Paukščių globėjas lesalui išleidžia 200 eurų

Paukš­čių glo­bė­jas le­sa­lui iš­lei­džia 200 eu­rų

Ty­tu­vė­niš­kis Al­fon­sas Kreič­mo­nas paukš­čius glo­bo­ja ir jais rū­pi­na­si be­veik pus­šim­tį me­tų. Kai bu­vo jau­nes­nis, jo ir žmo­nos Leon­ti­nos na­muo­se gy­ve­no net 500 pa­pū­gų. Da­bar po­nas Al­fon­sas le­si­na tik lau­ki­nius Ty­tu­vė­nų spar­nuo­čius.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Leon­ti­na ir Al­fon­sas Kreič­mo­nai – tik­ri ty­tu­vė­niš­kiai, drau­ge iš­gy­ve­nę pu­sę am­žiaus.

Su­kū­rę šei­mą, Kreič­mo­nai pir­miau­sia įsi­kū­rė dau­gia­bu­ty­je. Ten, kiek lei­do są­ly­gos, Al­fon­sas Kreič­mo­nas pra­dė­jo lai­ky­ti įvai­rius gy­vū­nė­lius, paukš­čius, žu­vy­tes. Vie­nu me­tu tu­rė­jo net žal­čių, ku­riuos šer­da­vo švie­žio­mis gal­vi­jų šir­di­mis. Lai­kė daug skir­tin­go dy­džio ak­va­riu­mų, iki 200 lit­rų tal­pos. Kai ku­riuo­se žu­vy­tės iš­gy­ven­da­vo po 20 ir dau­giau me­tų.

„Žmo­na ne­prieš­ta­ra­vo. Mū­sų na­muo­se bu­vo dau­giau kaip 500 ma­žų pa­pū­gė­lių ir de­vy­nios po­ros di­de­lių pa­pū­gų nim­fų. Lai­kė­me ir neišs­ki­ria­mas pa­pū­gų po­ras“, – pa­sa­ko­jo ty­tu­vė­niš­kis. Pa­pū­goms gy­ven­ti bu­vo pri­tai­ky­ta stik­li­nė na­mo sie­na.

Lai­kė ir ka­na­rė­lių. Ta­ry­bi­niais me­tais vie­ną ka­na­rė­lę bu­vo ga­li­ma par­duo­ti už 200 rub­lių. „Žmo­na per mė­ne­sį už­dirb­da­vo 80 rub­lių. Bet ne tik dėl to ka­na­rė­lės man bran­gios. Ko­kios jų gies­mės! Tie­sa, ka­na­rė­les rei­kia mo­ky­ti čiul­bė­ti. Su di­džiau­siu ma­lo­nu­mu tą da­ry­da­vau, nors ir ne­leng­va bū­da­vo už­duo­tis. Tu­riu iki šiol įra­šų“, – pa­sa­ko­jo po­nas Al­fon­sas.

Da­bar jis rū­pi­na­si tik lau­ki­niais paukš­čiais. Į jo sa­va­dar­bes le­syk­las pri­skren­da įvai­riau­sių zy­lių, alks­ni­nu­kų, žvirb­lių, straz­dų, lieps­ne­lių. Ne vi­sus paukš­čius jų le­sin­to­jas at­pa­žįs­ta. „Ne­ran­du to­kių paukš­te­lių sa­vo kny­go­se. Rei­kė­tų ge­res­nių kny­gų apie paukš­čius įsi­gy­ti“, – sa­kė.

Per se­zo­ną paukš­čiams le­sin­ti ­jis iš­lei­džia apie 200 eu­rų. Ne­pi­gūs švie­ži, la­bai paukš­čių mėgs­ta­mi la­ši­nu­kai, tau­kai, ne­lukš­ten­tos sau­lėg­rą­žos. „Nei daug, nei ką tie 200 eu­rų. Žmo­na tei­sin­gai sa­ko, jog yra to­kių žmo­nių, ku­rie per vie­ną mė­ne­sį už šnap­są dau­giau su­mo­ka, ir svei­ka­tą sau ga­di­na. O man paukš­te­liais rū­pin­tis la­bai ma­lo­nu“, – paaiš­ki­no.

Au­to­rės nuo­tr.

„Gra­žiai gy­ve­nau ir gy­ve­nu su paukš­čiais. Tik­riau­siai ir nu­mir­siu su jais?“ – svars­tė Al­fon­sas Kreič­mo­nas, į le­syk­lą ber­da­mas sau­lėg­rą­žas.

Ori­gi­na­lią le­syk­lė­lę ty­tu­vė­niš­kis pri­tai­sė prie na­mo ant­ro­jo aukš­to pa­lan­gės. Kad paukš­čiai dė­žu­čių su le­sa­lu ne­nu­mes­tų, vė­jas ne­nu­pūs­tų, įdė­jo mag­ne­tų.

Per se­zo­ną ty­tu­vė­niš­kis paukš­čiams su­le­si­na du mai­šus sau­lėg­rą­žų.

Ty­tu­vė­niš­kis net tik paukš­čius le­si­na, bet ir pa­si­rū­pi­na jų na­mais. In­ki­lai lau­kia pa­va­sa­rio ir nau­ja­ku­rių.