Naujausios
Pipirnių derlius – kiaurą žiemą
Nors šių dienų parduotuvėse netrūksta šviežių vaisių ir daržovių, tačiau netrūksta ir baimių, kad su jomis galime gauti ir cheminių medžiagų. Mat dauguma vaisių ir daržovių augdamos yra gavusios įvairių cheminių augalų apsaugos priemonių. Maža to, po derliaus nuėmimo derlius irgi dažnai apdorojamas, kad jo nepultų grybeliai ar ligos. Purškiama, kad nesuvystų, kad daržovės ir vaisiai vos ne amžinai atrodytų švieži. Todėl labai sveika žiemos mėnesiais, kai akys jau spėjusios pasiilgti žalumos, ant palangės žiemą auginti pipirnes. Būsime žvalesni, sveikesni. Ir žiema neprailgs.
Botanika
Pipirnės – vienmečiai neaukšti augalai. Apatiniai pipirnių lapai – ovalūs, o viršutiniai būna platūs apskriti arba plunksniškai karpyti. Dažniausiai namuose auginamų pipirnių spėjame pamatyti tik apatinius augalo lapelius, nes būtent juos nukarpome ir suvalgome. Pavasarį ar vasarą auginamos pipirnės gali užaugti iki pusmetrio. Tada žydi kekėmis baltais ar rožiniais žiedeliais. Subrandina mažas, truputį suplotas gelsvai rudas sėklytes. Dažniausiai pipirnėms neleidžiame peraugti, nebent augintume sėkloms, nes pradėjusių žydėti lapai nebetinkami maistui. Beje, parduotuvėse būna įvairų pipirnių sėklų, iš kurių užauga ne tik žali, bet ir violetiniai augalai.
Augalo istorija
Spėjama, kad pipirnė kilusi iš Vakarų ar Rytų Azijos, kur ji žinoma ir auginama tūkstantmečius. Romos legionieriai augalą išplatino Centrinėje Europoje. Žmonės pipirnę vartojo kaip prieskoninį bei vaistinį augalą.
Senovės žmonės pipirnę labai gerbė – jos įdėdavo net į faraonų įkapes. Pipirnę vertino persai ir graikai. Prancūzai pirmieji pipirnę labai plačiai ėmė vartoti kulinarijoje, mat šį prieskonį labai pamėgo karalius Liudvikas Šventasis. Imperatorius Napoleonas irgi jautė potraukį šiam prieskoniui: liepdavo pipirnės dėti vos ne į visus valgius. Garsus senovės gydytojas Hipokratas tvirtino, kad pipirnės valo kraują, suteikia ligoniams jėgų greičiau išlipti iš ligos patalo.
Dabar pipirnės auginamos daugelyje valstybių. Visame pasaulyje auga apie 150 rūšių pipirnių. Lietuvoje maistui auginamos sėjamosios ir plačialapės pipirnės.
Vertė
Pipirnių lapuose yra eterinio garstyčių aliejaus, jodo, kalcio, geležies druskų, karotino, B grupės vitaminų ir ypač gausu vitamino C. Dar yra vitaminų E, K, D, PP. Suvalgę 50 g pipirnių, aprūpinsime organizmą būtinu visai dienai vitaminų kiekiu. Pipirnėse esantis garstyčių aliejus augalams suteikia aštroką, pipirus primenantį skonį. Matyt, todėl mūsų kalbininkai ar botanikai jai ir davė tokį vardą. Nors kai kam atrodo, kad pipirnėmis paskaninti patiekalai turi krienų skonį. Lakus garstyčių aliejus turi antibiotinių savybių. Pipirnės tinka avitaminozėms gydyti ir jų profilaktikai.
Prancūzų tvirtina, kad nuolat valgant pipirnę, pagražėja oda, labiau žvilga plaukai, geriau auga nagai. Todėl Prancūzijoje pipirne pagardinamos daugelis salotų.
Gydo ligas
Vokiečių mokslininkai nustatė, kad pipirnė puikiai gydo slogą. Liaudies medicinoje pipirne gydoma mažakraujystė. Patariama tris kartus per dieną išgerti po 1 ar 2 arbatinius šaukštelius pipirnės žolės sulčių. Pipirnė valo iš kraujo kenksmingas medžiagas, skatina virškinimą, stiprina organizmą. Pastebėta, kad pipirnės gerina miegą, mažina kraujospūdį. Padeda sergant kvėpavimų takų ligomis. Pipirnių sultys palengvina kosulį, numalšina gerklės skausmą.
Liaudies medikai grūstų pipirnių sėklų, pipirnių žolės ir sviesto tepalu gydo niežus, pūliuojančias žaizdas. Pipirnių sėklų milteliai gali būti naudojami kompresams. Veikia panašiai kaip garstyčių kompresai. Etiopijoje iš pipirnių spaudžiamas pipirnių aliejus, kuris naudojamas ne tik maistui, bet ir muilui gaminti bei aliejinių lempų kurui.
Lengva užsiauginti
Ko gero, didžiausias pipirnės privalumas, jog ją labai lengvai ir greitai galima užsiauginti namuose. Pasėjai lėkštutėje ar plastikiniame indelyje ant drėgnos popierinės servetėlės, marlės ar vatos ir po 6–10 dienų jau galima derlių kirpti. Taip pipirnę namuose ant palangės jos mėgėjai augina ištisus metus.
Svarbiausia stebėti, kad sėklos neperdžiūtų. Tačiau per daug drėgmės irgi negerai. Gali įsimesti pelėsis, tada pasėlį teks išmesti. Geriausiai pipirnės dygsta ir auga 15–17 laipsnių šilumoje. Jeigu kambaryje šilčiau, pipirinės pradeda augti lėčiau. Jeigu temperatūra nukrinta iki 5–7 laipsnių šilumos, pipirnės visai nustoja augti. Jokių trąšų pipirnėms nereikia. Vien todėl jas valgyti sveika.
Lauke pipirnes galima sėti kovo pabaigoje. Pipirnės sėklos dygsta šviesoje, tad jų nereikia nei į dirvą, nei sėjant namuose ant drėgnų medžiagų įterpti. Jeigu drėgna ir pakankamai šilta, sėklos sudygsta po dviejų ar trijų dienų ir daigeliai ima sparčiai augti. Lapus geriausia skinti ar kirpti, kol augalai jauni – 7–10 cm aukščio. Tokie jie būna po sėjos praėjus 6–10 dienų. Pipirnės mėgėjai jos pasisėja kartą per savaitę. Tik toje pačioje vietoje atsėti nepatariama. Mat šaknų išskyros stabdo naujų sėklų dygimą.
Maistui
Šviežios pipirnės žalumynai labai dera daržovių mišrainėse, varškėje, prie sūrio ar šaltos mėsos. Galima barstyti ant virtų bulvių, virtinių.... Skanu valgyti tik su duona. Pipirnių galima dėti į sriubas, padažus. Kur įdėsi, nepasigailėsi. Ir šiaip gražu pipirnių želmenėliais šventinį ar kasdienį stalą papuošti. Nors galima net pipirnių želmenėlių nelaukti. Vakare užpylus sėklas vandeniu rytą jau turėsime prasikalusių sėklyčių. Jas galima dėti į salotas ir valgyti panašiai kaip kitas daigintas sėklas.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Felikso Grunskio nuotr.
PIPIRNIŲ ŽELMENĖLIAI: nereiklus augalėlis – kiaurus metus gali vos ne ant akmenėlio augti. Tik duok atsigerti, nei per daug, nei per mažai, vandens.