Naujausios
Politiniai stabdžiai gali nuplukdyti europinę paramą
Šiaulių miesto šilumos ūkio plėtros planavimas yra sustabdytas. Jo neatnaujinus gresia prarasti europinę paramą – per 140 tūkstančių litų. Pinigus tada teks kloti iš miesto biudžeto – toks palikimas lauktų kitos kadencijos miesto Tarybos.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Laukta Nacionalinės programos
Miesto Taryba prieš metus apsisprendė sustabdyti šilumos ūkio plėtros planavimą.
Buvo nuspręsta laukti, kol bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa. Tikėtasi, jog bus apibrėžta savivaldybių teisė spręsti, kiek biokatilų gali būti statoma. Bet programa iki šiol nepatvirtinta.
Stabdžiai iš esmės buvo įjungti dėl besiveržiančių į miesto šilumos rinką privačių gamintojų. Jų planų statyti biokatilus ir biojėgainę Savivaldybė taip pat nebederina.
„Šiaulių energija“ per stabdymo laiką suspėjo investuoti į naujų biokatilų statybą, šilumos kainą vartotojams mažina.
Iš privatininkų „Šiaulių energija“ privalėtų supirkti pagamintą šilumą, jeigu jos kaina bent centu būtų mažesnė. Todėl įžvelgiama, kad privatininkų atėjimas didesnės įtakos šilumos kainai gali neturėti.
Tikinama, jog „Šiaulių energija“ vasarą privalėtų stabdyti savo biojėgainę, nes privačios biojėgainės gaminamos šilumos pakaktų miesto poreikiams tenkinti.
Europiniai pinigai „dega“
Savivaldybės administracija siūlo miesto Tarybai keisti savo sprendimą ir leisti dirbti plano rengėjams. Planavimo darbai buvo pradėti dar pernai, bet sustabdyti iki šių metų spalio 31 dienos.
Klausimas pirmadienį svarstytas Tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitete. Bet politikai linkę sprendimo nekeisti ir toliau laukti.
Komiteto narių nuomone, nežinant Nacionalinės programos nuostatų, gali būti parengtas toks miesto šilumos ūkio plėtros planas, kurį teks taisyti.
Siūlyta Savivaldybei tartis su plano rengėjais, galbūt apmokėti už jau padarytus darbus.
Rasa Budrytė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, politikus perspėjo, jog neatnaujinus planavimo, gresia prarasti europinę paramą. Tada visas planui rengti reikalingas lėšas tektų atseikėti iš miesto biudžeto.
Plano vertė – 168 tūkstančiai litų. Iš jų per 142 tūkstančius litų sudaro europinė parama, likusios lėšos – miesto biudžeto. Europinės lėšos turi būti panaudotos iki 2015 metų rugpjūčio.
Plano rengėjai yra padarę tik apie trečdalį darbų. Nėra dar nei patvirtintos šilumos ūkio plėtros koncepcijos, nei strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos.
R. Budrytės teigimu, planą galima spėti parengti ir patvirtinti per šešis mėnesius – iki 2015 metų birželio.
Spėtų, jei leistų dirbti
Šiauliams šilumos ūkio plėtros koncepciją ir energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo mieste specialiojo plano koregavimo sprendinius rengia konkursą laimėjusi UAB „Cowi Lietuva“.
Projekto vadovė Ingrida Tomaševičienė „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog spėtų darbus padaryti per šešis mėnesius. Rengėjai tik laukia miesto Tarybos sprendimo. Žino, kad klausimas turi būti svarstomas lapkričio 20 dieną. Iki šios datos Savivaldybė paskutinį kartą yra atidėjusi plano rengimą.
Prieš tai rengėjai buvo kreipęsi į Savivaldybę dėl dalinio darbų apmokėjimo. Bet pagal sutartį apmokėjimo gali sulaukti, tik kai planas bus baigtas ir patvirtintas.
I. Tomaševičienė nesiima svarstyti, ar „Cowi Lietuva“ kreipsis į teismą, jeigu planavimas nebus atnaujintas.
Jos nuomone, planas gali būti rengiamas nelaukiant, kol Nacionalinė šilumos ūkio programa bus patvirtinta. Kitos šalies savivaldybės nedelsia.
„Per tą laiką, kai Šiauliai sustabdė procesą, mes dviem savivaldybėms planus parengėme“, – sakė projektuotoja.
Ji pabrėžė, jog Vyriausybė iš principo jau yra pritarusi Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai. Tik dar pavedė Energetikos ministerijai parengti veiksmų planą.
„Dėl Šiaulių programoje yra įrašyta tik viena nuostata, jog galima statyti tiek biokatilų, kad jų galingumas iš viso būtų ne mažesnis nei 75 MW, – teigė I. Tomaševičienė. – Vadinasi, galima būtų statyti ir daugiau. Tik turi būti įvertintas aplinkos taršos aspektas, nes biokuras taršą didina.“
Jos skaičiavimu, jeigu būtų orientuojamasi į 75 MW ribą, kai „Šiaulių energija“ gruodį pradės eksploatuoti du naujus savo biokatilus, privatininkams liktų statyti tik 14,4 MW galingumo biokatilus.
Jono TAMULIO nuotr.
PERSPĖJIMAS: Rasa Budrytė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, politikus perspėja, jog atidėliojant šilumos ūkio plėtros planavimą, Savivaldybei teks kloti nebe 25 tūkstančius, o beveik 170 tūkstančių litų.