
Naujausios
Parfumeris Aistis Mickevičius: „Kvapą turi ir meilė, ir mirtis“
Kvepaluose visuomet yra lašelis bjaurasties. Aktorius ir parfumeris Aistis Mickevičius ištiesia pauostyti aitraus, nosį riečiančio kvapo esenciją. Kvepaluose ji tampa gundymo elementu. Iš daugiau nei 60 kvapų esencijų parfumeris sukuria asmeninius kvepalus. Atradęs aromatų pasaulį, menininkas į jį pasinėrė, aktorystė liko antroje vietoje.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Kavos pupelės prie kvepalų – mitas
Vienoje Šiaulių drabužių ir aksesuarų parduotuvėje tą dieną veikė kvepalų baras, kuriame kiekvienas galėjo susikurti savo asmeninius kvepalus, padedamas A. Mickevičiaus.
– Kaip atrodo individualių kvepalų gamybos procesas?
– Kūrimo procesas gali būti ir sudėtingas, ir paprastas. Žmogus uosto esencijas, kalbamės, kokius kvepalus jis įsivaizduotų, tada sumaišome kvepalus. Būna, kad pataikai, būna – ne. Čia padarome tik eskizą. Norint pataikyti visiškai tiksliai, procesas turėtų būti ilgesnis.
Į kvepalų barą atsivežu apie 60 esencijų, bet laboratorijoje jų turiu apie 500. Kvepalų kūrimas atrodo kaip operacija – aš baltu chalatu, yra indai, specialūs įrankiai... Taip skaičiuojami lašai ir daroma kvepalų porcija.
Žmogus, maišantis kvepalų kompozicijas, nebūtinai turi labai gerai išmanyti chemiją, medžiagas. Čia svarbus kūrybiškumas – kaip tapymas, muzika, bet ne technika.
– Ar įmanoma sukurti vis naujų kvepalų, galbūt jie visi jau sukurti?
– Didžioji dalis gerų kombinacijų jau išrastos, bet kiekvieno parfumerio meistriškumas – iš atrastų kombinacijų sumaišyti tokią interpretaciją, kuri nuskambėtų naujai.
Neseniai buvau parfumerijos parodoje Florencijoje. Visos kompanijos turi vienodo pobūdžio kvepalų, bet skiriasi niuansai.
– Parduotuvėje prie kvepalų dažnai būna padėtos kavos pupelės, kad kvapai nesusimaišytų tarpusavyje. Kaip jūs nesusipainiojate tarp daugybės kvapų?
– Tai mitas, kad būtinai reikia uostyti kavą uoslei atkurti. Tai – marketingas. Kava savaime yra vienas iš kvapų, jis negali permušti kitų. Geriausia, ką reikėtų daryti, bet apie tai niekur nekalbama, uostyti savo nekvėpintą odą, jeigu tokios turite.
Mitas, kad žmogus užuodžia ne daugiau penkis kvapus vienu metu. Tai triukai palengvinti darbą tiems, kurie pardavinėja kvepalus.
Teatro įkvėpta kvepalų serija
– Vis dažniau jūs pristatomas jau nebe kaip aktorius, bet kaip parfumeris...
– Žingsnis po žingsnio šį savo pomėgį verčiu gyvenimo būdu. Ateityje galbūt iš vis nebeliks tokio aktoriaus Aisčio Mickevičiaus? Liks tik parfumeris.
– Sukūrėte kvepalų seriją, įkvėptą teatro. Teatras jums vis dar artimas?
– Kadangi mano pirmoji profesija – aktorius, teatras man yra įdomus, ši tema mane lydi visą laiką.
Teatras kvepia: kvapus galima užuosti scenoje, grimerinėje, vestibiulyje, salėje... Teatro kvepalų kolekcijoje yra kompozicijos, kurias įkvėpė įvairūs režisieriai, procesai, spektakliai.
– Ar tiesa, kad kvepaluose turi būti bjaurasties elementas?
– Mes visokias bjaurastis uostėme. Galiu ir jums duoti pauostyti. Tai tam tikro gyvūno lytinių liaukų esencija. Ji padeda kvepalams sukurti seksualaus kvapo įspūdį. Viskas, kas susiję su gyvūnų liaukomis, maišoma su medžiais, gėlėmis, padeda kvepalams tapti seksualiems.
– Kvepalai iš tikrųjų gali padėti gundyti?
– Kvepalai atspindi žmogaus asmenybę. Kita vertus, maskuoja mūsų tikrąjį kvapą, tarsi užmuša traukos kvapą. Dar kvepalai yra dirbtinai sukurtas traukos kvapas. Jei man patinka jūsų kvepalai, gal mane traukiate?
Natūralus žmogaus kvapas nebūtinai yra labai malonus... Šiais laikais labai sunku vaikščioti tik su natūraliu žmogaus kvapu, nes prausiamės, naudojame įvairias higienos priemones. Natūralu, kad natūralus kvapas apskritai nuslopęs. Kiekvieno žmogaus pH skirtinga, turi savo savybes, todėl ant kiekvieno žmogaus kvepalai skleidžiasi skirtingai. Traukos kvapas susimaišo su kvepalais.
Uoslės treniruotės
– Ar kvepalai gali būti netinkami žmogui? Kaip reikėtų išsirinkti?
– Svarbiausia kvepalų nepadauginti. Per ryškiai kvepiantis žmogus gali erzinti, nes nebūtinai jo kvepalai patiks aplinkiniams.
Išsirinkti sau kvepalus reikia juos uostant ir neklausyti jokių patarimų. Man nesuprantama, kai parfumerijos parduotuvėje pristoja mergina, kuri siūlo išsirinkti iš konkrečių aromatų. Tai susiję su rinkodara, norint parduoti prekę. Klausia: „Jums patinka lengvesni, ar sunkesni?“ Jūs gi neišuostėte visų kvepalų, gal jums patinka ir tokie, ir tokie?
Gamta, sezonas diktuoja taisykles, kaip reikia kvėpintis. Yra tam tikros progos, diena ir vakaras. Priklauso ir nuo odos savybių – būna žmonių, kuriems sunkūs kvepalai tinka visą dieną.
– Kiek laiko turi kvepėti geri kvepalai?
– Lietuvoje priimta, kad pasipurškęs gerais kvepalais vaikštai tris dienas su kvapu, drabužiai turi kvepėti, ir net nusiprausus vis tiek kvepi... Tai nėra tiesa.
Kvepalai turi žanrą, kaip literatūroje yra romanas, novelė ar eilėraštis. Pavyzdžiui, odekolonas negali kvepėti ilgiau negu dvi valandas, nes jo paskirtis – atšviežinti. Ilgiausiai laikosi parfumuotas vanduo, ypač tas, kuriame įdėta tam tikrų esencijų, sunkiųjų molekulių, jos ilgai laikosi ant odos.
– Kaip treniruojate savo uoslę?
– Parfumeriams būtina kasdien uostyti esencijas ir žinoti, su kuo dirbi. Taip dirbti paprasčiau, nes jau žinau, kaip kvepia, pavyzdžiui, kriaušės esencija. Treniruotės paprasčiausios – atsisuki buteliuką ir uostai.
Žmogus, lavindamas uoslę, vėliau gali atskirti kvapus kaip šuo. Net uostydamas baigtus kvepalus staiga pradedi išskirti jų sudedamąsias dalis. Nesitreniravęs žmogus to negali padaryti, todėl jam lengva priburti, kad į vidų įdėta fantastinių Somalio rožių, juodojo agarmedžio ir t. t.
Kvepaluose – mamos kailinių kvapas
– Ar kvepalų pasaulyje populiarėja universalūs „unisex“ kvepalai, tinkami ir moterims, ir vyrams?
– „Unisex“ visada egzistavo.
Iš principo nė vieni kvepalai neturi lyties. Kartais stebimasi, kad moterims patinka vyriški kvepalai arba vyrai kvėpinasi moteriškais, bet nėra nei vyriškų, nei moteriškų kvepalų – visi kvepalai yra „unisex“. Drąsiai visi kvėpinkitės kuo norite, tai yra normalu – rožės, gvazdiko ar pušies esencija neturi lyties.
– Ar pastebėjote tendenciją, kokie kvepalai labiau patinka lietuviams?
– Tautos kvepalus intuityviai renkasi pagal savo mitybos piramidę, aplinką, kurioje gyvena. Skandinavai renkasi kvepalus, susijusius su jūra. Amerikiečiai mėgsta vaisinius kvepalus, o lietuviai, kadangi pas mus šalta ir valgome daug mėsos, sunkius kvepalus.
Absoliučiai skirtingai kvepia ir miestai. Labai skirtingai kvepia Paryžius, Londonas, Berlynas, Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar Šiauliai. Specifinė aplinka, gamta, žmonių veikla suformuoja bendrą kvapo molekulę.
– Kokie malonūs, nostalgiški jūsų vaikystės prisiminimai, susiję su kvapais?
– Man atmintyje išlikęs mamos kailinių kvapas. Kai mano mama kalba apie mano kvepalus, sako, kad į visus kvepalus įmaišau jos kailinių. Galbūt tai mano vedančioji jėga?
– Yra posakis, kad galima užuosti laimę, pinigus, meilę. Ar žinote, kaip tai užuosti?
– Galima užuosti viską, ir mirtį. Viena įdomi norvegų menininkė darė eksperimentą – aparatu skenavo kvapus ir laboratorijoje juos atkūrė. Tarkim, nuskenavo kritusio veršelio, žmogaus burnos, išgėrus taurę vyno, kvapą. Net menkiausias reiškinys turi savo kvapą. Tai gali tapti įdomiais kvepalais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
INTERPRETACIJA: Parfumerio Aisčio Mickevičiaus teigimu, didžioji dalis kvapų kombinacijų jau išrastos, bet kiekvieno parfumerio meistriškumas – iš jų sumaišyti interpretaciją, kuri kvepėtų naujai.
BARAS: Šiauliuose parfumeris Aistis Mickevičius sukūrė improvizuotą kvepalų barą, kuriame jo padedamas galėjai susikurti savo asmeninius kvepalus.
UOSTYMAS: Parfumeris duoda pauostyti bjaurasties kvapo – tai taip pat gali būti kvepalų sudedamoji dalis.