Naujausios
Pelenais galima tręšti dirvą, bet negalima barstyti takelių
Ar galima pelenais tręšti dirvą? Ar durpių briketų pelenai nerūgština dirvos? Tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienam „Šiaulių krašto“ skaitytojui. Į juos paprašėme atsakyti specialistų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Pelenai – atlieka
Į redakciją paskambinęs šiaulietis Jonas prašė išsiaiškinti, kur pilti trąšai netinkamus pelenus. „Ant konteinerio parašyta, kad ten pelenų pilti negalima. Tai kur juos dėti?“ – teiravosi šiaulietis.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovė spaudai Karolina Kiesienė paaiškino, kad į buitinių atliekų konteinerius negalima pilti karštų pelenų, nes jie gali konteinerį sugadinti. Taip pat negalima pilti palaidų pelenų. „Atvėsintus pelenus reikia supilti į šiukšlių maišelį, užrišti ir tada mesti į buitinių atliekų konteinerį“, – sakė K. Kiesienė.
Kartais individualių valdų kvartaluose gyventojai pelenais barsto slidžias gatves, šaligatvius. Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Bružienė sakė, kad pelenai – atliekos, ir jų pilti į gatvę negalima.
Briketai gali skleisti specifinį kvapą
Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros docentė Rita Mikaliūnaitė gyventojams pataria neskubėti pelenų mesti į konteinerį, nes kūrenant malkomis, durpėmis, liekantys pelenai yra tinkami tręšti daržus, sodus, vejas.
Kartais gyventojai vengia namus šildyti durpių briketais, nes jie skleidžia specifinį aštroką kvapą. Pasak R. Mikaliūnaitės, sausoje augalinėje medžiagoje daugiau kaip 90 procentų sudaro anglis, vandenilis, deguonis ir azotas. Šie elementai deginant malkas, durpių briketus išsiskiria dujų pavidalu į aplinką.
„Pabandykime orkaitėje pakaitinti daržo žemę, pajusime lygiai tokį pat kai kam nemalonų kvapą“, – sako mokslininkė.
Šiaulių rajono gyventojas Algirdas teiravosi, ar galima dirvą tręšti durpių briketų pelenais.
„Pelenuose lieka daug įvairių mineralų. Latvijos Respublikoje tirtose 44 pelkių durpėse buvo nustatyta, kad iš šių elementų dominuoja kalcis (4784 mg/kg), keturis kartus mažiau buvo rasta geležies, magnio – dešimt kartų mažiau, o kitų mikroelementų, taip pat ir sunkiųjų metalų – dar mažesni kiekiai. Kadangi kalkinių medžiagų pagrindinis elementas yra kalcio karbonatas, tad durpių pelenai beriami į daržo, sodo dirvožemį tikrai jo nerūgštins, o spaudoje pasirodantys teiginiai, yra tik mitas“, – tikina R. Mikaliūnaitė.
Vertinga trąša
Kuo vertingi medžio bei durpių pelenai?
„Pirmiausia tuo, kad turi kalcio, fosforo ir kalio makroelementų bei nemažai mikroelementų: magnio, mangano, geležies, cinko, vario ir kitų. Tik medžio pelenuose šių elementų kiekiai yra ženkliai gausesni. Literatūroje nurodoma, kad daugiausiai maisto medžiagų (fosforo, kalio ir kalcio oksidų) yra beržinių malkų pelenuose. Mažiau maisto medžiagų turi pušinių malkų pelenai ir dar mažiau vertingi – eglių malkų pelenai. Pelenai – tai puiki bechlorė, kalkinė trąša, kuri ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvos rūgštingumą“, – sako docentė.
Pasak R. Mikaliūnaitės, nustatyti dirvožemio reakciją nėra lengva. Pagelbėti gali sklype augantys augalai, net piktžolės. Jei auga dirviniai kėžiai, vienametės klestenės, dirviniai asiūkliai, dirvinės aklės, smulkiosios rūgštynės, dirvožemis yra rūgštokos reakcijos.
Jei sklypo teritorijoje paplitusios daržinės žliūgės, plačialapiai gysločiai, apyninės liucernos, šalpusniai, dirvožemio reakcija artima neutraliai (pH yra 6,0-6,5 ir daugiau). Daržovės, dauguma gėlių puikiai augs tokioje dirvoje, nes augalams yra prieinamos maisto medžiagos dirvožemyje, užtikrinama tinkama mikroorganizmų veikla, dirvožemio struktūra gera.
Patarimai
R. Mikaliūnienė pateikia keletą patarimų, kaip taisyklingai dirvą tręšti pelenais.
1. Nerekomenduojama berti durpių pelenų ant vejos, jei pastebėsite joje augančias apynines liucernas, siauralapius gysločius bei garstukus. Tai – šarminių dirvų augalai indikatoriai.
2. Jei dirva neutrali, į 1 kvadratinį metrą galima berti 200–300 g pelenų. Jei auga rūgščios aplinkos augalai indikatoriai, galima berti iki 1 kg pelenų.
3. Neberkite pelenų augalams, kurie mėgsta rūgščią aplinką: hortenzijoms, šilauogėms, rododendrams.
4. Išbarstytus pelenus reikia įterpti į dirvožemį. Tai geriausia daryti pavasarį.
5. Anksti pavasarį pelenus galima berti sode: vaismedžių pomedžiuose, vaiskrūmių šakų plote.
6. Pelenus žiemą geriausia kaupti talpyklose ir laikyti viduje. Talpyklas su pelenais laikant lauke, jas reikėtų apsaugoti nuo kritulių.
7. Šiltuoju metų laiku pelenus galima kompostuoti.
Asmeninė nuotr.
BANDYMAS: Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros docentė Rita Mikaliūnaitė, atlikusi tyrimus su durpių briketų pelenais, nustatė, kad jie nėra rūgštinės reakcijos, ir jais galima tręšti dirvą.
Jono TAMULIO nuotr.
PELENAI: Pelenai – vertinga trąša. Bet jeigu nenorite jais tręšti, arba jie netinkami, atvėsintus galima supilti į šiukšlių maišelį ir išmesti į buitinių atliekų konteinerį.