Naujausios
Per karščius „išgaruoja“ po du šimtus litrų pieno
Kelmės rajone ūkininkaujantys broliai Arūnas ir Vytautas Maziliauskai, vasaros karščiams nudeginus ganyklas, kasdien patiria nuostolį. Dienos primilžiai sumažėjo pora šimtų litrų. Sausra pasiglemžė atolą, iš kurio ūkininkai ruošdavo pašarus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Žolė traškėjo po kojomis
Kražių seniūnijos Katiliškių kaimas. Čia jau dvidešimt metų ūkininkaujančių brolių Arūno ir Vytauto Maziliauskų žemės valdos. Paplentėje ganosi karvių banda. Atokiau nuo kelio fermos, sandėliai, garažai.
„Tokia sausra, kad žolė traška po kojomis, – bandos pusėn rodo Vytautas Maziliauskas. Su ūkininkais susitikome karščiausią vasaros dieną – praėjusį ketvirtadienį. – Ieškodamos žolės karvės per dieną sukaria nemažus atstumus. Išmilžiai sumažėjo pora šimtų litrų per dieną. Kadangi parduodame kasdien po keturias tonas, pora šimtų litrų nėra ženklus praradimas. Bet gaila gyvulių.“
Dėl pašarų ūkininkai per daug nesibaimina. Jų pakankamai prisiruošė iš pirmosios žolės. Viliasi, jog padės lietus. Gal pastyps ir atolas.
Brolius guodžia tai, kad nuo liepos pirmosios pakilo pieno kainos. Pernai pieno ūkiai buvo ant išnykimo ribos. Šiek tiek pakeltos pieno kainos yra bent šiokia tokia kompensacija už kitus praradimus. Vasaros karščiai, pasak ūkininkų atėmė ir žolės, ir pieno, ir po kokią toną grūdų iš kiekvieno hektaro.
Nupirko bankrutuojančios bendrovės fermas
Broliai Maziliauskai ūkininkauti pradėjo prieš dvidešimt metų.
Taip sutapo, kad dirbti į Kražių kolūkį 1988-aisiais Vytautas atėjo baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, jo brolis Arūnas – Rietavo žemės ūkio technikumą.
Išsiardžius kolūkiui, broliai pajų negavo. Per trumpai dirbo. Viską susipirkti turėjo patys. Nepaveldėjo ir žemės. Gavo po tris hektarus kaip ir visi kaimo gyventojai. Nuo to ir pradėjo ūkininkauti. „Vertėmės kaip išmanėme. Skerdėme savo gyvulius. Vežėme į turgų parduoti mėsą,“ – mena broliai.
Antras žingsnis stambesnio ūkio link – kai nupirko bankrutuojančios kiaules auginusios „Ajasos“ bendrovės fermas. Į didžiulius pastatus susivedė po kelis savo gyvulius. Turėjo vilties, jog ūkį bus kur plėsti.
Karvė duoda septynias tonas pieno
Bandą tuomet dar visai jauni ūkininkai plėtė iš savų resursų. Jautukus paauginę parduodavo. Telyčaites pasilikdavo. Pavyko išauginti gana pieningą bandą. Primilžiai iš vienos karvės dabar siekia septynias tonas per metus.
Banda – per tris šimtus galvijų. Arūnas deklaruoja 165, Vytautas – 153 galvijus.
Broliai Maziliauskai „Pieno žvaigždžių“ bendrovei kasdien parduoda po 3,5 – 4 tonas pieno.
Prieš porą metų ūkininkai savo bandą papildė 20 Holšteinų veislės karvių. Jų pirkti važiavo į Vakarų Vokietiją.
Karves laiko ganyklose. Ten ir melžia. Iš ganyklos pieną parveža specialiomis cisternomis ir supila į šaldytuvus. Pieno bloke įrengti du atskiri šaldytuvai: vienas – Arūno karvių bandos, kitas – Vytauto.
Ūkyje darbuojasi ir brolių žmonos Dalia ir Diana. Pagrindinės šeimų pajamos – iš pieno.
Karvių fermos dabar modernizuotos. Pasinaudojus parama įrengta lagūna, mechanizuotas mėšlo šalinimas. Šalia fermų yra grūdų sandėliai.
Žemė mažais sklypeliais
Augindami bandą, broliai Maziliauskai privalėjo didinti ir žemės plotus. Kražių kadastrinėje vietovėje žemės gauti buvo nelengva. Dalis grąžinta savininkams. Dalį supirko kiti ūkininkai.
Ūkininkai pirko žemę, ir nedideliais gabaliukais. Dabar Arūnas valdo 280, Vytautas – 251 hektarą. Abu turi apie 300 hektarų nuosavos žemės. Kita – nuomojama.
Žemė trijose seniūnijose: dalis Kražių, dalis – Vaiguvos, dalis Pakražančio. Iš 530 hektarų didžiausias laukas 27 hektarai vienoje vietoje. Kiti laukai – mažesni. Ūkininkai deklaruoja po 80 – 100 sklypų.
„Ūkininkauti, kai žemės sklypai taip išsimėtę – sudėtinga, – pasakoja Vytautas. – Neužtenkame žymėto dyzelino, nes tarp sklypų – nemenki atstumai.“
Gelbsti tik šiek tiek didesnės išmokos, nes vietovė pripažinta nepalankia ūkininkauti.
Maziliauskai pašarams augina 200 hektarų kukurūzų, šiek tiek kviečių. Dalį grūdų parduoda. Dalį palieka savo gyvuliams. Juos traiško ir ruošia kombinuotus pašarus.
Pamaina
Maziliauskų ūkis samdo aštuonis darbininkus.
„Darbininkų yra. Tik reikia jiems mokėti kvalifikacijai ir darbui adekvatų atlyginimą,“ – nestokoja optimizmo ūkininkai.
Jų nuomone, jaunimas mielai pasiliktų kaime, jeigu čia turėtų darbo ir galėtų oriai gyventi. Juk patys organizuoti verslą ar ūkį ne visi sugeba. O sąžiningai dirbti gali daugelis. Tik nuvilia pernelyg maži atlyginimai.
Šalia tėvų prie fermų sukasi ir Arūno Maziliausko sūnus Paulius. Jis jau baigė A. Stulginskio žemės ūkio universitetą. Įgijo vadybininko specialybę. Pasiliks kaime ir dirbs tėvų ūkyje.
Gali būti, kad panašiu keliu pasuks ir Vytauto sūnus Gediminas. Jis kol kas abiturientas. Dvi Vytauto dukros pasirinko miestą. Viena – gydytoja, kita – teisininkė.
Autorės nuotr.
NUOSTOLIAI: Ūkininkai Arūnas ir Vytautas Maziliauskai sako, jog buvę karščiai sumažino pieno primilžius, javų derlių, išdegino ganyklas ir neleido suželti atolui.
DARNA: Dvi ūkininkų (iš kairės) Arūno, Dianos, Pauliaus bei Dalios ir Vytauto šeimos darniai dirba kartu.
ŪKIS: Pradėję ūkininkauti nuo trijų hektarų Arūnas ir Vytautas Maziliauskai sukūrė modernų ūkį.
BANDA: Karvių banda išsisklaidė po didžiulę teritoriją, ieškodama sodresnės žolės.