
Naujausios
Parama maistu – ir miestui, ir kaimui
Pirmadienį minėta Pasaulinė maisto diena, o vakar – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Ta proga „Maisto banko“ Šiaulių padalinys pakvietė apsilankyti sandėlyje ir susipažinti su maisto surinkimo ir išdalijimo procesu, savanoriais ir socialinių organizacijų atstovais. Dalijantieji maistą išgirsta ir padėkos žodžių, bet kur kas dažniau – priekaištų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Maistas – ir mokymo tikslais
Antradienio vidurdienį Šiaulių „Maisto banko“ sandėlyje pats darbymetis: keturi savanoriai rūšiuoja maistą, krauna į dėžes, sveria ir atiduoda jį socialinėms organizacijoms (šeimynoms, dienos centrams, neįgaliųjų klubams, globos namams) bei nepasiturinčioms šeimoms.
Šeimos „Maisto banko“ paramą gali gauti 8 kartus per metus, organizacijos maisto davinius taip pat pasiima pagal nustatytą grafiką.
Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos projektų vadovas Vytautas Dilinskas į „Maisto banko“ Šiaulių padalinį atvyksta tris kartus per savaitę. Asociacija yra įkūrusi du vaikų dienos centrus – Kairiuose ir Meškuičiuose (Šiaulių r.). Dalis iš „Maisto banko“ gaunamų produktų suvartojama dienos centruose, dalis atitenka vaikus auginančioms skurstančioms šių gyvenviečių šeimoms.
Nemaža dalis dienos centrus lankančių vaikų yra iš socialinės rizikos ar remtinų šeimų. Pasak V. Dilinsko, kai kurie vaikai tik dienos centruose gauna šilto maisto, kurį, beje, padedami pedagogų mokosi ruošti patys: verda sriubas, tepa sumuštinius.
Maisto pakete, kurį gauna asociacija, būna daržovių, vaisių, duonos gaminių, kartais pieno produktų, retkarčiais mėsos gaminių. Pasak V. Dilinsko, be „Maisto banko“ paramos išsiversti būtų sunku, nes dienos centras per metus gauna 600 eurų pajamų, dienai – 2,5 euro, už kuriuos reikia pamaitinti per 40 vaikų.
Ar parama maistu prisideda prie skurdo mažinimo?
„Kažkiek prisideda, bet svarbu, kad tai netaptų įpročiu. Kai gauti tampa įpročiu, prasideda reikalavimai: „Jūs privalot!“ Nors niekas neprivalo. Su tuo dažnai susiduriame. Būna priekaištų, „kodėl aš to negavau, o jis gavo“. Mes visiems vienodų produktų išdalinti negalime, nes gauname įvairių, bet žmonės ne visada tai supranta“, – sakė V. Dilinskas.
Maisto daviniuose, V. Dilinsko pastebėjimu, varguoliai labiausiai pasigenda mėsos.
Savanoriauti patinka
„Maisto banko“ Šiaulių regiono padalinio vadovė Simona Čėsnaitė sako, kad išsiversti be savanorių būtų labai sunku, todėl su džiaugsmu priima visus, norinčius talkinti. Kai kurie savanoriai ateina pagal įvairias programas, projektus, tačiau lieka darbuotis ir joms pasibaigus. Pastaruoju metu sulaukiama nemažai savanoriauti norinčių vaikų.
Viena iš vakar sandėlyje besidarbavusių savanorių – Meilutė. Beveik metus „Maisto banke“ savanoriaujanti jauna moteris ateina čia kiekvieną dieną. Darbas reikalauja ir fizinių jėgų – nešioti dėžes su maistu ir psichologinės tvirtybės bendrauti su maisto davinių ateinančiais pasiimti žmonėmis.
Moteris sako, kad kartais sulaukia ir padėkos žodžių, bet neretai – priekaištų, kad per mažai maisto, kad prasti produktai, kad reikia ilgai laukti ir panašiai. Kiti tiesiog viskuo nusivylę ir lieja nuoskaudas.
„Visada stengiuosi bendrauti su šypsena, kad ir jie nusišypsotų, nebūtų tokie pikti, suirzę“, – sako savanorė.
Parduotuvės atiduoda net gėlių
Kai kuriose dėžėse sukrautos gėlės. S. Čėsnaitė paaiškina, kad parduotuvės, su kuriuomis sudarytos sutartys, atiduoda ne tik besibaigiančio galiojimo maisto produktų, bet ir neišpirktų apvytusių gėlių. Žinoma, varguoliams jos nereikalingos. Šiaulių padalinys sugedusius, nebetinkamus vartoti maisto produktus ir gėles atiduoda ūkininkams, kurie juos sušeria gyvuliams arba panaudoja kompostui.
Prie sandėlio vartų stovi krovininis automobilis. Jis kiekvieną dieną iš parduotuvių surenka maisto produktus ir parveža į sandėlį.
„Maisto banko“ Šiaulių skyriui maistą tiekia 17 parduotuvių, su kuriomis pasirašytos sutartys, netrukus prisijungs dar viena. Daugiausia tai didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės.
S. Čėsnaitė pastebi, kad pastaruoju metu parduotuvės atiduoda kiek mažiau maisto, o poreikis nemažėja, skurstančių šeimų labai daug.
Kas du mėnesius „Maisto bankas“ dalija ir Europos Sąjungos paramos maisto paketus nepasiturinčioms šeimoms bei asmenims.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Maisto banko“ Šiaulių sandėlyje kiekvienos darbo dienos rytą į dėžes dėliojamas maistas nepasiturinčioms šeimoms ir socialinėms organizacijoms, kurios rūpinasi skurstančiais.
Dėžėse daugiausiai duonos gaminiai, yra vaisių, daržovių, pieno produktų. Atrenkami tik geros kokybės produktai, kurių vartojimo terminas dar nesibaigęs.
„Maisto banko“ Šiaulių regiono padalinio vadovė Simona Čėsnaitė pastebi, kad pastaruoju metu parduotuvės atiduoda kiek mažiau maisto, o poreikis nemažėja.
Savanorių darbas „Maisto banko“ sandėlyje nelengvas ir fiziškai, ir psichologiškai.
Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos projektų vadovas Vytautas Dilinskas sako, kad parama maistu gal ir padeda kovoti su skurdu, tačiau labai svarbu, kad tai netaptų įpročiu.