Naujausios
Pienininkystės puoselėtojai priversti mažinti bandą
Gaižaičių kaime (Joniškio rajonas) gyvenantys Žaneta ir Tomas Petrylos sukasi dviejuose – 180 hektarų augalininkystės ir Žanetos tėvo Romualdo Urnikio vardu registruotame pienininkystės – ūkiuose. Gerokai kritus pieno supirkimo kainai ūkininkai prasitaria, kad teks mažinti karvių bandą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
„Milka, ateik arčiau, gražuole!“ – ganykloje prigulusią ir juodai baltais plėmais išmargintą karvutę kviečia Žaneta Petrylienė.
Kiekviena karvė turi savo vardą ir charakterį. Viena ramesnė, kita smalsi, trečia – įžūli.
Prieš kelerius metus Tarbūčių kaime (nuo Gaižaičių už poros kilometrų – aut. past.) ganykloje ant kalvelės karaliavo 70 galvijų, iš jų – 45 melžiamos karvės. Dabar iš viso ūkininkai laiko 35 pieno davėjas, likusios – telyčaitės.
Banda ne sykį šeimininkams kėlė rūpesčių. Nors aptverta elektriniu piemeniu, bet laukiniai žvėrys, kurių netoliese esančiuose miškuose gausu, jo nepaiso – bėgdami užkliūva ir nutraukia. Pasijutusi laisva kuri nors karvė pradeda žingsniuoti, kur jai norisi, o iš paskos draugiškai – visa banda.
Taip sykį vidury nakties per laukus jos iš Žukančių į netoliese esantį Gaudikių kaimą nuėjo. Gerai, kad vienas gyventojas pamatė ir paskambino. Vyras su žmona prožektoriais pasišviesdami paklydėles kelias valandas „rankiojo“ ir atgal ginė.
Ž. Petrylienė prognozuoja: teks bandą dar labiau sumažinti, nes pieno supirkimo kainos nenumaldomai krenta, o gyvulių išlaikymas nėra pigus.
„Kartą rujojančios karvės susigrumdė, lipo viena ant kitos, viena ir „sulūžo“. Teko supirkėjams atiduoti, o pametė tik šimtą litų“, – pasakoja ūkininkė.
Augino gaižaitiškiai ir dešimt jaučių. Irgi ne aukso kalnai: už didžiųjų kilogramą gyvo svorio jiems sumokėjo po 1,3, o už mažesniuosius – vos po 0,8 euro.
Buvo metas, kai šeima už vieną litrą pieno gaudavo litą ar net 1,1 lito, dabar – vos 14 eurocentų arba – dvigubai mažiau. Tad seniau kiekvieną lašą pieno stengėsi nešti supirkėjams, vėliau pradėjo daugiau savo sūrių, varškės gaminti, veršelius girdyti.
Žaneta sako norėjusi bandą pagerinti, pirkti veislinių telyčių. Jų didesnis produktyvumas. Gera veislinė karvė duoda šešias, kitos – tik apie tris tonas pieno per metus. Tačiau šie norai neturi perspektyvos – investuodamas į gerą gyvulį, turi gauti ir deramą grąžą, kitaip neišgyvensi.
Vistik kaime gyvenanti šeima nedejuoja. Į gyvenimą Petrylos kabinasi, dėdami daug pastangų, negailėdami rankų darbo. Prie Žukančių kaime esančios fermos savo pačių rankomis įsirengė europinius aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią mėšlidę, kainavusią 50 tūkstančių litų.
„Mėšlidė neturėjo kieto pagrindo, sunkėsi srutos į gruntą. Tad sukibę visi dirbome – mes patys, brolis Ramūnas, tėvai, visos keturios dukros, kiek pajėgdamos, prisidėjo“, – pasakoja Žaneta.
Dabar dvi dukros – jau studentės. 19-metė Gintarė Vilniaus kolegijoje studijuoja viešbučių ir restoranų vadybą, tuo pačiu metu spėdama dirbti viename prekybos centre, 18-metė Greta toje pačioje kolegijoje įstojo į bankininkystės specialybę. Namuose liko 16-metė Toma – Žagarės gimnazijos dešimtokė ir 11-metė penktokė Eva.
„Dukroms visą laiką aiškiname: reikia mokytis, jei nenorite likti ūkininkauti. Mes su vyru abu profesijų neįgijome, anksti susituokėme, pradėjome žemę dirbti“, – atvirauja Ž. Petrylienė.
Ši šeima – geras pavyzdys verkšlenantiems ir ieškantiems valstybės paramos.
Tomas – oficialiai įdarbintas ūkyje. O pati Žaneta tvarkosi pienininkystės ūkyje pagal įgaliojimą. Ji nėra socialiai drausta, bet iš valstybės nieko nereikalauja, atsisakė vaikams mokyklai skirtos 52 litų išmokos, nes būtų reikėję stoti į Darbo biržą. Tačiau darbo ji neieško, nuo ryto iki vakaro užimta. Keliasi ketvirtą ryto, kad suskubtų pamelžti karvių, pristatyti į kooperatyvą pieno. Vėliau laukia kiti darbai namuose.
Europine parama Gaižaičių kaimo ūkininkai nesinaudoja. Reiktų fermą remontuoti, nes medinės lubos jau suvargusios, bet turi blogų pavyzdžių, susijusių su paskolomis, patirties. Užtat susitaupę už savus pinigus nusipirko naujesnį traktorių.
Autorės nuotr.
VARDAI: Visos karvutės turi vardus, ši vadinama Milka.
PROGNOZĖ: Žaneta Petrylienė labai myli savo gyvulėlius, bet prognozuoja: teks bandą sumažinti, nes pieno supirkimo kainos nenumaldomai krenta, o karvių išlaikymas nėra pigus.
AUGALININKYSTĖ: Tomas Petryla daugiau rūpinasi augalininkystės reikalais.
BANDA: Karvių banda šeimininkams ne kartą pridarė rūpesčių – laukiniams žvėrims nutraukus „elektrinį piemenį“, išėjo pasivaikščioti po artimiausius kaimus.