Popieriaus juostelės susisuka į rankdarbius

Po­pie­riaus juos­te­lės su­si­su­ka į rank­dar­bius

Siau­ru­tės po­pie­riaus juos­te­lės šiau­lie­tės Jev­ge­ni­jos Pet­ro­vos ran­ko­se virs­ta at­vi­ru­kais, pa­veiks­lė­liais ar ve­ly­ki­niais mar­gu­čiais. Kvi­lin­go tech­ni­ka šiau­lie­tė su­si­do­mė­jo prieš ke­le­rius me­tus. „Jei ga­li ki­ti, ko­dėl ne­ga­liu aš?“ – taip sa­ve pa­ska­ti­no mo­te­ris.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Su­do­mi­no kny­ga

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Bib­liog­ra­fi­jos-in­for­ma­ci­jos sky­riu­je eks­po­nuo­ja­ma J. Pet­ro­vos rank­dar­bių, de­ko­ruo­tų kvi­lin­go tech­ni­ka, pa­ro­da.

Už stik­lo su­dė­ti įvai­raus for­ma­to at­vi­ru­kai ir pa­veiks­lė­liai, po­pie­ri­niai kiau­ši­niai ir va­ze­lės, krep­še­liai, ant sie­nos ka­bo įrė­min­ti pa­veiks­lai.

Kvi­lin­go tech­ni­ką šiau­lie­tė pa­mė­go prieš ke­le­rius me­tus. Pir­mo­ji pa­žin­tis pra­si­dė­jo nuo kny­gos. Pa­var­čiu­si pa­ma­nė: „Ko­dėl ki­ti žmo­nės taip gra­žiai mo­ka, ko­dėl aš ne­ga­liu? Juk ma­no ran­kos – ne blo­ges­nės!“

Ir pa­ban­dė. Pir­miau­sia su­kli­ja­vo ma­žu­čius at­vi­ru­kus. Pri­si­mi­nus pir­muo­sius ban­dy­mus, da­bar mo­te­riai ima juo­kas.

Daug dar­be­lių, pa­sa­ko­ja J. Pet­ro­va, pa­žįs­ta­mi iš­ve­žė do­va­no­ti į Ka­na­dą, JAV, Bal­ta­ru­si­ją. Vil­niu­je gy­ve­nan­ti duk­ra vis pa­pra­šo: „Ma­ma, bus drau­gės gim­ta­die­nis.“ Pra­šy­mus J. Pet­ro­va iš­pil­do.

Ant sta­lo J. Pet­ro­va pa­de­da po­pie­ri­nę ba­le­ri­ną. Bus at­vi­ru­kas pa­žįs­ta­mai ba­le­ri­nai. Pla­nuo­se – ir mė­ly­na va­ze­lė.

„Vis­ką rei­kia da­ry­ti pa­leng­va“, – pa­ta­ria, kad dar­bas bū­tų dai­lus.

Mar­gu­čio gal­vo­sū­kis

Tik­ras iš­šū­kis J. Pet­ro­vai bu­vo pa­da­ry­ti po­pie­ri­nį ve­ly­ki­nį mar­gu­tį. Nuo ko pra­dė­ti? Kaip iš­gau­ti for­mą?

„Sė­di, gal­vo­ji ir su­gal­vo­ji“, – ne­pa­si­da­vė mo­te­ris.

Tik­rą kiau­ši­nį įsta­tė į sto­ve­lį ir pu­sę ap­kli­ja­vo. Ap­ver­tu­si kiau­ši­nį, su­kli­ja­vo ir ant­rą­ją da­lį. Tuo­met li­ko abi da­lis su­jung­ti. Dar­bas – itin kruopš­tus, nes abi da­lys tu­ri dai­liai su­si­jung­ti. Ne vis­kas iš kar­to pa­vy­ko.

Da­bar po­mė­giui šiau­lie­tė ski­ria be­veik vi­są lai­ką.

Ki­ti J. Pet­ro­vos po­mė­giai – siu­vi­nė­ji­mas bei pa­puo­ša­lų kū­ry­ba. Iš­ban­dė ir de­ku­pa­žą. Siu­vi­nė­ja ir abi duk­ros, jų dar­bai taip pat eks­po­nuo­ja­mi bib­lio­te­ko­je. Vie­na iš duk­rų pie­šia pa­veiks­lus įvai­ria tech­ni­ka – pieš­tu­kais, gua­šu, pla­nuo­ja iš­ban­dy­ti alie­ji­nius da­žus.

J. Pet­ro­va šyp­so­si: me­ni­nin­kų jos šei­mo­je ne­bu­vo. Bal­ta­ru­si­jo­je užau­gu­si mo­te­ris juo­kia­si pri­si­mi­nu­si pir­mą­jį rim­tą pie­ši­nį – la­pą su­li­nia­vu­si gro­te­lė­mis, nu­pie­šė Ju­ri­jų Ga­ga­ri­ną.

Dar­bas su kū­ry­ba ne­tu­rė­jo nie­ko bend­ra: ga­myk­lo­se dir­bo sek­re­to­re, ma­ši­nin­ke.

Pot­rau­kis kur­ti at­si­ra­do sa­vai­me. „Ką per žie­mą pen­si­nin­kei da­ry­ti? Ne­no­riu vi­są die­ną sė­dė­ti ir te­le­vi­zo­rių žiū­rė­ti“, – sa­ko ener­gin­ga mo­te­ris.

Ir pa­svars­to: „Kaž­ką po sa­vęs rei­kia pa­lik­ti – vai­kams, anū­kams. Te­gul ir žmo­nės pa­ro­do­je pa­si­džiau­gia.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PO­MĖ­GIS: „Pap­ras­ti dar­bai man jau neį­do­mūs“, – sa­ko ke­le­rius me­tus kvi­lin­go tech­ni­ka ku­rian­ti Jev­ge­ni­ja Pet­ro­va.

KŪ­RY­BI­NIS PRO­CE­SAS

REIK­ME­NYS: Pa­sak J. Pet­ro­vos, rei­kės: ada­tė­lės, žirk­lių, pin­ce­to, po­pie­riaus, kli­jų, pieš­tu­ko, li­niuo­tės ir kant­ry­bės.

LI­NI­JOS: A4 for­ma­to la­po vir­šu­je ir apa­čio­je li­niuo­te ir pieš­tu­ku J. Pet­ro­va su­si­žy­mi 0,2, 0,3 cen­ti­met­ro ar pla­tes­nes juos­te­les. Ta­da li­niuo­ja vi­są die­ną – pieš­tu­ku su­jun­gia taš­kus. Bū­na, kad su­li­niuo­ja ir de­šim­ties spal­vų po­pie­rių.

JUOS­TE­LĖS: Dar vie­ną die­ną J. Pet­ro­va „ker­pa, ker­pa ir ker­pa“. Bū­na, įskaus­ta ran­kos, ap­tirps­ta pirš­tai. Ker­pa įvai­raus plo­čio juos­te­les.

SU­KI­MAS: Tuo­met į ran­kas ima pa­čios pa­si­ga­min­tą įran­kį – me­di­nį pa­ga­liu­ką su įsmeig­ta ada­tė­le. Ada­tos gal­vu­tę nu­zu­li­no švit­ri­niu po­pie­riu­mi. Į tar­pe­lį įki­ša po­pie­riaus juos­te­lę ir pra­de­da su­kti. „Taip ir su­ku vi­są die­ną“, – juo­kia­si mo­te­ris. Vie­to­mis juos­te­lę šiek tiek pa­kli­juo­ja. Su­su­kus gau­na­si ir ap­va­lūs žie­de­liai, ir pail­gi la­pe­liai.

PUM­PU­RAS: Jei ga­mi­na gė­lės pum­pu­rą, vi­są siau­rą juos­te­lę smul­kiai įkar­po, ją su­su­ka ir iš­sklei­džia vi­du­riu­ką.

FOR­MA: Tiks­liai for­mai iš­gau­ti pin­ce­tu su­ktu­ką įke­lia į li­niuo­tės ap­skri­ti­mą.

DO­VA­NA: Ba­le­ri­na virs at­vi­ru­ku pa­žįs­ta­mai ba­le­ri­nai.

MAR­GU­ČIAI: Po­pie­ri­niai mar­gu­čiai akį trau­kia spal­vo­mis ir ju­ve­ly­riš­ku kruopš­tu­mu.

KOM­PO­ZI­CI­JA: Ve­ly­ki­nis mar­gu­tis krep­še­ly­je.

PA­VEIKS­LAS: Žais­min­gas pa­veiks­las gė­lių mo­ty­vais.

AT­VI­RU­KAI: Jev­ge­ni­jos Pet­ro­vos kur­ti at­vi­ru­kai svei­kin­to­jus pa­sie­kė ir už At­lan­to.

KŪ­RY­BA: Pa­veiks­luo­se de­ri­na­mos ir spal­vos, ir or­na­men­tai.

GĖ­LĖS: Iš su­suk­to po­pie­riaus su­kli­juo­tos gė­ly­tės.