­mo me­tų lau­ga­liš­kis Bro­nius Kaz­laus­kas bu­vo to­lo­kai nuo ak­mens ta­šy­mo ar me­džio dro­ži­mo.

Dir­bo trak­to­riu­mi, vė­liau va­do­va­vo re­mon­to dirb­tu­vėms. Net­rū­ko ir na­muo­se ūkio dar­bų. Ne­be­lik­da­vo nei lai­ko, nei svei­ka­tos dar kuo nors už­siim­ti. Da­bar – tvir­ti­na – kas ki­ta. Ne­be­rei­kia kas ry­tą į val­diš­ką dar­bą ei­ti, bet ne­si­no­ri ir vel­tui die­nas leis­ti. Vi­sas ūkis – tik ka­čiu­kas ir šu­niu­kas, dar ke­lios viš­tos.

„Prieš ke­le­tą me­tų se­suo Ja­ni­na pa­siū­lė paį­vai­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mą – lan­ky­ti ak­men­ta­šių kur­sus Kel­mė­je. Nu­ta­riau pa­ban­dy­ti dėl įdo­mu­mo“, – sa­kė B. Kaz­laus­kas.

Kel­mė­je, ak­men­ta­šių dirb­tu­vė­se, lau­ga­liš­kis ak­me­nį ta­šė pa­de­da­mas tau­to­dai­li­nin­ko, me­no kū­rė­jo Val­do Ban­dzos su dar dviem vy­rais. Ne­nu­si­vy­lė. Pir­mą sy­kį prie sa­vi­tos me­džia­gos pri­si­lie­tęs, su­lau­kė pro­fe­sio­na­lo, iš ak­mens val­gan­čio duo­ną, pa­ta­ri­mų, pa­mo­ky­mų. Per kur­sus iš­ta­šė šu­ne­lį, ku­riam da­vė Ba­rio var­dą. „Iš pra­džių Ba­rį pa­tup­džiau ant laip­tų, kad sau­go­tų na­mus, da­bar – to­lė­liau so­dy­bo­je, prie sū­naus su­meist­rau­tos pa­vė­si­nės“, – juo­ka­vo. Šu­ne­liui iš­ta­šy­ti pra­de­dan­ty­sis meist­ras su­gai­šo ne vie­ną va­lan­dą, bet džiau­gė­si įdo­miai pra­leis­tu lai­ku.

Kur­sams pa­si­bai­gus, lau­ga­liš­kis dar iš ak­mens ta­šė įvai­rius su­ve­ny­rus, pa­vyz­džiui, ne­di­de­lius kry­že­lius ant pje­des­ta­lų.

Dro­ži­nius pirk­ti pa­si­ro­dė per bran­gu

Prieš po­rą me­tų Bro­nius Kaz­laus­kas vi­sai ne­ti­kė­tai su­si­do­mė­jo me­džio dro­žy­ba.

„Mar­ti no­rė­jo nu­si­pirk­ti me­di­nį pa­dėk­lą mais­tui su sky­riais, bet ne­ra­do nu­si­pirk­ti. Ar­tė­jo mar­čios gim­ta­die­nis, o man pa­si­tai­kė bū­ti Vi­duk­lė­je, gar­sio­jo­je kol­dū­nų šven­tė­je ir ten jos no­ri­mą pa­dėk­lą gau­ti. Nu­pir­kau ir pa­do­va­no­jau“, – sa­kė.

Vė­liau lau­ga­liš­kis pra­dė­jo svars­ty­ti, ar pa­čiam ne­pa­vyk­tų pa­na­šų daik­tą iš­drož­ti? Juo la­biau, kad dro­ži­niai nė­ra pi­gūs. Už di­de­lį pa­dėk­lą net iki 100 li­tų meist­rai pra­šė.

„Pa­ban­džiau ir vi­sai ne­pras­tai pa­vy­ko. Esu jau ne­ma­žai vi­so­kiau­sių pa­dėk­lų pri­dro­žęs. Ir me­di­nių šaukš­tų, sam­čių, ir len­te­lių, men­te­lių. Net ne­di­de­lius kry­že­lius, tin­ka­mus ka­bin­ti ant sie­nos, iš­dro­žiu su nu­kry­žiuo­tuo­ju“, – pa­sa­ko­jo B. Kaz­laus­kas.

Lau­ga­liš­kiui tin­ka uo­sio, obels, net mal­ki­nė me­die­na. Gra­žios sod­rios spal­vos bū­na dro­ži­niai iš ąžuo­lo.

Se­ne­lio po­mė­giu už­si­krė­tė anū­kai

Lau­ga­liš­kiui dro­žy­ba iš me­džio – tik ma­lo­nus po­mė­gis, pa­de­dan­tis įdo­miai pra­leis­ti lai­ką.

Ta­čiau jo anū­kai Gied­rius ir Ta­das, dro­žy­ba už­si­krė­tę nuo se­ne­lio, iš sa­vo už­siė­mi­mo tu­ri ir nau­dos. Tadas la­biau rū­pi­na­si me­die­na, už­sa­ky­mais, o Gied­rius – dro­žia. Me­džio dro­ži­nius jie ve­ža į įvai­rias mu­ges, šven­tes po vi­są Lie­tu­vą: Šiau­lius, Bir­žus, Anykš­čius. Gal tik Vil­niu­je, pa­sak se­ne­lio, dar ne­bu­vę.

„Ma­no dro­ži­mas – dau­giau­sia ran­kų dar­bas ir šir­dies ši­lu­ma. Anū­kai dau­giau tech­ni­kos prie dro­ži­mo nau­do­ja. Toks jau laik­me­tis“, – pri­dū­rė.

Au­to­rės nuo­tr.

BA­RIS: Prieš ke­le­tą me­tų lau­ga­liš­kis iš ak­mens iš­ta­šė šu­ne­lį ir pa­va­di­no jį Ba­riu. Ba­ris il­gai „tu­pė­jo“ ant na­mų laip­tų, o da­bar „sau­go“ pa­vė­si­nę.“

KRY­ŽE­LIAI: B. Kaz­laus­kas dro­žia ant sie­nos ka­bi­na­mus kry­že­lius su nu­kry­žiuo­tuo­ju.

PA­DĖK­LAI: Iš įvai­rios me­die­nos lau­ga­liš­kis skap­tuo­ja įvai­riau­sių for­mų, dy­džių pa­dėk­lus.

MIL­ŽI­NAS: Di­džiau­sias lau­ga­liš­kio iš­skap­tuo­tas pa­dėk­las – net sep­ty­nių skir­tin­gų sky­rių.