Naujausios
GYVENIMO PRIESKONIAI
Pragarai traukia
Visą savaitę su Ieva ošėme Turkijos pajūryje. Dabar, kai jau laukiame lėktuvo į gimtąją Lietuvą, viduje plėšosi dvilypis jausmas. Vienas pragaras vilioja sustabdyti laiką dar kelioms dienoms, o kitas – kuo greičiau namo.
Vos prieš savaitę pasitiko prabangus oro uostas. Tas pats, kuriame sėdime ir dabar, tik atvykstantiems jis tviska, o išskrendantiems – griežta tvarka be kondicionierių.
Kai atvykome, susodino į autobusus. Vežė kelis šimtus kilometrų nesuvokiamą kiekį valandų. Vis sustodavo. Tarsi tyčia gaišino laiką. Vėliau supratome, kad taip viešbutis, padedamas kelionių agentūrų, „taupo“ mūsų vakarienes.
Išvargę skubėjome klotis lovas. Vėsu, o nėra anklodžių! Tik dvi paklodės. Viena užsikloji, o kita pasikloji. Mums su Ieva pasisekė – turėjome naktinius. O štai mūsų bendražygiai nusikabino užuolaidas ir užsiklojo jomis.
Bandžiau kalbėti su vienu viešbučio „liokajumi“ rusiškai. Šis tik trūkčiojo pečiais. Atseit „no comprendo“. Kitą dieną išgirdau jį laisvai tarškantį rusiškai.
Vėliau supratau, ko tas veidmainis bijojo prasižioti abiem suprantama kalba. Čia rusų bijo. Jie lyg žiurkėnai maistą ir alkoholį iš baro tempia į kambarį, o vėliau lėbauja. Kambarių tarnybai darbelio per akis. Jei priekaištautų, „dvasingai“ atostogaujantys svečiai atkerta – „ol inkliuzif“. Neva, viskas įtraukta į kainą.
Gal nuo žmogiškos šilumos ar lietuviškų lašinių kvapo, tačiau kambaryje miegojome ne vieni. Pasieniais ropojo didžiulės rudos skruzdėlės. Aiškiai mačiau ant viešbučio iškabos keturias žvaigždutes. Matyt, ir skruzdėlės mėgsta prabangą.
Rytinį sapną vis pertraukdavo imamo balsas nuo mečetės bokšto. Prie manęs beveik seksualiai priekabiavo kas antras miestelio pardavėjas.
O prie Ievos – ne. Vien dėl šios priežasties ji namo užsimanė jau antrą dieną. „Sukišo savo moteris į čadras. Tegul patys ir ištraukia“, – pyktelėjo manoji.
Ten saulė pasakiška. O Lietuvoje ji tik pasakose karšta. Ten skaidri mėlyna jūra. O mūsų jūroje geriausia yra... smėlis. Ten Tauro kalnai ir safariai, o pas mus tik Medvėgalis, ant kurio užvažiuoti draudžiama. Ten telkšo Kleopatros jaunystės šaltiniai, o mes plikome dilgėles ir veidą prausiam išrūgomis.
Bet man patinka ir lietuviškas pragaras. Pas mus viskas tikra. Moterys „nesuvyniotos“ ir kiekvienas dėl savo seksualinės orientacijos yra garantuotas.
Adomas, skrendantis namo